Didingas arklys: bičiulystė, priežiūra ir atsakomybė

Arklys nėra tiesiog dar vienas gyvūnas ūkyje ar gražus priedas prie kaimo sodybos peizažo. Tai būtybė, kuri tūkstantmečius formavo žmonijos istoriją, nešė karius į mūšius, tempė plūgus ir tapo laisvės bei jėgos simboliu. Lietuvių kultūroje arklys užima ypatingą vietą – nuo Vyties herbo iki senųjų liaudies dainų, kuriose žirgelis brolužėlis minimas dažniau nei bet kuris kitas augintinis. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kai arklio jėgą pakeitė traktoriai ir automobiliai, mūsų santykis su šiuo gyvūnu iš esmės pasikeitė. Šiandien tai dažniau partneris sporte, terapijos priemonė ar tiesiog sielos atgaiva. Visgi, nusprendus susieti savo gyvenimą su šiuo didingu gyvūnu, tenka susidurti su daugybe iššūkių, reikalaujančių gilių žinių, kantrybės ir nemenkų finansinių išteklių.

Istorinis palikimas ir lietuviškos šaknys

Kalbėti apie arklius Lietuvoje ir nepaminėti mūsų nacionalinio pasididžiavimo – žemaitukų – būtų tiesiog nedovanotina. Ši veislė yra viena seniausių Europoje, tiesiogiai kildinama iš laukinių tarpanų. Būtent nedideli, bet ištvermingi ir narsūs žemaitukai nešė Vytauto Didžiojo karius iki pat Juodosios jūros. Jų unikalumas slypi ne ūgyje, o neįtikėtinoje ištvermėje ir gebėjime išgyventi atšiauriomis sąlygomis.

Istoriškai arklys lietuviui buvo antrasis „aš“. Pagal senąsias tradicijas, neturėti arklio reiškė skurdą ne tik materialine, bet ir dvasine prasme. Arkliai buvo laidojami kartu su kunigaikščiais, tikint, kad jie padės šeimininkui ir pomirtiniame pasaulyje. Šiandien šis istorinis ryšys transformavosi. Nors sunkiųjų arklių, skirtų ūkio darbams, skaičius kaimuose mažėja, auga susidomėjimas jojamaisiais žirgais, skirtais laisvalaikiui ir sportui. Tačiau nesvarbu, ar tai elegantiškas trakėnas, ar galingas Lietuvos sunkusis – kiekvienas arklys reikalauja specifinio supratimo apie jo prigimtį.

Arklio psichologija: bėk arba kovok

Norint sėkmingai bendrauti su arkliu, būtina suprasti jo evoliucinę prigimtį. Arklys yra aukos gyvūnas (angl. prey animal). Tai reiškia, kad jo smegenys užprogramuotos nuolat stebėti aplinką ieškant pavojaus. Pagrindinė arklio reakcija į grėsmę yra bėgimas. Tik tada, kai bėgti nėra kur, jis stoja į kovą.

Ši savybė paaiškina daugelį elgesio modelių, kurie pradedantiesiems gali pasirodyti keisti ar net pavojingi. Staigus judesys krūmuose, plazdantis plastikinis maišelis ar neįprastas garsas gali sukelti panišką reakciją. Geras šeimininkas ar raitelis turi tapti lyderiu, kuriuo arklys pasitiki labiau nei savo instinktais. Tai nėra dominavimas jėga; tai yra pasitikėjimo kūrimas.

Kūno kalbos skaitymas

Arkliai bendrauja itin subtilia kūno kalba. Žmogus, nemokantis jos skaityti, praleidžia svarbius įspėjimus. Štai keletas pagrindinių signalų:

• Ausys: Atgręžtos pirmyn reiškia susidomėjimą ar budrumą. Atpalaiduotos ir nusvirusios į šonus rodo ramybę ar snaudulį. Tačiau priglaustos atgal prie kaklo yra aiškus agresijos ir pykčio signalas – toks arklys gali įkąsti ar spirti.
• Uodega: Pakelta aukštai rodo susijaudinimą ir energiją. Stiprus plakimas uodega, jei nėra musių, paprastai rodo susierzinimą ar diskomfortą.
• Kramtymas ir laižymasis: Jei treniruotės ar bendravimo metu arklys nuleidžia galvą, pradeda kramtyti (tarsi kažką valgytų) ir laižytis lūpas, tai dažniausiai yra geras ženklas. Tai rodo, kad gyvūnas „suvirškino“ informaciją, atsipalaidavo ir pripažįsta situaciją.

Fiziologija ir sveikata: trapumas didingame kūne

Nors arklys atrodo galingas, jo organizmas yra stebėtinai jautrus. Viena didžiausių problemų – virškinimo sistema. Arkliai negali vemti. Tai evoliucinis trūkumas, kuris reiškia, kad bet koks rimtesnis skrandžio sutrikimas gali baigtis mirtimi. Būtent todėl „diegliai“ (kolika) yra žodis, keliantis siaubą kiekvienam arklio savininkui.

Tinkama mityba – sveikatos pagrindas

Arklio mityba turi būti kuo artimesnė natūralioms sąlygoms. Gamtoje arklys ėda po nedaug, bet nuolatos (iki 16-18 valandų per parą), judėdamas iš vietos į vietą.

• Šienas ir žolė: Tai turi sudaryti mitybos pagrindą. Suaugęs arklys per dieną turi suėsti apie 1,5–2,5 proc. savo kūno svorio sausųjų medžiagų. Kokybiškas šienas, be pelėsio ir dulkių, yra gyvybiškai svarbus, norint išvengti kvėpavimo takų ligų (tokių kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga).
• Koncentruotieji pašarai: Avižos, miežiai ar specialūs miusliai turėtų būti duodami tik tada, kai arkliui trūksta energijos iš šieno, pavyzdžiui, sportuojant ar dirbant sunkų darbą. Peršėrimas grūdais yra dažna laminito (kanopų uždegimo) ir opų priežastis.
• Vanduo: Arklys per parą išgeria nuo 30 iki 60 litrų vandens, o karštą dieną ar po krūvio – ir dar daugiau. Švarus vanduo visada turi būti pasiekiamas.
• Druska ir mineralai: Laižomoji druska yra būtina, kad būtų atkurtas elektrolitų balansas, ypač vasarą.

Laikymo sąlygos: gardas ar ganykla?

Tradicinis vaizdas, kai arklys didžiąją dienos dalį praleidžia uždarytas garde (tvartelyje) ir išleidžiamas tik valandai pajodinėti, yra pasenęs ir žalingas gyvūno gerovei. Arkliui reikia judėti. Judėjimas skatina kraujotaką kanopose, gerina virškinimą ir palaiko psichinę sveikatą.

Idealiausia laikymo sistema yra vadinamasis „aktyvusis tvartas“ arba tiesiog nuolatinis buvimas ganykloje su pastoge pasislėpti nuo vėjo ir lietaus. Arklys, kuris visą dieną stovi garde, dažnai išvysto žalingus įpročius, vadinamus „meškavimu“ (lingavimas į šonus) arba „oro rijimu“. Be to, arkliai yra bandos gyvūnai. Laikyti arklį vieną, be gentainių, yra psichologinė kančia. Jei negalite laikyti antro arklio, būtina bent jau ožka ar ponis kompanijai, nors geriausias draugas arkliui visada bus kitas arklys.

Kanopų ir dantų priežiūra

Yra senas posakis: „Nėra kanopų – nėra arklio“. Tai absoliuti tiesa. Arklio kanopa yra sudėtingas mechanizmas, kuris veikia kaip papildoma kraujo pompa. Kanopos nuolat auga (kaip žmogaus nagai), todėl jas reikia tvarkyti kas 6–8 savaites. Tai daro specialistas – kalvis. Net jei arklys nėra kaustomas pasagomis, kanopas reikia drožti, koreguoti jų formą, kad būtų išvengta skilimų, pūlinių ar sąnarių deformacijų.

Dantys – dar viena dažnai pamirštama sritis. Arklio dantys taip pat nuolat auga ir dyla. Kadangi viršutinis žandikaulis yra platesnis už apatinį, dylant dantims susidaro aštrūs kraštai, kurie gali žaloti skruostus ir liežuvį. Todėl bent kartą per metus veterinarijos gydytojas turi apžiūrėti dantis ir, jei reikia, juos nudildyti. Jei arklys pradeda mėtyti maistą iš burnos, purtyti galvą jojant ar praranda svorį, pirma vieta, kurią reikia tikrinti, yra burna.

Atsakomybė perkant arklį: ne tik finansai

Nuosavo arklio įsigijimas dažnai lyginamas su vaiko atsiradimu šeimoje. Tai ilgalaikis įsipareigojimas – arkliai gyvena 25–30 metų. Prieš priimant šį sprendimą, būtina atsakyti į kelius esminius klausimus.

Visų pirma – tikslas. Ar jums reikia sportinio žirgo konkūrams? Ar ramaus draugo pasivaikščiojimams miške? Ar galbūt norite išsaugoti nykstančią veislę? Klaida, kurią daro daugelis pradedančiųjų – perka jauną, nepatyrusį arklį, tikėdamiesi patys jį „užsiauginti“. Taisyklė paprasta: jaunas raitelis – patyręs arklys; patyręs raitelis – jaunas arklys. Žalias raitelis su jaunu arkliu yra pavojingas derinys, dažnai pasibaigiantis traumomis ir sugadinta arklio psichika.

Antra – finansai. Arklio kaina yra tik ledkalnio viršūnė. Mėnesinis išlaikymas (gardas žirgyne) Lietuvoje gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų ir daugiau. Pridėkite kalvio paslaugas, veterinarines išlaidas (skiepai, vaistai nuo kirminų), inventorių, draudimą, nenumatytas ligas. Tai brangus malonumas.

Jojimas: menas, sportas ir terapija

Jojimas nėra tiesiog sėdėjimas ant arklio nugaros. Tai nuolatinis balanso ieškojimas ir dialogas kūnais. Lietuvoje populiarėja įvairios žirginio sporto šakos:

• Konkūrai: Kliūčių įveikimas. Tai reikalauja tikslumo, drąsos ir puikaus dueto tarp raitelio ir žirgo.
• Dailusis jojimas (Išjodinėjimas): Neretai vadinamas „arklių baletu“. Čia vertinamas judesių grakštumas, paklusnumas ir harmonija.
• Ištvermės jojimas: Ilgų distancijų (nuo 20 iki 160 km) įveikimas, kur svarbiausia – arklio sveikata ir greičio bei jėgų paskirstymas.
• Vadeliojimas: Važiavimas vežimaičiais, turintis gilias tradicijas.

Tačiau nereikia pamiršti ir hipoterapijos. Arklys turi unikalų poveikį žmogaus psichikai ir fizinei būklei. Arklio judesiai jojant imituoja žmogaus eiseną, todėl tai nepakeičiama reabilitacija žmonėms su judėjimo negalia. Be to, emocinis ryšys su dideliu, šiltu ir priimančiu gyvūnu padeda gydyti depresiją, nerimą, autizmo spektro sutrikimus.

Sezoniniai iššūkiai Lietuvoje

Lietuvos klimatas arklių augintojams meta savų iššūkių. Žiemą didžiausia problema – ne šaltis (arkliai puikiai toleruoja žemą temperatūrą, jei nėra skersvėjų ir drėgmės), o purvas ir užšalęs gruntas. Rudenį ir pavasarį ganyklos virsta purvynais, kuriuose plinta kanopų puvinys (iššutimai). Vasarą didžiausiu priešu tampa vabzdžiai – gyliai, akliai ir uodai, kurie gali sukelti alergines reakcijas, vadinamąją vasaros egzemą.

Sumanus šeimininkas tam ruošiasi: naudoja specialias gūnias, repelentus, tvarko ganyklų drenažą ir užtikrina, kad arkliai turėtų sausą vietą stovėti.

Arklio senatvė

Kaip ir žmonės, arkliai sensta. Nuo maždaug 18–20 metų arklys laikomas senjoru. Jo medžiagų apykaita lėtėja, dantys dyla, sąnariai tampa nebe tokie lankstūs. Senam arkliui reikia specialios dietos (lengviau kramtomo ir virškinamo maisto), šiltesnės gūnios žiemą ir daugiau dėmesio. Deja, dažnai pasitaiko, kad sportui nebetinkami arkliai yra parduodami arba tiesiog apleidžiami. Atsakingas auginimas reiškia rūpestį gyvūnu iki pat jo paskutinio atodūsio. Tai yra padėka už tuos metus, kuriuos jis atidavė tarnaudamas žmogui.

Apibendrinimas: kodėl verta?

Nepaisant visų sunkumų, išlaidų ir sunkaus fizinio darbo, žmonės, pamilę arklius, retai kada jų atsisako. Kodėl? Nes arklys suteikia tai, ko sunku rasti skubančiame pasaulyje – tikrumą. Buvimas su arkliu priverčia būti „čia ir dabar“. Negali galvoti apie darbo problemas, kai valdai 500 kilogramų sveriantį gyvūną. Jo šiltos šnervės, raminantis šieno kramtymo garsas ir besąlygiškas pasitikėjimas sukuria magišką ryšį.

Arklys mus moko kantrybės, nuolankumo ir lyderystės. Jis yra veidrodis, atspindintis mūsų emocijas. Jei esi piktas – arklys bus įsitempęs. Jei esi ramus ir užtikrintas – arklys seks paskui tave bet kur. Tad arklys Lietuvoje šiandien yra daugiau nei istorinis simbolis ar ūkio inventorius. Tai mokytojas, terapeutas ir, svarbiausia, ištikimas draugas, kurio draugystę reikia užsitarnauti, bet kartą užsitarnavus, ji išlieka visam gyvenimui.