Astrancijų renesansas: Kaip šios ilgaamžės gėlės tapo modernaus apželdinimo favoritėmis

Jeigu reikėtų įvardinti augalą, kuris pastarąjį dešimtmetį sėkmingiausiai atsikratė „močiutės darželio“ etiketės ir tapo prestižinių parodų bei modernių landšafto projektų pažiba, tai be abejonės būtų astrancija. Ilgą laiką nepelnytai buvusi antrame plane, šiandien ji išgyvena tikrą renesansą. Ir ne veltui – astrancija yra vienas iš tų retų augalų, kuris sugeba suderinti aristokratišką išvaizdą su beveik piktžolei būdingu gyvybingumu.

Šiame straipsnyje panagrinėsime ne tik sausas botanines tiesas. Leisimės į kelionę po subtilių žiedynų pasaulį, išsiaiškinsime, kodėl garsiausi pasaulio sodininkai be šio augalo neįsivaizduoja natūralistinių želdynų, ir atskleisime paslaptis, kaip priversti astrancijas žydėti du kartus per sezoną.

Žvaigždėta prigimtis: Kas slypi už pavadinimo?

Botaninis augalo pavadinimas Astrantia yra kilęs iš lotyniško žodžio „aster“, reiškiančio žvaigždę. Ir tai nėra tik skambi metafora. Įsižiūrėjus į astrancijos žiedą iš arti, atsiveria sudėtinga, preciziška struktūra, primenanti fejerverką ar adatėlių pagalvėlę, apsuptą standžių, popierių primenančių žiedlapių (kurie iš tiesų yra spalvoti pažiedlapiai). Būtent ši struktūra suteikia augalui išskirtinį grafinį vaizdą, kuris taip vertinamas šiuolaikiniame dizaine.

Lietuvoje dažniausiai auginama didžioji astrancija (Astrantia major), tačiau selekcininkų darbo dėka šiandien turime dešimtis veislių, stebinančių spalvų gama – nuo tyro sniego baltumo iki gilaus, beveik juodo burgundiško vyno atspalvio.

Kodėl astrancija yra „darbinis arkliukas“ jūsų sode?

Dažnai sodininkai ieško augalų, kurie būtų arba labai gražūs, arba labai atsparūs. Astrancija sugeba šias savybes sujungti. Štai keletas priežasčių, kodėl verta rasti jai vietos savo sklype:

• Universalumas apšvietimui. Tai vienas iš nedaugelio žydinčių augalų, kuris puikiai jaučiasi daliniame pavėsyje. Ji gali augti ir saulėkaitoje (jei pakanka drėgmės), ir po medžių laja, kur kiti augalai skursta.
• Ilgas žydėjimo laikas. Pradėjusios žydėti birželio mėnesį, astrancijos savo dekoratyvumą išlaiko beveik visą vasarą. Net nužydėję žiedynai išlieka struktūriški ir gražūs.
• Atsparumas kenkėjams. Nors sraigės kartais gali paskanauti astrancijų lapų, šie augalai, lyginant su melsvėmis, yra kur kas atsparesni. Be to, jos retai serga grybelinėmis ligomis.
• Puikios skynimui ir džiovinimui. Astrancijų žiedai vazoje išsilaiko itin ilgai – iki dviejų savaičių. Jos taip pat idealiai tinka džiovintų gėlių kompozicijoms, nes džiūdamos beveik nepakeičia savo formos ir spalvos.

Veislių kaleidoskopas: Ką pasirinkti?

Renkantis astranciją, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į žiedo spalvą, bet ir į augalo aukštį bei plėtimosi greitį. Štai keletas patikrintų ir vertinamų veislių:

1. ‘Roma’ – rožinė klasika

Tai viena populiariausių veislių pasaulyje, vertinama dėl savo švelnios, sidabriškai rožinės spalvos. ‘Roma’ yra sterili veislė, o tai reiškia, kad ji nebrandina sėklų. Kodėl tai svarbu sodininkui? Augalas nešvaisto energijos sėklų brandinimui, todėl žydi kur kas ilgiau ir gausiau nei kitos rūšys.

2. ‘Shaggy’ (dar žinoma kaip ‘Margery Fish’)

Išskirtinė baltažiedė veislė. Jos pažiedlapiai yra ilgesni nei įprastai ir turi žalsvą galiuką, todėl žiedas atrodo didelis, pasišiaušęs ir itin natūralistiškas. Tai stambesnė astrancija, puikiai tinkanti sodinti gėlyno viduryje.

3. ‘Claret’ – dramatiškas tamsumas

Jei ieškote kontrasto, ‘Claret’ yra puikus pasirinkimas. Jos žiedai yra tamsios, rubino raudonumo spalvos, o stiebai – beveik juodi. Ši veislė nuostabiai atrodo šviesiai žalių lapų fone arba derinyje su baltais augalais.

4. ‘Star of Beauty’

Ši veislė pasižymi dvispalviais žiedais – balta ir purpurinė spalvos susilieja į unikalų raštą. Ji yra kompaktiškesnė, todėl tinka auginti ne tik gėlynuose, bet ir erdvesniuose lauko vazonuose.

5. ‘Buckland’

Labai elegantiška veislė su šviesiai rožiniais, beveik kreminiais žiedais, kuriuos supa žalsvi pažiedlapiai. Tai viena ilgiausiai žydinčių veislių, kuri dažnai kartoja žydėjimą rudenį net be papildomo skatinimo.

Sodinimas ir vietos parinkimas: Sėkmės pagrindas

Nors astrancija nėra kaprizinga, ji turi savo „laimės receptą“. Jei suteiksite jai tinkamas sąlygas startui, vėliau ji reikalaus minimalios priežiūros.

Dirvožemis. Astrancijos dievina humusą. Joms geriausiai tinka drėgnas, bet neužmirkstantis, derlingas dirvožemis. Prieš sodinant, duobę rekomenduojama gausiai pagerinti kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Jei jūsų dirva smėlinga, organikos įmaišymas yra būtinas, kad būtų sulaikoma drėgmė.

Vieta. Ideali vieta – ažūrinis pavėsis. Pavyzdžiui, po reta obelų laja arba rytinėje namo pusėje. Astrancijos gali augti ir saulėkaitoje, tačiau tuomet joms reikės kur kas daugiau drėgmės. Karštą ir sausą vasarą saulėtoje vietoje augančios astrancijos gali greičiau nužydėti, o jų lapai – apdegti.

Sodinimo atstumai. Tai nėra agresyviai besiplečiantis augalas, jis auga kupstais. Rekomenduojama sodinti maždaug 40–50 cm atstumu vieną nuo kito. Norint sukurti masyvo efektą, geriausia sodinti grupėmis po 3, 5 ar 7 augalus.

Priežiūros niuansai: Kaip išgauti maksimumą?

Astrancija dažnai vadinama „pasodinai ir pamiršai“ augalu, tačiau keletas gudrybių padės jai atskleisti visą grožį.

Drėgmė – kritinis faktorius

Didžiausias astrancijų priešas – sausra. Jei augalui trūksta vandens, jis ne tik nustoja žydėti, bet ir numeta lapus, pereidamas į ramybės būseną vidury vasaros. Norint to išvengti, pavasarį aplink kerus būtina paskleisti storą mulčio sluoksnį (žievės, komposto ar nupjautos žolės). Tai padės išlaikyti drėgmę ir vėsins šaknis.

„Chelsea Chop“ ir antrasis žydėjimas

Viena geriausių astrancijų savybių – polinkis žydėti pakartotinai. Kai pirmieji žiedynai pradeda ruduoti ir praranda dekoratyvumą (dažniausiai liepos viduryje), drąsiai nukirpkite visus žiedstiebius beveik iki pat žemės, palikdami tik lapų skrotelę. Po šios procedūros gausiai palaistykite ir patręškite skystomis trąšomis. Po kelių savaičių augalas išleis naujus stiebus ir rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį džiugins antra žiedų banga. Nors antrasis žydėjimas būna šiek tiek kuklesnis, jis puikiai pagyvina rudenėjantį sodą.

Tręšimas

Astrancijos yra gana ėdrios. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, joms patiks kompleksinės mineralinės trąšos su mikroelementais. Tačiau dar geriau veikia organika – kiekvieną pavasarį apipilkite kerą kompostu. Tai veiks ir kaip trąša, ir kaip mulčias.

Dauginimas: Sėklos ar dalijimas?

Yra du pagrindiniai būdai padauginti šiuos nuostabius augalus, ir abu turi savo specifiką.

Kero dalijimas. Tai pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas išlaikyti veislines savybes. Astrancijų kerus rekomenduojama dalinti kas 4–5 metus. Tai ne tik padaugina augalą, bet ir jį atjaunina. Geriausias laikas – ankstyvas pavasaris (kai tik pasirodo pirmieji lapeliai) arba ankstyvas ruduo. Iškaskite kerą, aštriu kastuvu ar peiliu padalinkite jį į kelias dalis, užtikrindami, kad kiekviena dalis turėtų bent vieną augimo pumpurą ir sveikų šaknų, ir nedelsdami pasodinkite.

Sėklos. Čia situacija sudėtingesnė. Astrancijos lengvai sėjasi pačios (savaiminis pasisėjimas), tačiau sėjinukai dažniausiai neišlaiko motininio augalo savybių. Dažniausiai iš ‘Roma’ ar ‘Claret’ sėklų išaugs paprasta, blyškiai rožinė astrancija. Jei visgi norite eksperimentuoti, atminkite, kad astrancijų sėkloms reikalinga stratifikacija (šalčio periodas). Todėl geriausia sėklas sėti tiesiai į dirvą rudenį, kad jos natūraliai peržiemotų.

Astrancija sodo dizaine: Su kuo derinti?

Astrancija yra tikra komandos žaidėja. Jos struktūriški, bet ne dominuojantys žiedai puikiai užpildo tarpus ir sujungia skirtingus augalus į visumą.

1. Rožių kompanionė

Tai klasikinis derinys anglų soduose. Astrancijos puikiai paslepia dažnai nedekoratyvias, plikas rožių krūmų apačias (vadinamasias „kojas“). Be to, smulkūs astrancijų žiedai pabrėžia didingus rožių žiedus, sukurdami tekstūrų kontrastą. Ypač gražiai atrodo tamsios astrancijos (pvz., ‘Claret’) prie šviesiai rožinių ar abrikosinių rožių.

2. Pavėsio karalystė

Pavėsingame gėlyne astrancijos sudaro nepakeičiamą trio su melsvėmis (Hosta) ir paparčiais. Paparčių ažūras, platūs melsvių lapai ir žvaigždėti astrancijų žiedai sukuria ramią, bet nenuobodžią kompoziciją. Taip pat puikiai dera su bruneromis bei alūnėmis.

3. Natūralistinis „olandiškas“ stilius

Moderniuose želdynuose, įkvėptuose Piet Oudolf stiliaus, astrancijos sodinamos dideliais masyvais kartu su dekoratyvinėmis žolėmis (pvz., lendrūnais, soromis ar miskantais). Siūbuojančios žolės suteikia dinamikos, o astrancijos – spalvinių akcentų, kurie išlieka dekoratyvūs net ir nužydėjus.

4. Kontrastai su snapučiais

Astrancijos ir snapučiai (Geranium) yra geriausi draugai. Jie abu mėgsta panašias sąlygas, o jų žydėjimo laikas dažnai sutampa. Mėlynžiedžiai snapučiai (pvz., ‘Rozanne’ ar ‘Johnson’s Blue’) sukuria nuostabų foną rausvoms ar baltoms astrancijoms.

Galimos problemos ir sprendimo būdai

Nors minėjome, kad astrancijos atsparios, niekas gamtoje nėra idealu. Štai ką reikėtų žinoti apie galimus negalavimus:

• Miltligė. Sausais ir karštais periodais lapus gali aptraukti balkšvas apnašas. Sprendimas: užtikrinti pakankamą drėgmę, mulčiuoti, o ligos pažeistus lapus pašalinti.
• Lapų margligė. Kartais lapai gali tapti dėmėti dėl virusinių ar grybelinių infekcijų. Jei pastebite keistai deformuotus ar dėmėtus lapus, geriausia tokį augalą iškasti ir sunaikinti, kad liga neplitų.
• Sraigės ir šliužai. Pavasarį, kai kalasi jauni lapeliai, jie yra tikras delikatesas moliuskams. Naudokite ekologiškas priemones nuo šliužų arba aplink augalus pabarstykite kiaušinių lukštų, kavos tirščių.

Astrancija vazone? Kodėl gi ne!

Daugelis sodininkų pamiršta, kad astrancijas galima sėkmingai auginti ir vazonuose. Tai puikus sprendimas balkonams ar terasoms, esančioms šiaurinėje ar rytinėje pusėje. Svarbiausia taisyklė auginant vazone – vazonas turi būti pakankamai didelis ir gilus, kad šaknys neperkaistų ir neišdžiūtų. Vazonuose auginamas astrancijas laistyti reikės kur kas dažniau nei augančias grunte, tačiau rezultatas to vertas – turėsite ilgai žydinčią, elegantišką puošmeną visą vasarą.

Apibendrinimas: Kukli sodo aristokratė

Astrancija nėra ta gėlė, kuri rėkia apie savo egzistavimą ryškiomis neoninėmis spalvomis. Jos grožis – subtilus, reikalaujantis atidesnio žvilgsnio. Tai augalas intelektualiam sodininkui, vertinančiam formą, tekstūrą ir ilgaamžiškumą. Ji nereikalauja nuolatinio tancavimo aplinkui su purkštuvu ar trąšomis, tačiau už minimalų dėmesį atsidėkoja žydėjimu, kuris tęsiasi mėnesių mėnesius.

Jei jūsų sode yra kampelis, kur trūksta gyvybės, o saulė ten užsuka tik rytais – pasodinkite astranciją. Tai investicija į grožį, kuri su metais tik didės, paversdama jūsų sodą vieta, kurioje susitinka laukinė gamta ir sodo menas.