Pomidorų formavimo strategijos: kada skinti lapus, o kada – „pažastis“, kad derlius netilptų į kibirus

Kiekvieną vasarą Lietuvos sodininkų bendruomenėse užverda ta pati diskusija: skinti ar neskinti? Vieni pomidorus išrengia „nuogai“, palikdami tik stiebus ir vaisius, kiti leidžia jiems bujoti tarsi džiunglėse. Tačiau tiesa, kaip dažniausiai būna gamtoje, slypi kažkur per vidurį. Pomidorų genėjimas – tai ne tik estetinė procedūra ar bandymas įvesti tvarką šiltnamyje. Tai chirurginis tikslumas reikalaujantis procesas, kuris tiesiogiai nulemia, ar rudenį džiaugsitės sultingais vaisiais, ar kovosite su maru ir puviniu.

Mūsų klimato zonoje, kur vasaros trumpos ir dažnai permainingos, kiekviena saulėta diena yra aukso vertės. Pomidoras iš prigimties yra augalas, programuotas augti be pabaigos (jei kalbame apie indeterminantines veisles). Jei jo nestabdysime, jis visą savo energiją skirs žaliosios masės auginimui – lapams, naujiems stiebams ir begaliniams žiedynams, kurių paprasčiausiai nespės subrandinti. Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime techninius genėjimo aspektus, bet ir pasinersime į pomidoro fiziologiją, kad suprastumėte, kodėl ir kada reikia imtis žirklių.

Kodėl apskritai reikia kištis į augalo gyvenimą?

Pomidorų formavimo strategijos: kada skinti lapus, o kada – „pažastis“, kad derlius netilptų į kibirus

Daugelis pradedančiųjų daržininkų jaučia kaltę skabydami sveikus, žalius lapus ar nulauždami stiprius ūglius. Atrodo, jog kenkiame augalui. Tačiau svarbu suprasti energijos paskirstymo principą. Augalas gauna energiją iš saulės (fotosintezė) ir maistines medžiagas iš dirvožemio. Šis resursas yra ribotas.

Genėjimas atlieka tris gyvybiškai svarbias funkcijas:

  • Energijos perskirstymas: Pašalindami nereikalingus ūglius (vadinamuosius „vagis“ arba „pažastis“), mes nukreipiame augalo jėgas į vaisių užmezgimą ir auginimą. Užuot auginęs dešimt silpnų šakų, augalas išaugina vieną ar dvi, bet labai stiprias ir derlingas.
  • Ligų prevencija: Tai ypač aktualu Lietuvoje. Tankūs krūmai sukuria drėgną mikroklimatą, kuriame oras nejuda. Tai idealios sąlygos grybelinėms ligoms, ypač marui (fitoftorozei), plisti. Genėjimas užtikrina ventiliaciją.
  • Spartesnis nokimas: Kai vaisiai gauna daugiau šviesos (nors tiesioginė kaitra ne visada gerai), o augalas nešvaisto jėgų naujų lapų auginimui rugpjūčio mėnesį, pomidorai sunoksta greičiau ir būna saldesni.

Pirmas žingsnis: Pažinkite savo pomidorą

Prieš griebiantis bet kokių įrankių, būtina žinoti, kokią veislę auginate. Tai dažniausia klaida, kurią daro sodininkai – visus pomidorus geni vienodai. Tai gali būti pražūtinga derliui.

Indeterminantiniai (Aukštaūgiai) pomidorai

Tai populiariausi šiltnamių „gyventojai“ (pvz., ‘Jaučio širdis’, ‘Black Cherry’ ir dauguma hibridų). Jie auga nuolat, kol jų nenukanda šalna. Jų stiebas gali siekti 3–5 metrus ar daugiau. Genėjimo taisyklė: Griežtas formavimas. Dažniausiai auginami vienu arba dviem stiebais. Visos kitos atžalos negailestingai šalinamos.

Determinantiniai (Krūminiai) pomidorai

Šie augalai užauga iki tam tikro aukščio (paprastai 50–80 cm), suformuoja žiedynus ir nustoja augti į viršų. Genėjimo taisyklė: Minimalus kišimasis. Jei pašalinsite per daug ūglių, drastiškai sumažinsite derlių, nes augalas tiesiog nebeturės kur krauti naujų vaisių. Jiems dažniausiai šalinami tik apatiniai lapai ir, kartais, silpniausi ūgliai, jei krūmas tampa per tankus.

„Pažastų“ karas: kaip atskirti ir kada šalinti

Šoniniai ūgliai, augantys tarp pagrindinio stiebo ir lapo, liaudiškai vadinami „pažastimis“ arba „vilkūgliais“. Tai vegetatyviniai ūgliai, kurie siekia tapti naujais stiebais. Jei leisite jiems augti ant indeterminantinio pomidoro, netrukus turėsite tankų krūmą su daugybe lapų, bet mažais vaisiais.

Kaip teisingai šalinti ūglius?

Auksinė taisyklė – nelaukite. Geriausia ūglius šalinti, kai jie yra 3–5 cm ilgio. Tuomet augalas patiria mažiausią stresą, o žaizda užgyja greičiausiai.

  • Laužimas rankomis: Jei ūglis jaunas ir trapus, geriausia jį tiesiog nulaužti pirštais. Lenkite jį į šoną, kol pokštelės. Tai geriau nei pjovimas, nes pirštai mažiau perneša infekcijas nei peilis (su sąlyga, kad rankos švarios), o lūžio vieta džiūsta greičiau.
  • Pjovimas: Jei praleidote momentą ir ūglis jau storas, laužti pavojinga – galite nuplėšti stiebo žievę („odą“), o tai atvers vartus infekcijai. Tokiu atveju naudokite aštrų peiliuką arba sekatorių, palikdami 1 cm kelmelį. Kodėl kelmelį? Tai apsaugo pagrindinį stiebą nuo puvinio, jei pjūvio vieta pradėtų gesti.

Svarbu: Genėjimą atlikite ryte, kai augalai yra turgoriuje (prisotinti drėgmės), bet lapai jau nudžiūvę nuo rasos. Saulėtą dieną žaizdos užsitraukia per kelias valandas. Niekada negenėkite lietingą, apsiniaukusią dieną ar vakare – drėgmė ant šviežios žaizdos yra tiesus kelias grybeliui.

Kiek stiebų palikti? Strateginis pasirinkimas

Tai priklauso nuo veislės, sodinimo tankumo ir jūsų tikslų.

Vienas stiebas (Klasikinis metodas)

Tai saugiausias ir paprasčiausias būdas, ypač pradedantiesiems. Jūs paliekate tik pagrindinį stiebą ir šalinate absoliučiai visus šoninius ūglius. Privalumai: Geriausia oro cirkuliacija, didžiausi vaisiai (nors jų skaičius mažesnis), ankstyviausias derlius, lengva priežiūra. Kada rinktis: Jei sodinate tankiai (kas 40 cm) arba auginate stambiavaises veisles (pvz., ‘Bull’s Heart’).

Du stiebai (Optimalus balansas)

Paliekamas pagrindinis stiebas ir vienas stiprus šoninis ūglis. Kuris? Tas, kuris auga tiesiai po pirmuoju žiedynu. Tai yra pats stipriausias ir gyvybingiausias ūglis visame augale. Privalumai: Didesnis bendras derlius nuo vieno augalo, nors vaisiai gali būti šiek tiek smulkesni ir sunokti vėliau. Kada rinktis: Jei turite daugiau vietos (sodinama kas 60–70 cm).

Trys stiebai (Rizikinga)

Paliekamas pagrindinis stiebas, ūglis po pirmuoju žiedynu ir dar vienas stiprus ūglis virš jo. Kada rinktis: Dažniausiai tinka stipriems vyšninių pomidorų hibridams, kurie pasižymi milžiniška augimo energija, arba auginant lauke, kur erdvė neribota.

Lapų šalinimo menas: nepaverskite pomidoro palme

Lapų genėjimas yra kita svarbi dalis, tačiau čia dažnai persistengiama. Lapai yra augalo maitintojai. Juose vyksta fotosintezė, kuri gamina cukrų vaisiams. Jei nuskabysite per daug lapų, pomidorai bus beskoniai, vandeningi.

Apatinių lapų šalinimas

Tai higienos procedūra. Apatiniai lapai, liečiantys žemę, yra pirmieji ligų taikiniai. Ant jų patenka sporos laistant. Kada pradėti: Kai tik augalas sustiprėja ir pradeda formuoti pirmąją kekę. Kaip daryti: Skinkite po 1–2, daugiausia 3 lapus per savaitę nuo vieno augalo. Nereikia augalui sukelti šoko. Jūsų tikslas – apnuoginti stiebą iki pirmosios nokstančios vaisių kekės. Taisyklė: Po nokstančia keke lapų neturi likti. Tačiau VIRŠ nokstančios kekės lapai privalo būti – jie „maitina“ tą kekę.

Retinimas viduryje

Jei auginate indeterminantinius pomidorus ir lapija tampa labai tanki, galite pašalinti dalį lapų iš vidurio, kad pagerintumėte oro judėjimą. Tačiau darykite tai atsargiai. Kartais užtenka nupjauti pusę lapo lakšto, jei jis užstoja saulę kaimyniniam augalui ar vaisių kekei.

Atsargiai su saule! Lapai saugo vaisius nuo perkaitimo. Jei staiga atidengsite visus vaisius tiesioginei pietų saulei, jie gali gauti saulės smūgį (atsiras baltos, kietos dėmės). Palikite „skėtį“ virš vaisių.

Genėjimo ypatumai pagal sezono laiką

Genėjimas nėra vienkartinis veiksmas, tai procesas, kintantis kartu su vasara.

Birželis: Formavimas

Tai intensyviausio augimo metas. Pagrindinis darbas – „pažastų“ šalinimas ir stiebų skaičiaus pasirinkimas. Taip pat pradedami šalinti patys apatiniai, su žeme kontaktuojantys lapai.

Liepa: Balanso palaikymas

Tęsiame šoninių ūglių šalinimą (jie vis dar augs!). Stebime lapiją – jei matome ligos požymių (dėmių), pažeistus lapus šaliname nedelsiant ir išnešame iš šiltnamio. Pradedame apnuoginti stiebą iki bręstančių kekių.

Rugpjūtis: Viršūnių skabymas (Topping)

Lietuvoje tai kritinis momentas. Rugpjūčio pradžioje arba viduryje (priklausomai nuo orų prognozės ir šiltnamio būklės) reikia sustabdyti augalo augimą į viršų. Kodėl? Nes žiedai, kurie prasiskleis rugpjūčio pabaigoje, jau nebespės virsti sunokusiais vaisiais. Jie tik atims energiją iš tų pomidorų, kurie jau kabo ant šakų.

Kaip tai daryti: Suskaičiuokite, kiek kekių jau užmegzta. Virš paskutinės, aukščiausiai esančios užmegztos kekės palikite 2 lapus ir nupjaukite viršūnę. Tie du lapai viršuje veiks kaip „siurblys“, traukiantis syvus į viršų link paskutinės kekės.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

  1. Genėjimas purvinais įrankiais. Pomidorų sultys labai lengvai perneša virusus (pvz., tabako mozaikos virusą). Jei nupjovėte sergantį augalą, o po to sveiką – sveikąjį užkrėtėte. Sprendimas: Naudokite kelis peilius arba nuolat dezinfekuokite juos spiritu, degtine ar stipriu kalio permanganato tirpalu. Kai kurie sodininkai naudoja pieną (baltymai neutralizuoja kai kuriuos virusus), bet spiritas patikimiau.
  2. Didelių „kelmų“ palikimas arba lupimas. Nulaužus ūglį neteisingai ir nuplėšus stiebo odelę, atsiveria didelė žaizda. Sprendimas: Jei ūglis peraugęs, tik pjaukite.
  3. Per didelis lapų pašalinimas vienu metu. Jei nuskabysite 5–6 lapus iš karto, augalas patirs stresą, susisuks likę lapai (fiziologinis lapų sukimas) ir sustos augimas.
  4. „Vilko“ palaikymas viršūne. Kartais netyčia nulaužiama pagrindinė viršūnė. Sprendimas: Jei taip nutiko, leiskite artimiausiam viršutiniam „vilkūgliui“ (pažasčiai) perimti lyderio poziciją ir tapti nauju stiebu.

Genėjimas ir mityba: koks ryšys?

Mažai kas susimąsto, kad genėjimas yra tiesiogiai susijęs su tręšimu. Jei augalą pertręšėte azotu (pvz., mėšlu ar dilgėlių raugu), jis augins nenormaliai daug ir storų „pažastų“. Lapai bus tamsiai žali, susisukę. Tokiu atveju genėti reikia atsargiau – jei pašalinsite per daug lapų, azoto koncentracija likusiuose audiniuose taps toksiška arba visi „garai“ nueis į vaisius, kurie gali pradėti trūkinėti.

Jei matote, kad augalas „bujoja“ nuo azoto pertekliaus, leiskite vienam papildomam stiebui paaugti šiek tiek ilgiau, kad jis „suvalgytų“ perteklinį azotą, ir tik tada jį pašalinkite.

Ypatingi atvejai: Vyšniniai pomidorai

Vyšniniai (cherry) pomidorai dažnai pasižymi laukine prigimtimi. Juos suvaldyti vieno stiebo sistemoje būna sunku ir net nelabai naudinga, nes jų derlius slypi kiekybėje. Daugelį aukštaūgių vyšninių pomidorų rekomenduojama auginti 2–3 ar net 4 stiebais. Tačiau taisyklė dėl apatinių lapų išlieka ta pati – vėdinimas apačioje yra būtinas. Tarp šių krūmų palikite didesnius tarpus sodinant, nes jie linkę plėstis į plotį.

Apibendrinimas: Stebėkite savo augalus

Nėra vienos universalios instrukcijos, kuri tiktų kiekvienam pomidorui kiekviename šiltnamyje. Geriausias sodininkas yra tas, kuris stebi. Ar lapai liečiasi su kaimynu? Retinkite. Ar kekės gauna šiek tiek šviesos? Puiku. Ar oras cirkuliuoja laisvai? Nuostabu. Ar viršūnė vis dar auga rugsėjį? Pjaukite.

Pomidorų genėjimas – tai nuolatinis dialogas su augalu. Jūs atimate dalį jo, kad likusi dalis būtų tobula. Nebijokite eksperimentuoti. Net jei vienais metais nugenėsite per daug, tai bus neįkainojama pamoka kitiems metams. Svarbiausia – darykite tai švariai, laiku ir su meile savo būsimam derliui.

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Share via
Copy link