Augalas, kurio žiedai valgomi: Skanūs atradimai tiesiai iš gėlyno
Daugelis iš mūsų yra įpratę grožėtis gėlėmis vazoje ar sodo lysvėje, tačiau rečiau susimąstome apie tai, kad jos gali tapti ir išskirtiniu ingredientu mūsų lėkštėse. Kulinarinis pasaulis jau seniai peržengė tradicinių daržovių ir prieskonių ribas, o žydintys augalai sugrįžta į madą ne tik kaip puošmena, bet ir kaip skonio stipriklis. Jei jūsų paieškos laukelyje atsirado frazė „augalas kurio žiedai valgomi“, jūs patekote ten, kur reikia. Šiame straipsnyje mes ne tik atsakysime į šį klausimą, bet ir pakviesime į intriguojančią kelionę po skonių, kvapų ir spalvų pasaulį, kuris slepiasi tiesiog jūsų kieme ar ant palangės.
Kodėl verta valgyti gėles?
Gėlių valgymas nėra nauja mada, sugalvota „Instagram“ influencerių. Tai senovinė praktika, siekianti Romos imperijos, Kinijos dinastijų ir Viduriniųjų Rytų kultūrų laikus. Rožių vanduo, apelsinų žiedų sirupai ar džiovintos viendienės azijietiškuose troškiniuose – tai tik keli pavyzdžiai. Tačiau kodėl verta į tai atsigręžti šiandien?
Pirmiausia – tai estetika. Net paprasčiausią salotų dubenį keli ryškūs našlaitės ar agurklės žiedai paverčia restorano lygio šedevru. Antra – skonis. Žiedai nėra beskoniai; jie gali būti aštrūs, pipiriniai, saldūs, rūgštūs ar net priminti grybus. Trečia – sveikata. Spalvingi žiedlapiai dažnai yra pripildyti antioksidantų, vitaminų ir flavonoidų, kurie stiprina imuninę sistemą.
Svarbiausia taisyklė: saugumas prieš ragaujant
Prieš pradedant vardinti konkrečius augalus, būtina aptarti saugumo taisykles. Ne kiekvienas augalas, kurio žiedai valgomi, yra saugus vartoti bet kokiomis sąlygomis. Štai keletas auksinių taisyklių:
- Tikslus atpažinimas. Niekada nevalgykite gėlės, jei nesate 100% tikri dėl jos rūšies. Kai kurie valgomi augalai turi nuodingus „antrininkus“.
- Ekologija. Niekada nevalgykite gėlių, pirktų gėlių salonuose ar prekybos centruose (nebent skyriuje „maistas“). Dekoratyvinės gėlės dažnai purškiamos stipriais pesticidais ir chemikalais, kad ilgiau išsilaikytų. Rinkite žiedus tik iš savo sodo, kurį prižiūrite ekologiškai, arba iš patikimų pievų, toli nuo kelių ir pramonės objektų.
- Alergijos. Jei esate alergiški žiedadulkėms, būkite atsargūs. Pradėkite nuo mažų kiekių. Astma sergantiems žmonėms taip pat rekomenduojamas atsargumas.
- Valgomos dalys. Dažniausiai valgomi tik žiedlapiai. Piesteles ir kuokelius (vidinę žiedo dalį, kurioje yra žiedadulkių) rekomenduojama pašalinti, nes jie gali būti kartūs arba sukelti alergiją. Išimtis – smulkūs žiedynai, pavyzdžiui, krapų ar pankolių.
Augalas, kurio žiedai valgomi: populiariausi pasirinkimai
Atsakant į klausimą, koks yra tas augalas, kurio žiedai valgomi, atsakymas yra – jų yra šimtai! Tačiau aptarsime tuos, kuriuos lengviausia užsiauginti Lietuvoje ir kurie pasižymi geriausiomis skonio savybėmis.
1. Nasturtė (Tropaeolum) – pipirinis charakteris
Tai tikriausiai pats populiariausias „pradedančiojo gėlių valgytojo“ augalas. Nasturtės yra neįtikėtinai lengvai auginamos, o jų ryškūs oranžiniai, geltoni ar raudoni žiedai yra valgomi visybiškai. Skonis primena rėžiukus ar ridikėlius – jis aštrokas, pipirinis, puikiai tinka prie mėsos patiekalų, sūrių ar įmaišyti į sviestą. Beje, valgomos ne tik gėlės, bet ir lapai, o jaunos sėklos marinuojamos ir vadinamos „varguolių kaparėliais“.
2. Cukinija ir moliūgas – karališki žiedai
Jei auginate cukinijas, tikriausiai pastebėjote, kad jos gausiai žydi. Cukinijų žiedai yra delikatesas Pietų Europoje, ypač Italijoje. Jie yra dideli, todėl puikiai tinka įdarymui. Dažniausiai skinami vyriškieji žiedai (tie, kurie neturi užmegzto vaisiaus pagrindo), kad nesumažintumėte derliaus. Įdaryti rikota sūriu ir žolelėmis, apvolioti tešloje ir trumpai apkepinti aliejuje, jie tampa dieviško skonio užkandžiu. Jų skonis švelnus, lengvai salsvas.
3. Našlaitė (Viola) – subtilus grožis
Tiek laukinės trispalvės našlaitės, tiek darželiuose auginamos stambiažiedės našlaitės yra valgomos. Jų skonis labai švelnus, kartais primenantis žirnelius ar turintis lengvą salstelėjimą. Dėl savo įvairiaspalviškumo (nuo tamsiai violetinės iki geltonos) jos dažniausiai naudojamos desertų puošybai, šaldomos į ledo kubelius gėrimams ar beriamos ant vaisių salotų. Cukruotos našlaitės – tai klasikinis prancūziškas desertų papuošimas.
4. Medetka (Calendula officinalis) – varguolių šafranas
Medetka dažnai vadinama „varguolių šafranu“, nes jos žiedlapiai gali nudažyti ryžius, sriubas ar tešlą auksine spalva. Skonis varijuoja nuo aštroko iki lengvai kartaus ar pipirinio. Svarbu naudoti tik žiedlapius, nes žiedo centras gali būti nemaloniai kartus. Medetkos puikiai tinka barstyti ant kiaušinienės, įmaišyti į duonos tešlą ar sriubas.
5. Levanda (Lavandula) – intensyvus aromatas
Levanda yra augalas, kurio žiedai valgomi, tačiau su ja reikia elgtis atsargiai. Jos skonis ir kvapas yra labai intensyvūs, parfumeriniai. Padauginus levandų, patiekalas gali įgauti muilo skonį. Tačiau saikingai naudojama levanda puikiai dera su citrina, medumi, tinka sausainiams, ledams, o ypač – prie riebios mėsos (pvz., avienos) arba įmaišyta į Provanso žolelių mišinį. Naudokite tik pumpurus arba išsiskleidusius žiedelius.
6. Kiaulpienė (Taraxacum) – pavasario auksas
Daugelio laikoma piktžole, kiaulpienė iš tiesų yra visiškai valgomas augalas. Jauni žiedai turi medaus kvapą ir salstelėjusį skonį (jei pašalinsite visus žalius taurėlapius, kurie yra kartūs). Iš kiaulpienių žiedų verdama nuostabi uogienė, dažnai vadinama „kiaulpienių medumi“, gaminamas vynas, o patys žiedlapiai gali būti barstomi ant salotų ar kepami tešloje kaip desertas.
7. Šeivamedis (Sambucus nigra) – vasaros gėrimų karalius
Juoduogis šeivamedis yra tas augalas, kurio žiedai valgomi ir itin vertinami gėrimų gamyboje. Šeivamedžio žiedų sirupas yra klasika. Žiedai turi unikalų, muskatą primenantį aromatą. Juos taip pat galima kepti tešloje (vadinamieji „šeivamedžio blynai“). Svarbu: valgykite tik žiedus ir prisirpusias uogas (apdorotas termiškai); kitos augalo dalys (lapai, stiebai) yra nuodingos.
8. Rožė (Rosa) – klasika ir prabanga
Visos rožių rūšys yra valgomos, tačiau skonis labai priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Taisyklė paprasta: jei rožė kvepia skaniai, ji greičiausiai bus ir skani. Skonis gali būti nuo saldaus, vaisinio iki šiek tiek kartaus ar metalinio. Rožių žiedlapiai naudojami uogienėms (ypač erškėtrožių), sirupams, desertams, o Džiovinti pumpurai – arbatoms. Būtinai pašalinkite baltą žiedlapio pagrindą, nes jis dažnai būna kartus.
9. Agurklė (Borago officinalis) – gaivumo gūsis
Šis augalas pasižymi ryškiai mėlynais, žvaigždės formos žiedais. Kaip sufleruoja pavadinimas, jų skonis primena šviežius agurkus. Tai idealus priedas prie šaltibarščių, gazpacho sriubų, džino ir toniko kokteilių ar tiesiog vasariškų salotų.
10. Česnakų ir svogūnų žiedai (Allium)
Jei nespėjote nuskinti laiškinio česnako ar svogūno ir jis sužydėjo – neišmeskite žiedų. Violetiniai ar balti rutuliukai yra valgomi ir turi švelnesnį, bet aiškiai išreikštą česnako ar svogūno skonį. Išskirstykite žiedyną mažais žiedeliais ir barstykite ant bulvių, salotų ar sumuštinių.
Kaip rinkti ir paruošti valgomus žiedus?
Kad augalas, kurio žiedai valgomi, atskleistų geriausias savo savybes, svarbu tinkamai jį paruošti.
- Rinkimo laikas. Geriausia žiedus skinti ryte, kai nukrenta rasa, bet saulė dar nespėjo jų išdžiovinti ir išgarinti eterinių aliejų. Rinkite tik visiškai išsiskleidusius (bet neperžydėjusius) žiedus.
- Valymas. Plaukite žiedus labai atsargiai. Geriausia juos tiesiog pamerkti į dubenį su šaltu vandeniu ir leisti dulkėms bei mažiems vabzdžiams nuskęsti ar išplaukti. Nekiškite po stipria vandens srove – tai pažeis trapius žiedlapius. Nusausinkite popieriniu rankšluosčiu arba leiskite natūraliai nudžiūti.
- Laikymas. Valgomi žiedai geriausi švieži. Jei reikia juos išlaikyti kelias dienas, sudėkite į sandarų indelį ant drėgno popierinio rankšluosčio ir laikykite šaldytuve. Taip jie išliks stangrūs iki 2–3 dienų.
Kūrybiškas panaudojimas virtuvėje
Žinoti, kad augalas, kurio žiedai valgomi, egzistuoja, yra viena, bet mokėti jį panaudoti – kas kita. Štai keletas idėjų, kaip integruoti gėles į kasdienę mitybą:
Gėlių sviestas
Tai vienas paprasčiausių būdų nustebinti svečius. Kambario temperatūros sviestą sumaišykite su smulkintais nasturčių, laiškinio česnako žiedais ar medetkų lapeliais. Įberkite šiek tiek druskos, susukite į ritinėlį naudodami maistinę plėvelę ir atšaldykite. Atpjaukite riekelę ant karšto kepsnio ar šviežios duonos.
Ledo kubeliai su staigmena
Tai tobulas būdas panaudoti smulkius žiedus (našlaites, agurkles, levandas). Į ledo kubelių formeles įdėkite po žiedą, užpilkite virintu (kad ledas būtų skaidrus) atvėsintu vandeniu ir užšaldykite. Tokie ledukai papuoš bet kokį vandenį, limonadą ar kokteilį.
Cukruotos gėlės
Norint išsaugoti gėlių grožį desertams, jas galima kristalizuoti. Kiaušinio baltymą lengvai išplakite (tik kad suputotų), teptuku padenkite kiekvieną žiedlapį ir apibarstykite itin smulkiu cukrumi. Palikite džiūti šiltoje, sausoje vietoje. Taip paruoštos našlaitės ar rožių žiedlapiai gali būti laikomi kelis mėnesius.
Gėlių actas ir aliejus
Prieskonines žoleles dažnai keičiame gėlėmis. Butelį su baltojo vyno actu ar kokybišku alyvuogių aliejumi pripildykite nasturčių žiedais, česnakų žiedynais ar rozmarinų žiedais. Palikite tamsoje 2–3 savaites, kol skystis įgaus spalvą ir aromatą.
Mažiau žinomi valgomi žiedai
Be populiariųjų favoritų, verta paminėti ir kelis rečiau naudojamus, bet dėmesio vertus augalus:
- Begonija (Begonia). Tik gumbinių begonijų (Tuberhybrida) žiedlapiai yra valgomi. Jie turi nuostabų, gaivų, citriną primenantį rūgštelį. Tačiau žmonėms, turintiems podagros problemų ar inkstų akmenų, reikėtų vengti dėl oksalo rūgšties.
- Rugiagėlė (Centaurea cyanus). Jų skonis gana neutralus, šiek tiek žolinis, tačiau ryškiai mėlyna spalva yra nepakeičiama natūraliame maisto dekoravime.
- Jurginas (Dahlia). Taip, šios rudeninės gražuolės taip pat valgomos! Skonis priklauso nuo veislės ir dirvožemio – gali priminti vandens kaštonus, obuolius ar morkas.
- Fuksija (Fuchsia). Nors dažniausiai auginama kaip kambarinė ar balkono gėlė, jos uogos ir žiedai yra valgomi. Žiedai turi lengvą rūgštelį ir atrodo egzotiškai.
- Dobilas (Trifolium). Raudonieji dobilai yra saldūs, turi anyžių poskonį. Tačiau jie sunkiai virškinami dideliais kiekiais, todėl geriausia naudoti tik nedidelį kiekį arba termiškai apdoroti.
Sveikatos nauda: daugiau nei tik grožis
Augalas, kurio žiedai valgomi, dažnai yra ir vaistinis augalas. Pavyzdžiui, medetkos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, padeda virškinimui. Nasturtėse gausu vitamino C, jos veikia kaip natūralus antibiotikas. Rožių žiedlapiuose esantys eteriniai aliejai ramina nervų sistemą. Todėl įtraukdami gėles į mitybą, jūs ne tik lavinate skonio receptorius, bet ir papildote organizmą natūraliais fitonutrientais.
Spalvoti pigmentai – antocianinai (suteikiantys mėlyną, violetinę, raudoną spalvą) ir karotenoidai (geltona, oranžinė) – yra stiprūs antioksidantai, kovojantys su laisvaisiais radikalais mūsų organizme. Tad kuo ryškesnė gėlė lėkštėje, tuo daugiau naudos ji gali suteikti.
Apibendrinimas: drąsa eksperimentuoti
Atsakymas į užklausą „augalas kurio žiedai valgomi“ yra begalinis. Nuo paprastos kiaulpienės pievoje iki egzotiškos fuksijos vazone – gamta mums siūlo neįtikėtiną skonių paletę. Pradėkite nuo paprastų žingsnių: įmeskite kelis agurklės žiedus į vandenį, papuoškite tortą našlaitėmis ar įdėkite nasturtę į sumuštinį. Tai pakeis jūsų požiūrį į maistą, suteiks kasdienybei šventiškumo ir leis pajusti tikrąjį gamtos skonį.
Svarbiausia – būkite smalsūs, bet atsargūs. Visada įsitikinkite, ką dedate į burną, ir mėgaukitės atradimo džiaugsmu. Jūsų sodas yra ne tik vaizdas akims, bet ir puota jūsų skrandžiui.
