Plokštenis: Kaip priversti šį Brazilijos gražuolį žydėti gausiau

Kiekvieną žiemą, kai už lango staugia pūgos, o dienos šviesa tampa deficitu, mūsų namus nušviečia ryškūs, egzotiški žiedai. Tai – plokštenis, dažnai vadinamas Kalėdiniu kaktusu, nors botaninė tiesa yra šiek tiek sudėtingesnė ir įdomesnė. Šis augalas yra tikras fenomenas kambarinių gėlių pasaulyje: jis perduodamas iš kartos į kartą, išgyvena dešimtmečius ir, atrodo, pražysta būtent tada, kai mums labiausiai reikia spalvų. Tačiau ar žinojote, kad dauguma parduotuvėse parduodamų „Kalėdinių kaktusų” iš tikrųjų tokie nėra?

Šiame straipsnyje mes ne tik išsklaidysime mitus, gaubiančius šį augalą, bet ir pasinersime į gilias jo priežiūros subtilybes. Suprasite, kodėl jūsų plokštenis numeta pumpurus vos jiems pasirodžius, kodėl jo lapai raudonuoja ir kokia yra ta vienintelė paslaptis, kurią žinojo mūsų močiutės, priversdavusios šiuos kaktusus apsipilti šimtais žiedų.

Ne dykumų gyventojas: supraskite jo prigimtį

Pirmoji ir dažniausiai pasitaikanti klaida, kurią daro pradedantieji augintojai – elgiasi su plokšteniu kaip su tipiniu kaktusu. Išgirdę žodį „kaktusas”, mes įsivaizduojame svilinančią saulę, smėlį ir sausrą. Tačiau Schlumbergera (mokslinis plokštenio pavadinimas) gimtinė yra visiškai kitokia.

Plokšteniai yra epifitai. Jie natūraliai auga Brazilijos atogrąžų miškuose, Pietų Amerikoje. Įsivaizduokite drėgną, ūksmingą mišką, kur didžiuliai medžiai užstoja tiesioginę saulę. Plokšteniai ten auga ne žemėje, o medžių šakų plyšiuose arba ant uolų, įsikibę į organines atliekas – pūvančius lapus ir samanas. Jų šaknys nuolat gauna oro, drėgmės, bet niekada nemirksta vandenyje.

Ką tai reiškia auginant juos namuose? Tai diktuoja tris pagrindines taisykles:

• Jie nekenčia tiesioginės, kaitrios vidurdienio saulės (priešingai nei dykumų kaktusai).
• Jie mėgsta drėgmę, bet negali pakęsti užmirkimo.
• Jie reikalauja derlingesnio, bet itin pralaidaus substrato, o ne smėlio.

Detektyvas ant palangės: kurį plokštenį auginate jūs?

Ar jūsų kaktusas žydi lapkritį, ar per Kalėdas? O gal pavasarį? Prekybos centrai dažnai klaidina pirkėjus, visus šiuos augalus vadindami „Kalėdiniais kaktusais”. Tačiau greičiausiai jūs auginate ne jį.

Tikrasis Kalėdinis kaktusas (Schlumbergera buckleyi)

Tai senoji veislė, kurią greičiausiai augino jūsų seneliai. Šis augalas dabar prekyboje sutinkamas retai, dažniau – paveldimas arba gaunamas „iš rankų į rankas” auginiais. Jo nareliai (lapai) yra suapvalintais kraštais, be aštrių dantukų. Žiedai dažniausiai svyra žemyn, o žydėjimas prasideda gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje.

Padėkos dienos kaktusas (Schlumbergera truncata)

Būtent šį augalą 90% atvejų rasite parduotuvėse rudenį. Jis žydi anksčiau – lapkričio mėnesį (JAV švenčiamos Padėkos dienos metu), todėl dažnai vadinamas „Netikruoju kalėdiniu kaktusu”. Jį atskirti lengva: jo narelių kraštai turi aštrius, dantytus „ragelius”. Žiedai auga labiau horizontaliai, tarsi vamzdeliai, ir dažnai būna ryškesnių spalvų.

Velykinis kaktusas (Rhipsalidopsis gaertneri)

Šis augalas priklauso visai kitai grupei, nors atrodo panašiai. Jis žydi pavasarį, jo žiedai yra žvaigždės formos (ne vamzdelio), o narelių kraštai taip pat suapvalinti, bet dažnai turi mažyčius šerelius galuose.

Kodėl tai svarbu? Nes jų žydėjimo skatinimo laikas skiriasi. Jei bandysite „migdyti” Velykinį kaktusą rudenį, galite sutrikdyti jo ciklą.

Šviesos režimas: tarp šešėlio ir saulės

Tinkamas apšvietimas yra raktas į vešlų krūmą. Nors minėjome, kad plokštenis nemėgsta tiesioginės saulės, tai nereiškia, kad jį reikia kišti į tamsiausią kambario kampą. Šie augalai dievina ryškią, bet išsklaidytą šviesą.

Ideali vieta – rytinė palangė. Čia augalas gauna švelnios rytinės saulės, kuri nėra kaitri, o likusią dienos dalį mėgaujasi šviesa be tiesioginių spindulių. Vakarinė palangė taip pat tinka, tačiau vasaros metu gali tekti augalą šiek tiek pridengti užuolaida. Jei laikysite jį ant pietinės palangės be apsaugos, pastebėsite, kad nareliai tampa rausvi ar violetiniai. Tai – augalo apsauginė reakcija į stresą, tarsi įdegis. Nors šiek tiek raudonio nėra mirtina, nuolatinis perkaitimas stabdo augimą.

Žiemos metu, kai saulė žemai ir jos intensyvumas mažas, plokštenį drąsiai galite statyti ir ant pietinės palangės – tai netgi paskatins geresnį žydėjimą.

Laistymo menas: kaip nepūdyti šaknų

Tai yra ta dalis, kurioje žūsta daugiausia plokštenių. Kaip epifitas, šis augalas turi gana jautrią šaknų sistemą. Vandens perteklius jam yra mirties nuosprendis, sukeliantis šaknų puvinį, kuris plinta žaibiškai.

Vadovaukitės taisykle: laistykite tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis (apie 2-3 cm) yra visiškai sausas.

Vanduo turi būti minkštas, kambario temperatūros. Kalkėtas vandentiekio vanduo ilgainiui pakeičia dirvožemio rūgštingumą, o plokšteniai to nemėgsta. Jei neturite lietaus vandens, bent jau leiskite vandentiekio vandeniui pastovėti parą atvirame inde arba naudokite virintą vandenį.

Žydėjimo metu laistymą šiek tiek padidinkite – augalas sunaudoja daug energijos ir drėgmės žiedams formuoti. Tačiau po žydėjimo, kai augalas ilsisi, laistymą reikia drastiškai sumažinti. Tai poilsio periodas, kurio metu augalas kaupia jėgas naujam augimui.

Tobulas substratas ir persodinimas

Ar žinojote, kad plokšteniai mėgsta „ankštumą”? Dažna klaida – pasodinti mažą augalą į didžiulį vazoną, galvojant, kad taip jis greičiau augs. Atvirkščiai – dideliame vazone žemė ilgai džiūsta, todėl kyla didelė rizika supūdyti šaknis. Plokštenis geriausiai jaučiasi ir gausiausiai žydi tada, kai jo šaknys visiškai užpildo vazoną.

Persodinti šiuos augalus reikia retai – kas 2-3 metus, pageidautina pavasarį, pasibaigus žydėjimui. Rinkdamiesi žemę, jokiu būdu nenaudokite grynos daržo žemės ar sunkios durpės. Geriausias receptas yra mišinys:

• 50% aukštos kokybės kambarinių augalų žemės;
• 30% perlito arba vermikulito (oro pralaidumui);
• 20% smulkios orchidėjų žievės arba kokoso plaušo.

Toks mišinys užtikrina, kad vanduo greitai prabėgs pro vazoną, o šaknys gaus pakankamai deguonies – lygiai taip pat, kaip gimtuosiuose Brazilijos miškuose.

Didžioji paslaptis: kaip priversti jį žydėti?

Tai klausimas, kankinantis tūkstančius augintojų. Kodėl parduotuvėje pirkta gėlė kitais metais tik augina lapus, bet nekrauna žiedų? Atsakymas slypi biologiniame mechanizme, vadinamame fotoperiodizmu, ir temperatūrų skirtumuose.

Plokštenis, kaip ir puansetija, yra trumpos dienos augalas. Kad jis pradėtų formuoti žiedinius pumpurus, jam reikia dviejų sąlygų rudenį (dažniausiai rugsėjo-spalio mėnesiais):

1. Tamsa

Augalui reikia bent 12-14 valandų visiškos tamsos per parą, tęsiant tai apie 4-6 savaites. Tai reiškia ne tik saulės šviesos nebuvimą. Tai reiškia jokios stalinės lempos, jokio gatvės apšvietimo pro langą, jokio televizoriaus mirgėjimo. Net trumpas šviesos pliūpsnis naktį gali „nulinį” ciklą.

2. Vėsa

Tai dar svarbesnis faktorius. Pumpurai geriausiai formuojasi, kai temperatūra yra apie 10-15°C. Jei kambaryje pastoviai 22°C ar daugiau, plokštenis gali visai nežydėti. Todėl idealu rudenį augalą laikyti vėsioje verandoje, įstiklintame balkone (kol nėra šalnų) arba tiesiog prie pat vėsaus lango stiklo, toliau nuo radiatorių.

Vos tik pamatote mažyčius pumpurus (apie 2-3 mm dydžio), galite nutraukti „tamsos terapiją” ir padidinti temperatūrą, bet darykite tai atsargiai.

Pumpurų kritimo drama: kodėl?

Nėra nieko skaudžiau, nei matyti, kaip ilgai laukti pumpurai nukrenta dar neišsiskleidę. Tai vadinama „pumpurų barstymu” ir dažniausiai tai sukelia staigus aplinkos pasikeitimas.

Senas mitas sako: „Niekada nejudinkite žydinčio kaktuso”. Jame yra tiesos. Kai pumpurai jau susiformavę, augalas tampa itin jautrus orientacijai šviesos šaltinio atžvilgiu. Jei pasuksite vazoną, pumpurai atsidurs šešėlyje arba pasikeis šviesos kampas, ir augalas, bandydamas „persiorentuoti”, tiesiog numes žiedus, kad sutaupytų energijos.

Kitos priežastys:

• Skersvėjai: Karšto oro gūsis nuo radiatoriaus arba šaltas oras atidarius orlaidę yra garantuotas pumpurų žudikas.
• Perlaistymas arba perdžiūvimas: Žydėjimo metu drėgmė turi būti pastovi. Jei substratas išdžius „iki kaulo”, augalas aukos žiedus, kad išsaugotų lapus.

Dauginimas: paprasčiau nebūna

Plokštenis yra vienas lengviausiai dauginamų augalų. Tai puiki dovana draugams ir būdas atjauninti seną augalą. Geriausias laikas – pavasaris arba vasaros pradžia.

Jums nereikia jokių įrankių. Tiesiog pirštais atnybkite (nupjauti nerekomenduojama) šakelę, turinčią 2-4 narelius. Svarbu: leiskite atnybtai vietai apdžiūti ore apie 1-2 dienas. Tai suformuos apsauginę plėvelę (kaliusą) ir apsaugos nuo puvinio.

Tuomet tiesiog įsmeikite auginį į drėgną substratą apie 1 cm gyliu. Uždengti stiklainiu ar maišeliu nebūtina, bet tai gali pagreitinti įsišaknijimą. Šaknys pasirodo per 2-3 savaites. Taip pat galima šaknydinti vandenyje, tačiau yra didesnė rizika, kad auginys supus, jei vanduo nebus keičiamas.

Vasaros atostogos lauke

Norite, kad jūsų plokštenis būtų itin stiprus ir atsparus? Išleiskite jį vasaros atostogų! Kai tik praeina šalnų pavojus (gegužės pabaigoje ar birželį), išneškite vazoną į lauką.

Svarbiausia taisyklė – šešėlis. Kabinkite jį po medžiu, statykite pavėsinėje ar šiaurinėje namo pusėje. Tiesioginė saulė lauke jam bus per stipri. Grynas oras, natūrali temperatūrų kaita dieną ir naktį bei lietaus vanduo daro stebuklus. Tokie „grūdinti” plokšteniai rudenį sukrauna dvigubai daugiau pumpurų nei tie, kurie visus metus praleido kambaryje.

Nepamirškite parnešti augalo namo, kai naktimis temperatūra pradeda kristi žemiau 7-10°C (dažniausiai rugsėjo mėnesį).

Dažniausios ligos ir kenkėjai

Nors plokšteniai atsparūs, jie nėra nemirtingi. Dažniausias priešas – miltuotieji skydamariai (miltligė). Tai balti, pūkuoti gumulėliai, atsirandantys narelių sandūrose. Jie siurbia augalo sultis. Kovoti su jais galima mechaniškai nuvalant vata, suvilgyta spirite, arba naudojant sisteminius insekticidus.

Kita problema – voratinklinės erkutės, kurios atsiranda esant labai sausam orui. Jei pastebite, kad nareliai tapo pilkšvi, praradę blizgesį, o tarp jų matyti plonyčiai voratinkliai – laikas didinti drėgmę ir plauti augalą po dušu.

Tačiau dažniausia „liga” yra tiesiog netinkama priežiūra. Jei nareliai susiraukšlėjo, tapo glebūs, dažniausiai tai reiškia arba vandens trūkumą, arba… vandens perteklių, dėl kurio supuvo šaknys ir augalas nebegali atsigerti. Patikrinkite šaknis – jei jos tamsios ir glitnios, tai puvinys. Tokiu atveju geriausia paimti sveikus auginius ir pradėti viską iš naujo.

Apibendrinimas: kantrybė atsiperka

Plokštenis nėra tas augalas, kuris reikalauja kasdienio jūsų dėmesio. Tiesą sakant, jis labiau mėgsta būti šiek tiek pamirštas nei „mylimas mirtinai” per dažnu laistymu. Suteikite jam tinkamą dirvą, vėsią ir ramią vietą rudenį, bei nekilnokiite jo, kai pasirodo pirmieji žiedai. Atsilygindamas už šį paprastą rūpestį, jis taps jūsų namų brangakmeniu, džiuginančiu akį tada, kai to labiausiai reikia.