Krienai: stiprus prieskonis ir sveikatai naudingas augalas

Krienai

Krienai yra ilga ir siaurėjanti šaknis, dažniausiai naudojama virtuvėje kaip prieskonis. Ši šaknis yra stipraus ir aštraus skonio. Tai augalas, giminingas garstyčioms, kopūstams, ridikėliams ir panašiai. Krienai yra kilę iš Rytų ir Viduržemio jūros regiono Europoje, iš čia jis paplito į Ameriką kolonizacijos laikais. Augalas turi plačius, klostytus lapus, geriausiai auga, kur klimatas yra vėsus, ir yra daug saulės. Augalas sodinamas pavasarį, o derlius nuimamas rudenį, šaknys, paprastai, būna 6-12 cm ilgio.

Krienų nauda sveikatai

Krienai yra nekaloringi ir neriebūs, bet gausūs maistinių skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Jie turi tam tikrų veikliųjų medžiagų, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, yra diuretikas ir ramina nervų sistemą. Taip pat krienai yra puikus antioksidantas ir turi detoksikacinių (organizmą valančių) savybių.

Jie yra stiprūs skrandžio stimuliatoriai, skatina apetitą ir gerina virškinimą, stimuliuoja seilių, skrandžio ir žarnyno liaukas, skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą ir taip palengvina virškinimą.

Krienuose gausu vitamino C, kuris yra stiprus antioksidantas. 100 g. šviežių krienų šaknų yra 29 mg arba 41% rekomenduojamos paros normos vitamino C. Jis padeda, saugo nuo virusinių infekcijų, stiprina imunitetą, taip pat pašalina laisvuosius radikalus iš organizmo, taip apsaugodamas nuo vėžio, uždegimo ar infekcijų.

Krienuose daug gyvybiškai svarbių mineralų, pavyzdžiui, natrio, kalio, mangano, geležies, vario, cinko ir magnio. Geležis yra svarbus faktorius vykdant ląstelių metabolizmą ir gaminant raudonuosius kraujo kūnelius kaulų čiulpuose. Kalis padeda reguliuoti širdies ritmą ir kraujospūdį. Be visa to, krienų šaknis turi šiek tiek kitų svarbių vitaminų: folio rūgšties, vitamino B6, riboflavino, niacino, pantoteno rūgšties.

Pagalba metant svorį

Neskaitant to, kad krienai yra ypatingai nekaloringi, jie dar turi omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Šios riebalų rūgštys yra svarbi maistinė medžiaga žmogaus medžiagų apykaitai ir jų pats organizmas negali pasigaminti. Be to, krienuose yra maistinių skaidulų, o jos padeda išlaikyti sotumo jausmą ilgesnį laiką, pagerinti virškinimo procesus, palaikyti švarų žarnyną ir pagerinti maistinių medžiagų pasisavinimą žarnyne. Visos šios savybės gali būti naudingos siekiant numesti svorio.

Imuninės sistemos stiprinimas

Izotiocijanato ir sinigrino formos randamos krienuose, pasižymi antioksidantinėmis savybėmis. Kaip parodė tyrimai, šios savybės leidžia padidinti imuninės sistemos atsparumą ir skatina baltųjų kraujų kūnelių gamybą. Prie šios savybės prisideda ir kitas antioksidantas – vitaminas C, kurio nemažai yra krienuose. Vitaminas C padeda apsaugoti organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Prevencija nuo vėžio

Dar vienas antioksidantas, randamas krienuose – sinigrinas. Tyrimai parodė, kad sinigrinas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo vėžinių susirgimų.

Kaip paruošti krienus namuose

Krienų šaknis nuvalykite. Po to sutarkuokite smulkiai. Geriausia tarkuoti lauke, kai yra vėjas, nes nuo krienu ašaroja akys. Aš dariau namie, tai visuose namuose visi verkė, kol sugalvojau viską daryti prie gartraukio. Tarkuoti nėra lengva, galima bandyti su bulvių tarkavimo mašina, bet liks didesnių krienų dalelių.

Smulkiai sutarkuokite burokėlį (galima ir virtą) ir išspauskite iš jo sultis. Į jas įpilkite vandens (jei norite raudonesnių krienų, vandens nenaudokite, o naudokite daugiau sulčių), įdėkite druskos, acto. Skystį supilkite į krienus. Išmaišykite.

Krienus sudėkite į mažus stiklainius, suspauskite, kad neliktų oro ir užsukite dangteliu. Laikykite vėsioje vietoje.

Krienai labai tinka prie mėsos patiekalų, yra stipraus, aitraus skonio ir kvapo.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *