Lazdynų Dauginimas: Praktiniai Metodai Gausiam Derliui

Lazdynų auginimas Lietuvoje tampa vis populiaresnis ne tik tarp sodininkų mėgėjų, bet ir tarp komercinių ūkių savininkų. Šie augalai vertinami dėl maistingų riešutų, nereiklumo dirvožemiui ir ilgaamžiškumo. Tačiau norint išplėsti savo lazdynų sodą arba padauginti mėgstamą, itin derlingą veislę, būtina žinoti, kaip teisingai atlikti lazdynų riešutų dauginimą. Dauginant lazdynus, svarbiausias tikslas yra išlaikyti motininio augalo savybes – atsparumą ligoms, riešutų dydį, kevalo plonumą ir derlingumą.

Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus lazdynų dauginimo būdus: nuo patikimiausių vegetatyvinių metodų iki įdomių eksperimentų su sėklomis. Taip pat atskleisime mažiau žinomas paslaptis, pavyzdžiui, mikorizės svarbą ir skiepijimą į meškinį lazdyną, leidžiantį suformuoti medelio formos lazdyną.

Vegetatyvinis vs. Generatyvinis Dauginimas

Prieš pradedant darbus, svarbu suprasti skirtumą tarp dviejų pagrindinių dauginimo krypčių. Vegetatyvinis dauginimas (atlankomis, auginiais, skiepijimu, dalijant krūmą) garantuoja, kad naujasis augalas bus identiškas motininiam (klonas). Tai vienintelis būdas išsaugoti veislės savybes. Tuo tarpu generatyvinis dauginimas (sėklomis, t. y. pačiais riešutais) neatkartoja motininio augalo savybių dėl kryžminio dulkinimosi. Iš sėklos išaugęs lazdynas gali nokinti smulkesnius riešutus, vėliau pradėti derėti, tačiau šis būdas nepakeičiamas kuriant naujas veisles arba auginant poskiepius.

1. Dauginimas Atlankomis: Patikimiausias ir Populiariausias Būdas

Sodininkų praktikoje dauginimas atlankomis yra laikomas pačiu efektyviausiu ir paprasčiausiu metodu, nereikalaujančiu specialios įrangos ar gilių agronominių žinių. Kadangi lazdynas iš prigimties linkęs leisti atžalas, šis metodas išnaudoja natūralų augalo gyvybingumą.

Paprastosios Lanko Formos Atlankos

Šis metodas geriausiai tinka, kai norite gauti kelis stiprius sodinukus iš vieno krūmo. Procesas pradedamas ankstyvą pavasarį, prieš išsprogstant pumpurams (dažniausiai kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje Lietuvoje).

• Šakos parinkimas: Pasirinkite sveiką, lanksčią, 1–2 metų amžiaus šaką, augančią krūmo išorinėje dalyje.
• Tranšėjos paruošimas: Po pasirinkta šaka iškaskite apie 15–20 cm gylio ir panašaus pločio griovelį. Dirvožemį tranšėjoje pagerinkite kompostu ir smėliu, kad užtikrintumėte gerą aeraciją, kuri būtina šaknims vystytis.
• Lenkimas ir fiksavimas: Atsargiai lenkite šaką į tranšėją. Toje vietoje, kuri liesis su žeme, galite švelniai įpjauti žievę arba ją apibraižyti – tai stimuliuos šaknų formavimąsi. Prisekite šaką prie žemės mediniais arba metaliniais kabliukais.
• Užpylimas: Užberkite tranšėją derlinga žeme, palikdami šakos viršūnę (apie 20–30 cm) kyšoti virš žemės. Viršūnę pririškite prie nedidelio kuoliuko, kad ji augtų vertikaliai.
• Priežiūra: Vasaros metu žemė virš atlankos turi būti nuolat drėgna. Sausros metu reguliariai laistykite. Iki rudens (arba kitų metų pavasario) šaka išleis savo šaknų sistemą ir ją bus galima atskirti nuo motininio krūmo.

Horizontaliosios Atlankos

Jei jūsų tikslas – gauti maksimalų sodinukų kiekį komerciniam lazdynų sodui, horizontalios atlankos yra idealus pasirinkimas. Užuot išleidę šaknis vienoje vietoje, šaknys formuojasi iš kiekvieno šakos pumpuro.

Pavasarį ilga ir tvirta šaka guldoma į seklų (5–8 cm) griovelį per visą jos ilgį ir prisegama. Svarbu: iš pradžių žemėmis neužpilkite. Palaukite, kol iš pumpurų išaugs 10–15 cm ilgio vertikalūs ūgliai. Tik tuomet griovelį palaipsniui užpilkite puria žeme (geriausia komposto ir pjuvenų ar smėlio mišiniu), palikdami tik jaunų ūglių viršūnėles. Vasaros bėgyje, ūgliams augant, žemių kauburį vis aukštinkite. Rudenį atkasę šaką pamatysite, kad kiekvienas vertikalus ūglis turi atskirą šaknų sistemą. Šaką sukarpius, gausite dešimtis naujų augalų.

2. Dauginimas Krūmo Dalijimu

Šis metodas taikomas rečiau ir dažniausiai tik tada, kai seną krūmą reikia perkelti į kitą vietą arba kai siekiama atnaujinti labai sutankėjusį augalą. Operacija atliekama ramybės periodu – vėlyvą rudenį nukritus lapams arba anksti pavasarį.

Krūmas visiškai iškasamas. Naudojant aštrų kastuvą, kirvį arba specialų pjūklą, šaknų sistema padalijama į kelias dalis. Kiekviena atskirta dalis privalo turėti sveiką, gerai išvystytą šaknų kuokštą ir bent 2–3 stiprius antžeminius ūglius. Prieš sodinant naujoje vietoje, pažeistas šaknis rekomenduojama apkarpyti, o pjūvio vietas pabarstyti trinta medžio anglimi, kad išvengtumėte puvimo infekcijų. Padalinti augalai dažniausiai prigyja puikiai, tačiau pirmaisiais metais reikalauja ypač gausaus laistymo.

3. Skiepijimas: Pažangus Metodas Medeliams Formuoti

Tradicinis lazdynas auga kaip daugiaveidis krūmas. Tai reiškia nuolatinę kovą su šaknų atžalomis ir sudėtingesnį derliaus nuėmimą. Tačiau Europos sodininkai vis dažniau renkasi vienastiebius lazdynus – medelius. Kaip tai pasiekti? Sprendimas yra skiepijimas.

Kaip poskiepis naudojamas Meškinis lazdynas (Corylus colurna), dar vadinamas turkiniu lazdynu. Ši rūšis genetiškai neaugina šaknų atžalų ir formuojasi kaip galingas medis stipria, giliai į žemę skverbiančia šaknų sistema, kuri puikiai ištveria sausras. Į meškinio lazdyno sodinuką (poskiepį) įskiepijama kultūrinės veislės (pvz., ‘Katalonijos’ ar ‘Cosford’) šakelė.

Kaip Atlikti Skiepijimą?

• Laikas: Geriausias laikas skiepyti lazdynus yra labai ankstyvas pavasaris (vasaris – kovo pradžia), kol augalai dar giliame ramybės periode, bet po didžiųjų šalčių.
• Įskiepių paruošimas: Kultūrinių veislių šakelės (įskiepiai) nupjaunamos žiemos pradžioje, kol nebuvo atšilimų, ir laikomos šaldytuve arba drėgname smėlyje rūsyje (apie 0–2 °C temperatūroje). Svarbu, kad įskiepis skiepijimo metu būtų visiškai „miegantis”.
• Būdai: Dažniausiai naudojamas kopuliavimas (kai poskiepis ir įskiepis vienodo storio) arba skiepijimas į plyšį (kai poskiepis storesnis). Lazdynų mediena gana kieta, o kambiumo sluoksnis plonas, todėl pjūviai turi būti idealiai lygūs.
• Apsauga: Sujungimo vieta tvirtai apvyniojama specialia skiepijimo juosta, o įskiepio viršūnė užtepama sodo tepalu, kad neišgaruotų drėgmė. Šiluma skatina kaliaus (gydomojo audinio) susidarymą, todėl kai kurie profesionalai naudoja lokalius šildymo kabelius ant skiepo vietos.

4. Dauginimas Auginiais (Žaliaisiais ir Sumedėjusiais)

Lazdynų dauginimas auginiais yra vienas iš sunkiausiai įgyvendinamų metodų mėgėjiškomis sąlygomis. Lazdyno šakelės natūraliai labai sunkiai išleidžia šaknis, todėl be specialios įrangos sėkmės procentas būna itin mažas.

Žalieji auginiai ruošiami birželio mėnesį iš jaunų, dar nespėjusių visiškai sumedėti einamųjų metų ūglių. Jie pjaunami su 2–3 pumpurais. Apatiniai lapai pašalinami, viršutiniai perpjaunami per pusę (kad sumažėtų drėgmės išgarinimas). Auginių apačia būtinai apdorojama stipriais šaknijimosi hormonais (auksinais, tokiais kaip indolil-3-sviesto rūgštis). Susmaigstyti į durpių ir perlito mišinį, auginiai turi būti laikomi specialiuose šiltnamiuose su dirbtinio rūko sistema, kuri palaiko beveik 100 % oro drėgnumą. Net ir idealiomis sąlygomis įsišaknija tik apie 30–50 % lazdyno auginių.

5. Generatyvinis Dauginimas Sėklomis (Riešutais)

Nors iš sėklos išaugęs lazdynas nebus identiškas tėviniam augalui, tai puikus būdas užsiauginti ištvermingų laukinio lazdyno poskiepių ar gyvatvorių augalų, taip pat eksperimentuoti ieškant naujų savybių.

Svarbiausia taisyklė dauginant iš sėklų – riešutai privalo praeiti stratifikaciją. Be ilgo šalčio periodo sėklos tiesiog nesudygs, nes jose esantys inhibitoriai blokuoja dygimo procesus, apsaugodami augalą nuo sudygimo vidury žiemos.

Stratifikacijos Procesas:

• Rudenį surinkite visiškai prinokusius (iškritusius iš goželio) riešutus. Rinkitės pačius didžiausius ir sveikiausius.
• Pamerkite riešutus į vandenį 3–4 dienoms, vandenį kasdien keisdami. Iškilusius į paviršių riešutus išmeskite – jie tuščiaviduriai arba pažeisti.
• Sumaišykite drėgnus riešutus su drėgnu švariu smėliu, durpėmis arba samanomis. Mišinys turi būti drėgnas, bet ne šlapias (suspaudus saujoje neturi varvėti vanduo).
• Sudėkite mišinį į indą su ventiliacijos angomis ir pastatykite į patalpą, kurioje temperatūra svyruoja tarp +1 °C ir +5 °C (šaldytuvo apačia arba neįšąlantis rūsys). Šis procesas turi trukti nuo 3 iki 4 mėnesių (priklausomai nuo veislės).
• Reguliariai (kas kelias savaites) tikrinkite sėklas, ar neatsirado pelėsio. Pavasarį, kai pamatysite skylantį kevalą ir pasirodančią šaknelę, riešutai paruošti sėjai.
• Sėkite juos į paruoštas lysves maždaug 4–5 cm gylyje.

6. Paslaptis, Kurią Žino Ne Visi: Mikorizė Lazdynams

Laukinėje gamtoje lazdynai niekada neauga vieni – jie sudaro simbiozę su dirvožemio grybais (mikorizę). Grybiena apipina lazdyno šaknis, padidindama jų įsiurbimo plotą tūkstančius kartų. Mainais už augalo gaminamus angliavandenius, grybai aprūpina lazdyną vandeniu, fosforu bei apsaugo nuo patogenų.

Dauginant ir persodinant lazdynus, labai rekomenduojama naudoti specialius mikorizės preparatus. Maža to, lazdynai yra vieni iš nedaugelio augalų, galinčių sudaryti simbiozę su triufeliais (ypač vasariniu triufeliu Tuber aestivum). Nors Lietuvoje triufelių auginimas dar tik žengia pirmuosius žingsnius, inokuliavus lazdynų sodinukų šaknis triufelių sporomis, po kelerių metų galite sulaukti ne tik riešutų derliaus, bet ir vertingiausių pasaulyje grybų savo sode.

7. Priežiūra po Padauginimo ir Dažniausios Klaidos

Padauginus ir pasodinus jaunus lazdynus į nuolatinę vietą, sėkmė priklausys nuo tolesnės priežiūros. Lazdynai mėgsta derlingą, gerai drenuotą, silpnai rūgščią arba neutralią (pH 6.0–7.0) žemę. Nepakenčia užmirkimo – aukštas gruntinis vanduo supūdys šaknis.

Kryžminio Dulkinimosi Būtinybė

Viena didžiausių pradedančiųjų klaidų – pasodinti tik vieną lazdyno krūmą arba kelis tos pačios veislės klonus. Lazdynai yra kryžmadulkiai augalai, dulkės pernešamos vėjo. Norint gausaus derliaus, sode būtina turėti bent 2–3 skirtingas, bet vienu metu žydinčias veisles (pvz., ‘Halle’ puikiai apsidulkina nuo ‘Cosford’ ar ‘Webb’s Prize Cob’).

Genėjimas Pirmaisiais Metais

Jauną vegetatyviškai padaugintą krūmelį pirmaisiais metais būtina stipriai apgenėti. Trumpinant ūglius, augalas energiją nukreips ne į lapų auginimą, bet į tvirtos šaknų sistemos suformavimą. Mulčiavimas aplink sodinuką storai (5–8 cm) pjuvenų ar žievės sluoksniu padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos paviršines šaknis nuo perkaitimo vasarą ir peršalimo žiemą.

Atsakingai pasirinkę dauginimo metodą, paruošę tinkamą vietą ir užtikrinę optimalią priežiūrą, jau po 3–4 metų galėsite mėgautis pirmaisiais savo pačių užaugintais, sveikais ir maistingais lazdynų riešutais.