Sulanžo Magnolija: Karališkas Pavasario Akcentas Jūsų Sode

Pavasaris – tai metas, kai gamta bunda iš žiemos miego, o sodai pamažu nusidažo įvairiausiomis spalvomis. Vienas iš įspūdingiausių šio atgimimo simbolių, neabejotinai, yra Sulanžo magnolija (Magnolia x soulangeana). Šis didingas augalas, dar vadinamas lėkštine magnolija, savo kerinčiais žiedais sugeba papuošti bet kurį sodą, suteikdamas jam elegancijos ir karališko žavesio. Tai ne tik medis ar krūmas – tai tikra pavasario šventė akims ir sielai, kviečianti pasigrožėti jos trumpalaikiu, bet nepaprastai įspūdingu žydėjimu.

Sulanžo magnolijos istorija prasidėjo XIX amžiaus pradžioje Prancūzijoje. Ją, sukryžminęs dvi Azijos gražuoles – plikąją magnoliją (Magnolia denudata) ir lelijažiedę magnoliją (Magnolia liliiflora) – išvedė Napoleono armijos atsargos karininkas Étienne Soulange-Bodin. Jo tikslas buvo sukurti šalčiui atsparesnę ir puošniais žiedais pasižyminčią magnolijos veislę. Ir jam puikiai pavyko! Naujasis hibridas greitai pelnė sodininkų pripažinimą visoje Europoje, o vėliau ir pasaulyje, dėl savo įspūdingų žiedų ir santykinio atsparumo. Šiandien Sulanžo magnolija yra viena populiariausių ir dažniausiai auginamų magnolijų rūšių, puikiai prisitaikiusi ir Lietuvos klimato sąlygomis, jei jai suteikiama tinkama priežiūra.

Botaninis Sulanžo magnolijos portretas: pažinkime ją iš arčiau

Sulanžo magnolija dažniausiai auga kaip platus, tankus krūmas arba nedidelis, iki 6-8 metrų aukščio užaugantis medelis su viena ar keliomis pagrindinėmis kamieno šakomis. Jos laja paprastai būna apvalios arba skėtiškos formos, bėgant metams vis platėjanti. Jaunų augalų žievė lygi, pilkšva, o senesnių tampa šiek tiek šiurkštesnė. Šis augalas pasižymi vidutiniu augimo tempu, todėl norint sulaukti įspūdingo dydžio medelio, prireiks kantrybės.

Lapai yra viena iš Sulanžo magnolijos puošmenų, nors ir ne pagrindinė. Jie yra gana dideli, 10-20 cm ilgio ir 5-12 cm pločio, ovalios arba atvirkščiai kiaušiniškos formos, tamsiai žalios spalvos viršutinėje pusėje ir šviesesni, kartais šiek tiek pūkuoti apatinėje. Lapai pražysta vėliau nei žiedai, dažniausiai jau jiems baigiant žydėti arba visiškai nužydėjus. Rudenį, prieš nukrisdami, lapai gali nusidažyti gelsvai rusvais ar bronziniais atspalviais, tačiau rudeninis margumas nėra pagrindinis šios magnolijos dekoratyvinis bruožas.

Tačiau tikroji Sulanžo magnolijos šlovė – jos žiedai. Dideli, kvapnūs, taurės arba lėkštės formos žiedai pasirodo anksti pavasarį, dažniausiai balandžio ar gegužės mėnesį, dar prieš išsiskleidžiant lapams. Tai sukuria nepakartojamą vaizdą – plikos šakos tiesiog aplipusios įspūdingais žiedais. Žiedo dydis gali svyruoti nuo 10 iki 20 cm skersmens, o kartais net daugiau, priklausomai nuo veislės. Žiedlapių spalva varijuoja nuo tyros baltos, švelniai rausvos iki sodriai purpurinės ar violetinės išorinėje pusėje, o vidus dažnai būna šviesesnis, beveik baltas. Žiedai skleidžia švelnų, malonų aromatą, kuris ypač juntamas šiltomis, saulėtomis dienomis. Žydėjimas trunka apie 2-3 savaites, priklausomai nuo oro sąlygų – šaltesnis oras prailgina žydėjimo laikotarpį, o karštis ir vėjas gali jį sutrumpinti.

Po žydėjimo, vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, ant šakų formuojasi dekoratyvūs, kankorėžį primenantys vaisynai. Iš pradžių jie būna žali, o prinokę parausta ir atsiveria, atidengdami ryškiai raudonas arba oranžines sėklas, kurias noriai lesa paukščiai. Nors sėklos ir subręsta, hibridinės magnolijos, tokios kaip Sulanžo, iš sėklų dauginamos retai, nes palikuonys dažnai neperima motininio augalo savybių.

Populiariausios Sulanžo magnolijos veislės jūsų sodui

Per ilgus metus buvo išvesta daugybė Sulanžo magnolijos veislių, kurios skiriasi žiedų spalva, dydžiu, forma, žydėjimo laiku ir augalo dydžiu. Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti ne tik į estetinį vaizdą, bet ir į augalo atsparumą šalčiui bei galutinį dydį, kad jis harmoningai įsilietų į jūsų sodo erdvę.

• ‘Alba Superba’: Viena iš populiariausių baltų veislių. Žiedai dideli, taurės formos, sniego baltumo, kartais su vos pastebimu rausvu atspalviu prie pagrindo. Žydi gausiai ir anksti. Auga kaip vidutinio dydžio medis ar krūmas.
• ‘Lennei’: Ši veislė išsiskiria itin dideliais, iki 20 cm skersmens, taurės formos žiedais. Išorinė žiedlapių pusė yra sodriai purpurinė arba tamsiai rožinė, o vidus – kreminės baltos spalvos. Žydi šiek tiek vėliau nei kitos veislės, todėl mažesnė rizika, kad žiedus pažeis pavasarinės šalnos. Augalas stiprus, plačiai išsikerojęs.
• ‘Alexandrina’: Klasikinė ir laiko patikrinta veislė. Žiedai dideli, tulpės formos, išorėje rausvai violetiniai, o viduje balti. Žydi gausiai, pavasario viduryje. Auga kaip vidutinio dydžio medis.
• ‘Rustica Rubra’: Pasižymi dideliais, plačiai atsiveriančiais, sodriai rausvai raudonais žiedais. Vidinė pusė šviesesnė. Stipraus augimo medis, tinkantis didesniems sodams.
• ‘Picture’: Įspūdinga veislė su labai dideliais, iki 25-30 cm skersmens, plačiai atsidarančiais žiedais. Išorinė pusė rausvai purpurinė, vidus baltas. Žydi gausiai, žiedai šiek tiek primena lotoso žiedus. Auga kaip vidutinio dydžio medis.
• ‘Brozzonii’: Viena iš vėliausiai žydinčių Sulanžo magnolijų veislių. Žiedai labai dideli, balti, su rausvu atspalviu prie pagrindo. Puikus pasirinkimas regionams, kur pavasarinės šalnos dažnos.
• ‘Speciosa’: Panaši į ‘Alba Superba’, bet žiedai šiek tiek mažesni, balti, kartais su švelniu rožiniu atspalviu išorėje prie pagrindo. Žydi gausiai.

Renkantis veislę, verta pasidomėti jos atsparumo šalčiui zona ir pasikonsultuoti su vietiniais medelynų specialistais. Taip pat svarbu įvertinti, kiek vietos galite skirti magnolijai, nes kai kurios veislės užauga gana plačios.

Idealios augimo sąlygos Sulanžo magnolijai Lietuvoje

Nors Sulanžo magnolija laikoma gana atsparia, norint džiaugtis jos gausiu žydėjimu ir sveika išvaizda Lietuvoje, būtina užtikrinti jai tinkamas augimo sąlygas.

Klimatas ir atsparumas šalčiui: Dauguma Sulanžo magnolijos veislių priskiriamos 5-9 atsparumo šalčiui zonoms. Lietuva patenka į 5-6 zoną, tad dauguma veislių čia gali sėkmingai augti. Vis dėlto, didžiausias pavojus tyko ankstyvą pavasarį, kai netikėtos šalnos gali pažeisti jau besiskleidžiančius žiedpumpurius ar net pačius žiedus. Todėl jaunus augalus, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo, rekomenduojama pridengti agroplėvele, jei prognozuojamos stipresnės šalnos žydėjimo metu. Suaugę medžiai tampa atsparesni, tačiau žiedai visada išlieka jautrūs staigiam temperatūros kritimui.

Šviesa: Sulanžo magnolijos geriausiai jaučiasi saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje. Saulės šviesa skatina gausesnį žydėjimą. Ideal_DEALi vieta būtų apsaugota nuo stiprių šiaurės ir rytų vėjų, kurie gali pakenkti žiedams ir jaunoms šakelėms. Pietinė ar vakarinė namo pusė, kur augalas gautų bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną, būtų puikus pasirinkimas.

Dirvožemis: Tai vienas svarbiausių veiksnių sėkmingam magnolijų auginimui. Sulanžo magnolijos mėgsta derlingą, humusingą, gerai drenuojamą, tačiau nuolat šiek tiek drėgną dirvą. Jos netoleruoja užmirkimo, ypač šaltuoju metų laiku, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Dirvožemio pH turėtų būti silpnai rūgštus arba neutralus (pH 5.5 – 6.5). Jei dirva jūsų sode yra šarminė (kalkinga), ją reikės parūgštinti, įmaišant rūgščių durpių, spygliuočių pakloto ar specialių dirvos rūgštintojų. Dirvožemio pH galima pasitikrinti naudojant sodo prekių parduotuvėse parduodamus testus. Prieš sodinant, sodinimo duobę reikėtų pagerinti kompostu, gerai perpuvusiu mėšlu ar durpėmis, kad dirva būtų puri ir turtinga maisto medžiagų.

Drėgmė: Sulanžo magnolijos mėgsta drėgmę, tačiau, kaip minėta, nepakenčia užmirkimo. Jaunus augalus reikia laistyti reguliariai, ypač sausringais periodais. Suaugę medžiai turi gilesnę šaknų sistemą ir geriau pakenčia trumpalaikes sausras, tačiau per ilgesnes sausras juos taip pat reikėtų palaistyti. Geriausia laistyti gausiai, bet rečiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Mulčiavimas aplink augalą padeda išsaugoti dirvos drėgmę.

Sulanžo magnolijos sodinimas: žingsnis po žingsnio

Tinkamas sodinimas yra raktas į sveiką ir ilgametį augalo gyvenimą. Geriausias laikas sodinti Sulanžo magnoliją yra pavasaris (balandžio pabaiga – gegužės pradžia), kai dirva jau įšilusi ir praėjusi didesnių šalnų grėsmė, arba ankstyvas ruduo (rugsėjo mėnuo), kad augalas spėtų įsišaknyti iki žiemos.

1. Vietos parinkimas: Išrinkite saulėtą ar pusiau pavėsingą, nuo vėjų apsaugotą vietą su tinkamu dirvožemiu. Atsižvelkite į galutinį augalo dydį, kad jis turėtų pakankamai erdvės augti ir netrukdytų kitiems augalams ar pastatams.
2. Sodinuko paruošimas: Jei sodinukas yra su plikomis šaknimis, prieš sodinant pamirkykite jas vandenyje keletą valandų. Jei sodinukas augintas konteineryje, atsargiai išimkite jį, stengdamiesi nepažeisti šaknų gumulo. Apžiūrėkite šaknis – pažeistas ar pernelyg ilgas šaknis galima šiek tiek patrumpinti aštriu sekatoriumi.
3. Duobės kasimas: Iškaskite duobę, kuri būtų maždaug du kartus platesnė ir šiek tiek gilesnė nei šaknų gumulas. Jei dirvožemis sunkus, molingas, duobės dugne pravartu padaryti drenažo sluoksnį iš žvyro ar keramzito.
4. Dirvožemio pagerinimas: Iškastą žemę sumaišykite su kompostu, perpuvusiu mėšlu, durpėmis ar specialiu substratu, skirtu magnolijoms. Tai pagerins dirvožemio struktūrą ir praturtins jį maisto medžiagomis.
5. Sodinimas: Į duobės dugną įberkite šiek tiek paruošto žemės mišinio. Įstatykite sodinuką į duobės centrą taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į kamieną) būtų lygus su žemės paviršiumi arba šiek tiek aukščiau. Magnolijos nemėgsta būti pasodintos per giliai.
6. Duobės užpylimas: Užpilkite duobę paruoštu žemės mišiniu, atsargiai jį suspaudžiant aplink šaknis, kad neliktų oro tarpų.
7. Laistymas: Gausiai paliekite pasodintą augalą (apie 10-20 litrų vandens), net jei dirva drėgna. Tai padės žemėms geriau priglusti prie šaknų.
8. Mulčiavimas: Aplink augalą suformuokite nedidelį įdubimą vandeniui kauptis ir pamulčiuokite 5-7 cm storio mulčio sluoksniu (pvz., pušų žieve, durpėmis, kompostu), paliekant keletą centimetrų tarpą aplink kamieną, kad jis nepradėtų pūti.

Pasodinus jauną magnoliją, ypač jei ji aukštesnė, gali prireikti atramos, kol ji tvirtai įsišaknys.

Priežiūra ir puoselėjimas: ką reikia žinoti?

Sulanžo magnolija nėra itin reiklus augalas, tačiau norint džiaugtis jos grožiu ilgus metus, šiek tiek dėmesio jai skirti tikrai verta.

Tręšimas: Jaunoms magnolijoms, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo, pavasarį galima duoti lėtai tirpstančių kompleksinių trąšų, skirtų rododendrams ar kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Suaugusias, gerai įsitvirtinusias magnolijas pakanka tręšti kartą per 1-2 metus pavasarį, naudojant organines trąšas (kompostą, perpuvusį mėšlą) arba specialias magnolijų trąšas. Venkite tręšti vėlyvą vasarą ar rudenį azoto turinčiomis trąšomis, nes tai skatins naujų ūglių augimą, kurie nespės sumedėti iki žiemos ir gali nušalti. Pernelyg gausus tręšimas taip pat nėra naudingas.

Genėjimas: Sulanžo magnolijos paprastai formuojasi pačios ir didelio genėjimo joms nereikia. Genėti reikėtų tik esant būtinybei:

• Pašalinti sausas, pažeistas, ligotas ar nušalusias šakas.
• Išretinti per tankią lają, pašalinant į vidų augančias ar viena kitą trinčias šakas.
• Formuoti jauną augalą, jei norima suteikti jam tam tikrą formą (pvz., medelio su vienu kamienu).

Geriausias laikas genėti yra po žydėjimo, vasaros pradžioje, kad augalas spėtų užgydyti žaizdas ir suformuoti žiedinius pumpurus kitiems metams. Venkite stipraus genėjimo, nes magnolijos į jį reaguoja jautriai. Žaizdas, didesnes nei 2 cm skersmens, reikėtų patepti sodo tepalu.

Mulčiavimas: Mulčiavimas aplink magnolijos kamieną yra labai naudingas. Jis padeda palaikyti pastovią dirvos drėgmę, slopina piktžolių augimą, apsaugo šaknis nuo perkaitimo vasarą ir šalčio žiemą, bei palaipsniui gerina dirvožemio struktūrą. Tinkamiausios mulčio medžiagos yra pušų žievė, spygliai, durpės, kompostas, medžio drožlės. Mulčio sluoksnis turėtų būti apie 5-10 cm storio, tačiau svarbu palikti tarpą aplink kamieną, kad būtų išvengta puvimo.

Pasiruošimas žiemai: Jaunas Sulanžo magnolijas, ypač pirmuosius 2-3 metus po pasodinimo, reikėtų kruopščiau paruošti žiemai. Vėlyvą rudenį, prieš prasidedant didesniems šalčiams, pomedį reikėtų gausiau pamulčiuoti durpėmis, kompostu ar sausais lapais (sluoksnis apie 10-15 cm). Jauno medelio kamieną galima apvynioti specialia apsaugine medžiaga ar keliais agroplėvelės sluoksniais, kad apsaugotumėte nuo šalčio ir graužikų. Suaugę medžiai yra kur kas atsparesni, tačiau jei žiema prognozuojama itin šalta ir besniegė, papildomas mulčio sluoksnis aplink šaknis nepakenks. Pavasarį, ypač žydėjimo metu, jei gresia šalnos, jaunus augalus galima pridengti agroplėvele.

Dažniausios problemos: ligos ir kenkėjai

Sulanžo magnolijos yra gana atsparūs augalai ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais problemų gali kilti, ypač jei augimo sąlygos nėra optimalios.

Ligos:

• Miltligė: Ant lapų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Dažniausiai pasireiškia drėgnu ir šiltu oru, prastai vėdinamose vietose. Kovai naudojami fungicidai, svarbi prevencija – nepertręšti azotu, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją.
• Lapų dėmėtligės: Ant lapų atsiranda įvairių formų ir spalvų dėmės. Sukelia grybinės infekcijos. Pažeistus lapus reikėtų surinkti ir sunaikinti, esant stipriam pažeidimui, purkšti fungicidais.
• Verticiliozė: Pavojinga grybinė liga, pažeidžianti augalo vandens indus. Lapai pradeda vysti, gelsti, džiūti, dažnai iš pradžių vienoje augalo pusėje. Kovoti sunku, svarbu sodinti sveikus sodinukus, vengti pažeisti šaknis, užtikrinti gerą drenažą. Pažeistas šakas reikia nedelsiant išpjauti ir sunaikinti.
• Šaknų puvinys: Atsiranda dėl perteklinės drėgmės ir prasto drenažo. Šaknys pradeda pūti, augalas skursta, vysta. Svarbiausia prevencija – tinkamas dirvožemis ir laistymo režimas.

Kenkėjai:

• Amarai: Smulkūs vabzdžiai, siurbiantys sultis iš jaunų ūglių ir lapų. Pažeistos dalys deformuojasi, augalas silpsta. Galima naikinti purškiant vandens srove, muiluotu vandeniu ar insekticidais.
• Skydamariai: Prie stiebų ir lapų prisitvirtinę maži, skydais padengti vabzdžiai. Sunkiai pastebimi, bet gali stipriai pakenkti. Galima valyti šepečiu, purkšti aliejiniais preparatais ankstyvą pavasarį arba sisteminiais insekticidais.
• Voratinklinės erkės: Plika akimi sunkiai įžiūrimi kenkėjai, siurbiantys sultis iš lapų apatinės pusės. Lapai gelsta, džiūsta, matosi smulkūs voratinkliai. Mėgsta sausą ir karštą orą. Naikinti akaricidais, drėkinti augalą.

Svarbiausia ligų ir kenkėjų prevencija – tinkama agrotechnika: sveiko sodinuko pasirinkimas, teisingas sodinimas, subalansuotas tręšimas ir laistymas, gera oro cirkuliacija ir sodo švara.

Sulanžo magnolijos dauginimas

Sulanžo magnoliją galima dauginti keliais būdais, tačiau ne visi jie yra vienodai efektyvūs ir tinkami mėgėjams.

• Sėklomis: Nors magnolijos subrandina sėklas, Sulanžo magnolija yra hibridas, todėl iš sėklų išauginti augalai dažniausiai nepaveldi motininio augalo savybių – žiedų spalvos, dydžio ar formos. Be to, sėklos dygsta sunkiai ir reikalauja stratifikacijos (šaldymo). Šis būdas labiau tinka selekcininkams.
• Atlankomis: Tai vienas patikimiausių būdų Sulanžo magnolijai dauginti. Pavasarį arba ankstyvą vasarą apatinę, lanksčią šakelę nulenkite prie žemės, jos vidurinėje dalyje šiek tiek įpjaukite žievę (arba nuimkite žievės žiedelį), prilenktą vietą pritvirtinkite prie žemės ir užberkite derlinga žeme. Šakelės viršūnę palikite paviršiuje. Per 1-2 metus įpjovos vietoje susiformuos šaknys. Tuomet įsišaknijusią atlanką galima atskirti nuo motininio augalo ir pasodinti į nuolatinę vietą.
• Ūgliais (sumedėjusiais arba pusiau sumedėjusiais): Šis būdas yra sudėtingesnis ir reikalauja daugiau patirties bei specialių sąlygų (šiltnamio, augimo stimuliatorių). Pusiau sumedėję ūgliai pjaunami vasaros pradžioje, sumedėję – rudenį arba žiemą. Įsišaknijimas trunka ilgai ir ne visada būna sėkmingas.
• Skiepijimas: Tai pagrindinis būdas, naudojamas medelynuose veislinių magnolijų dauginimui. Į paprastos magnolijos (dažniausiai agurkinės magnolijos – Magnolia acuminata – sėjinuko) poskiepį įskiepijama norimos veislės akutė ar šakelė.

Mėgėjams sodininkams paprasčiausias ir efektyviausias būdas pasidauginti Sulanžo magnoliją yra atlankomis.

Sulanžo magnolija kraštovaizdžio dizaine

Sulanžo magnolija yra tikras sodo perlas, galintis tapti pagrindiniu jo akcentu. Dėl savo įspūdingo pavasarinio žydėjimo ji puikiai tinka kaip:

• Soliteris (vienišas augalas): Pasodinta gerai matomoje vietoje, vejos fone ar prie namo sienos, Sulanžo magnolija pavasarį atrodys stulbinančiai. Jos graži lajos forma ir dekoratyvūs lapai puošia sodą ir po žydėjimo.
• Grupėse su kitais augalais: Magnolijos puikiai dera su kitais pavasarį žydinčiais augalais, ypač tais, kurie mėgsta panašias augimo sąlygas (rūgščią dirvą). Tai gali būti rododendrai, azalijos, viržiai, erikos. Gražiai atrodo ir žemaūgių spygliuočių (pvz., kadagių, kukmedžių) fone, kurie pabrėžia magnolijos žiedų ryškumą.
• Prie įėjimo ar poilsio zonų: Malonus magnolijos žiedų aromatas ir įspūdingas vaizdas sukurs jaukią atmosferą prie namo įėjimo, terasos ar pavėsinės.
• Mažesniuose soduose: Net ir nedideliame sode galima rasti vietos Sulanžo magnolijai, ypač jei pasirinksite kompaktiškesnę veislę ar formuosite ją kaip nedidelį medelį.

Planuojant magnolijos vietą sode, svarbu prisiminti, kad ji nemėgsta persodinimų, todėl vietą reikėtų parinkti iš karto ir ilgam.

Įdomūs faktai ir Sulanžo magnolijos simbolika

Magnolijos yra vieni seniausių žydinčių augalų planetoje. Manoma, kad jos egzistavo dar prieš atsirandant bitėms, todėl jų žiedai prisitaikę būti apdulkinami vabalų. Jų fosilijų randama iš kreidos periodo, o tai reiškia, kad jos žydėjo dar dinozaurų laikais!

Pats Sulanžo magnolijos kūrėjas, Étienne Soulange-Bodin, buvo ne tik karys, bet ir aistringas sodininkas, turėjęs didelę augalų kolekciją netoli Paryžiaus. Jo sukurtas hibridas tapo tikra sensacija ir iki šiol džiugina sodininkus visame pasaulyje.

Magnolijos žiedai įvairiose kultūrose turi skirtingas simbolines reikšmes. Dažniausiai jie siejami su kilnumu, ištverme, tyrumu, moterišku grožiu ir meile gamtai. Kinijoje magnolija simbolizuoja grynumą ir kilniaširdiškumą, o Japonijoje – gamtos jėgą ir grožį.

Iššūkiai auginant Sulanžo magnolijas Lietuvoje ir kaip juos įveikti

Nors Sulanžo magnolija yra gana ištvermingas augalas, auginant ją Lietuvos klimato sąlygomis, galima susidurti su keliais pagrindiniais iššūkiais:

• Ankstyvų žiedų nušalimas: Tai bene didžiausia problema. Sprendimas – rinktis vėliau žydinčias veisles, sodinti augalą nuo šaltų rytinių vėjų apsaugotoje vietoje (pvz., prie pietinės ar vakarinės sienos), jaunus augalus žydėjimo metu pridengti agroplėvele esant šalnų pavojui.
• Netinkamas dirvožemio pH: Magnolijos netoleruoja šarminės dirvos. Jei jūsų sode dirva kalkinga, būtina ją parūgštinti durpėmis, spygliuočių paklotu ar specialiomis priemonėmis. Reguliariai tikrinkite pH ir, esant reikalui, koreguokite.
• Jaunų augalų jautrumas žiemai: Pirmaisiais metais po pasodinimo jaunos magnolijos gali būti jautresnės šalčiui. Sprendimas – kruopštus paruošimas žiemai: mulčiavimas, kamieno apvyniojimas.

Nepaisant šių iššūkių, tinkamai prižiūrima Sulanžo magnolija gali puikiai augti ir džiuginti savo žiedais daugelį metų net ir mūsų kraštuose.

Sulanžo magnolija – tai neabejotinai vienas gražiausių pavasarį žydinčių augalų. Jos didingi, kvapnūs žiedai sukuria nepakartojamą reginį ir įkvepia džiaugsmo. Nors jai reikia šiek tiek daugiau dėmesio nei kai kuriems kitiems sodo augalams, jos grožis atperka visas pastangas. Pasirinkę tinkamą veislę, parinkę gerą vietą ir užtikrinę minimalią priežiūrą, galėsite mėgautis šiuo karališku pavasario akcentu savo sode ilgus metus, perduodami jos grožį iš kartos į kartą.