Orchidėjos: Egzotiškas grožis Jūsų namuose ir jo priežiūros paslaptys

Orchidėjos – vienos iš labiausiai kerinčių ir paslaptingiausių gėlių pasaulyje. Jų formų, spalvų ir kvapų įvairovė tiesiog stulbina, o gebėjimas žydėti ilgai ir gausiai paverčia jas itin geidžiamomis kambarinėmis gėlėmis. Nors kartais orchidėjos apgaubtos mitais apie sudėtingą priežiūrą, iš tiesų, supratus pagrindinius jų poreikius, šios egzotiškos gražuolės gali puikiai augti ir džiuginti žiedais kiekvienuose namuose. Šis straipsnis skirtas visiems, norintiems ne tik grožėtis orchidėjomis, bet ir sėkmingai jas auginti, atskleidžiant mažas ir dideles jų priežiūros paslaptis.

Nuo senų laikų orchidėjos buvo laikomos prabangos, meilės ir grožio simboliu. Jų vardas kilęs iš graikiško žodžio „orchis”, o kai kurios kultūros joms priskirdavo net magiškų savybių. Šiandien orchidėjos yra prieinamos daugeliui, tačiau jų ypatingas statusas išliko. Jos puošia namus, biurus, dovanojamos ypatingomis progomis, o kolekcininkai visame pasaulyje ieško retų ir neįprastų rūšių. Pasinerkime į šį nuostabų orchidėjų pasaulį ir išmokime, kaip sukurti joms tinkamas sąlygas, kad jos atskleistų visą savo grožį.

Orchidėjų įvairovė: Nuo populiariųjų falenopsių iki retų brangakmenių

Orchidėjų šeima (Orchidaceae) yra viena didžiausių žiedinių augalų šeimų, jungiančių apie 28 000 rūšių ir šimtus tūkstančių hibridų. Ši įvairovė reiškia, kad kiekvienas gali rasti sau tinkančią orchidėją – tiek pradedantysis, tiek patyręs augintojas. Orchidėjos natūraliai auga beveik visuose pasaulio kampeliuose, išskyrus dykumas ir poliarines sritis, tačiau didžiausia jų koncentracija yra tropiniuose miškuose.

Pagal augimo būdą orchidėjos skirstomos į kelias pagrindines grupes:

• Epifitinės orchidėjos: Tai didžiausia grupė. Šios orchidėjos auga ant kitų augalų (dažniausiai medžių), tačiau nėra parazitės. Jos naudoja medžius kaip atramą, o maisto medžiagas ir drėgmę gauna iš oro, lietaus vandens ir ant žievės susikaupusių organinių medžiagų. Jų šaknys dažnai būna storos, padengtos specialiu sluoksniu – velamenu – kuris padeda sugerti ir išlaikyti drėgmę. Populiariausi epifitai yra falenopsiai (Phalaenopsis), katlėjos (Cattleya), dendrobiai (Dendrobium), vandos (Vanda), oncidijos (Oncidium).
• Antžeminės (terestrinės) orchidėjos: Šios orchidėjos auga dirvožemyje, kaip ir dauguma kitų augalų. Jų šaknys prisitaikiusios siurbti maisto medžiagas iš žemės. Pavyzdžiui, cimbidžiai (Cymbidium) ir paphiopedilumai (Paphiopedilum), dar vadinami „Raudonoji kurpaitė”. Lietuvoje augančios laukinės orchidėjos, tokios kaip gegužraibės, taip pat yra antžeminės.
• Litofitinės orchidėjos: Šios orchidėjos auga ant uolų ar akmenų, prisitvirtinusios prie jų paviršiaus. Jų priežiūra panaši į epifitinių orchidėjų.

Susipažinkime su keliomis populiariausiomis orchidėjų gentimis, kurias dažnai galima rasti gėlių parduotuvėse:

Falenopsis (Phalaenopsis) – drugelinė orchidėja

Tai bene pati populiariausia ir lengviausiai auginama orchidėja, dažnai rekomenduojama pradedantiesiems. Falenopsiai žavi ilgu žydėjimu (kartais iki kelių mėnesių), plačia spalvų gama ir santykinai nesudėtinga priežiūra. Jų žiedai primena drugelius, todėl ir vadinami drugelinėmis orchidėjomis. Falenopsiams nereikia ryškios tiesioginės saulės, jie puikiai jaučiasi ant rytinės ar vakarinės palangės. Svarbu neperlaistyti ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją.

Katlėja (Cattleya) – orchidėjų karalienė

Katlėjos garsėja dideliais, kvapniais ir įspūdingais žiedais, dažnai ryškių spalvų. Jos laikomos orchidėjų karalienėmis. Katlėjoms reikia daugiau šviesos nei falenopsiams, tačiau tiesioginiai vidurdienio saulės spinduliai gali nudeginti lapus. Tarp laistymų substratas turi gerai išdžiūti. Kai kurios katlėjos turi ryškų ramybės periodą.

Dendrobis (Dendrobium) – įvairovės įsikūnijimas

Dendrobių gentis yra viena didžiausių, todėl ir jų išvaizda bei priežiūros reikalavimai labai skiriasi. Kai kurie dendrobiai, pavyzdžiui, Dendrobium nobile hibridai, meta lapus ir jiems reikalingas vėsus bei sausas ramybės periodas, kad gausiai žydėtų. Kiti, kaip Dendrobium phalaenopsis (panašūs į falenopsius), yra visžaliai ir jiems nereikia tokio ryškaus poilsio. Prieš įsigyjant dendrobį, svarbu pasidomėti konkrečios rūšies ar hibrido ypatumais.

Oncidija (Oncidium) – šokančios lėlytės

Oncidijos dažnai vadinamos „šokančiomis lėlytėmis” dėl smulkių, gausių žiedelių, kurie, pučiant vėjeliui, juda lyg šoktų. Jų žiedynai gali būti labai ilgi ir šakoti. Oncidijos mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą ir reguliarų laistymą augimo periodu. Dauguma oncidijų turi pseudogumbus (stiebagumbius), kuriuose kaupia vandenį ir maisto medžiagas.

Paphiopedilumas (Paphiopedilum) – raudonoji kurpaitė

Šios orchidėjos išsiskiria originalia žiedo forma, primenančia kurpaitę. Paphiopedilumai yra antžeminės arba litofitinės orchidėjos. Skirtingai nuo daugelio epifitų, jos neturi pseudogumbų. Dauguma jų mėgsta vidutinį apšvietimą ir nuolat šiek tiek drėgną (bet ne šlapią) substratą. Yra rūšių, mėgstančių šiltesnes sąlygas, ir tokių, kurios geriau auga vėsesnėje aplinkoje.

Vanda (Vanda) – oro šaknų karalienė

Vandos yra įspūdingos epifitinės orchidėjos su ilgomis, laisvai kabančiomis oro šaknimis. Joms reikia labai daug šviesos (netgi šiek tiek tiesioginės saulės ryte ar vakare), aukštos oro drėgmės ir geros oro cirkuliacijos. Dažnai auginamos pakabintuose krepšeliuose be jokio substrato arba su minimaliu jo kiekiu. Vandų laistymas specifinis – šaknis reikia reguliariai purkšti arba trumpam merkti į vandenį.

Pagrindinė orchidėjų priežiūra: Auksinės taisyklės

Nors orchidėjų rūšių yra daug ir jų poreikiai gali skirtis, egzistuoja bendrosios priežiūros taisyklės, kurios padės užtikrinti sėkmingą jų auginimą namuose.

Šviesa – gyvybės šaltinis

Tinkamas apšvietimas yra vienas svarbiausių veiksnių orchidėjų auginime. Dauguma namuose auginamų orchidėjų mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Tiesioginiai saulės spinduliai, ypač vasarą vidurdienį, gali nudeginti lapus.

• Rytinė palangė: Ideali vieta daugumai orchidėjų, ypač falenopsiams. Rytinė saulė nėra tokia kaitri.
• Vakarinė palangė: Taip pat tinkama, tačiau vasarą reikėtų stebėti, ar saulė ne per stipri.
• Pietinė palangė: Žiemą gali būti tinkama, bet vasarą būtina pridengti nuo tiesioginių spindulių (pvz., plona užuolaida) arba statyti augalą toliau nuo lango.
• Šiaurinė palangė: Dažniausiai per tamsi daugumai orchidėjų, nebent naudojamas papildomas dirbtinis apšvietimas.

Šviesos trūkumą išduoda tamsiai žali, ištįsę lapai ir nenoras žydėti. Per daug šviesos gali lemti gelsvus ar rausvus lapus, sausus galiukus, nudegimo dėmes.

Laistymas – menas neperlieti

Bene dažniausia orchidėjų žūties priežastis yra perlaistymas, dėl kurio pradeda pūti šaknys. Orchidėjų šaknims, ypač epifitinių, reikalinga ne tik drėgmė, bet ir oras. Todėl tarp laistymų substratas turi pradžiūti.

Kaip žinoti, kada laistyti?

• Šaknų spalva (falenopsiams): Jei auginate falenopsį permatomame vazone, stebėkite šaknis. Drėgnos šaknys yra ryškiai žalios, o išdžiūvusios tampa sidabriškai pilkos. Laistyti reikėtų, kai dauguma šaknų vazone yra pilkšvos.
• Substrato drėgnumas: Įkiškite pirštą kelis centimetrus į substratą. Jei jaučiasi drėgmė, laistyti dar nereikia. Medinis pagaliukas (pvz., iešmelis) taip pat gali padėti – įkiškite į substratą, palaikykite kelias minutes ir ištraukite. Jei pagaliukas sausas ir šviesus, laikas laistyti.
• Vazono svoris: Su laiku išmoksite pajusti vazono svorį. Drėgnas substratas sunkesnis nei sausas.

Laistymo būdai:

• Mirkymas: Populiariausias būdas. Vazonas su orchidėja įstatomas į indą su vandeniu maždaug 15-30 minučių, leidžiant substratui gerai prisigerti drėgmės. Po mirkymo būtina leisti vandens pertekliui visiškai nuvarvėti.
• Perliejimas iš viršaus: Substratas gausiai perliejamas vandeniu, kol jis pradeda bėgti pro drenažo angas. Svarbu, kad vanduo neužsistovėtų lėkštelėje.

Vandens kokybė: Geriausia naudoti minkštą, kambario temperatūros vandenį. Tam puikiai tinka lietaus vanduo, virintas ir atvėsintas vandentiekio vanduo arba filtruotas vanduo. Kietas vandentiekio vanduo gali palikti druskų nuosėdas ant šaknų ir substrato. Stenkitės, kad laistant vanduo nepatektų į lapų skrotelę (ypač falenopsiams), nes tai gali sukelti puvinį. Jei taip nutiko, vandenį atsargiai nusausinkite popierine servetėle.

Oro drėgmė – tropikų dvelksmas

Dauguma orchidėjų kilusios iš drėgnų tropinių miškų, todėl joms reikalinga didesnė oro drėgmė nei įprastai būna mūsų namuose, ypač šildymo sezono metu. Optimali oro drėgmė orchidėjoms yra apie 50-70%. Kaip ją padidinti?

• Padėklai su vandeniu ir akmenukais: Į platų padėklą pridėkite akmenukų ar keramzito ir įpilkite vandens taip, kad vazono dugnas nesiektų vandens. Garuojantis vanduo drėkins orą aplink augalą.
• Oro drėkintuvas: Efektyviausias būdas palaikyti norimą drėgmės lygį, ypač jei auginate daugiau orchidėjų.
• Augalų grupavimas: Augalai, augdami kartu, sukuria drėgnesnį mikroklimatą.
• Purškimas: Orchidėjas galima retkarčiais apipurkšti minkštu vandeniu, ypač ryte. Tačiau venkite purkšti žiedus ir stenkitės, kad vanduo neužsilaikytų lapų pažastyse. Kai kurioms orchidėjoms su plaukeliais apdengtais lapais purškimas netinka. Svarbu gera oro cirkuliacija, kad lapai greitai nudžiūtų.

Temperatūra – komforto zona

Optimali temperatūra orchidėjoms priklauso nuo jų rūšies. Dauguma populiarių orchidėjų gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje: dieną +18-25°C, naktį šiek tiek vėsiau, apie +15-20°C. Nedidelis temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties (apie 3-5°C) skatina daugelio orchidėjų žydėjimą. Saugokite orchidėjas nuo staigių temperatūros svyravimų, skersvėjų ir šalčio (pvz., žiemą atidarant langą).

Substratas – kvėpuojančios „kojos”

Epifitinės orchidėjos natūralioje aplinkoje neauga žemėje, todėl joms reikalingas specialus, purus ir gerai orui pralaidus substratas. Dažniausiai naudojami komponentai:

• Pušų ar kitų spygliuočių žievė (įvairių frakcijų)
• Kimininės samanos (sfagnumas)
• Kokoso čipsai ar plaušas
• Medžio anglis (gerina oro pralaidumą, turi antiseptinių savybių)
• Perlitas, keramzitas (gerina drenažą)

Substratas turi užtikrinti gerą drenažą, oro cirkuliaciją aplink šaknis ir gebėti šiek tiek išlaikyti drėgmę. Antžeminėms orchidėjoms, pvz., paphiopedilumams, gali prireikti substrato su didesne organinių medžiagų dalimi. Galima įsigyti jau paruoštų orchidėjų substratų arba pasigaminti mišinį patiems.

Vazonėliai – skaidrūs ar ne?

Falenopsiams dažnai rekomenduojami permatomi plastikiniai vazonėliai. Tai leidžia stebėti šaknų būklę, drėgmės lygį substrate ir šaknims dalyvauti fotosintezėje (žaliose falenopsių šaknyse yra chlorofilo). Tačiau tinka ir moliniai ar kitokie vazonai su pakankamai drenažo angų. Svarbiausia, kad vazonas nebūtų per didelis – orchidėjos geriau jaučiasi šiek tiek ankštesniuose induose. Persodinant į naują vazoną, jis turėtų būti tik šiek tiek didesnis už senąjį.

Tręšimas – papildoma energija

Orchidėjas reikėtų tręšti specialiomis, joms skirtomis trąšomis, kuriose maisto medžiagų koncentracija yra mažesnė nei universaliose trąšose. Tręšiama tik aktyvaus augimo periodu (kai auga nauji lapai, šaknys ar žiedstiebiai), dažniausiai kas antrą ar trečią laistymą, naudojant perpus silpnesnį tirpalą nei nurodyta gamintojo instrukcijoje („weakly, weekly” principas – silpnai, kas savaitę, arba atitinkamai rečiau, jei laistoma ne taip dažnai). Prieš tręšiant, substratas turi būti drėgnas, kad nesudegintumėte šaknų. Netręškite sergančių, ką tik persodintų ar ramybės būsenoje esančių orchidėjų. Žiemą tręšimą reikėtų sumažinti arba visai nutraukti, ypač jei trūksta šviesos ir augalas neauga.

Oro cirkuliacija – ligų prevencija

Gera oro cirkuliacija yra labai svarbi orchidėjų sveikatai, nes padeda išvengti grybelinių ir bakterinių ligų, ypač esant didelei oro drėgmei. Užtikrinkite, kad oras aplink augalus judėtų, tačiau venkite stiprių, šaltų skersvėjų.

Persodinimas: Kada ir kaip?

Orchidėjas persodinti reikia maždaug kas 1-3 metus, arba kai:

• Substratas suiro, susiskaidė ir tapo per tankus (blogėja oro pralaidumas, kaupiasi druskos).
• Šaknys užpildė visą vazoną ir pradėjo lįsti pro viršų ar drenažo angas.
• Pastebėjote šaknų puvinį ar kenkėjų substrate.

Geriausias laikas persodinimui – pavasaris, kai augalas pradeda aktyviai augti, arba iškart po žydėjimo. Nepersodinkite žydinčios orchidėjos, nebent tai būtina dėl ligos.

Persodinimo eiga:

1. Atsargiai išimkite orchidėją iš seno vazono. Jei šaknys prilipusios prie sienelių, galite švelniai paspausti vazoną arba perpjauti jį (jei plastikinis).
2. Nukratykite seną substratą nuo šaknų. Galima šaknis nuplauti po drungnu vandeniu.
3. Apžiūrėkite šaknis. Aštriu, steriliu įrankiu (peiliu ar žirklėmis) pašalinkite visas pažeistas, sudžiūvusias, minkštas ar papuvusias šaknis. Sveikos šaknys yra tvirtos, standžios (spalva priklauso nuo rūšies ir drėgmės – nuo baltos/pilkos iki žalios ar gelsvos). Pjūvių vietas galima pabarstyti cinamonu arba aktyvuota anglimi dezinfekcijai.
4. Pasirinkite tinkamo dydžio vazoną (šiek tiek didesnį nei buvęs) su geru drenažu. Į dugną galite įdėti šiek tiek stambesnės frakcijos substrato ar keramzito drenažui pagerinti.
5. Įdėkite orchidėją į naują vazoną taip, kad šaknų kaklelis (vieta, kur lapai jungiasi su šaknimis) būtų maždaug vazono viršaus lygyje.
6. Užpildykite tarpus tarp šaknų nauju, sausu arba šiek tiek drėgnu orchidėjų substratu. Galite lengvai pakratyti vazoną, kad substratas tolygiau pasiskirstytų, bet per daug nespauskite.
7. Po persodinimo kai kurie augintojai rekomenduoja nelaistyti orchidėjos kelias dienas ar net savaitę, kad žaizdelės ant šaknų spėtų užgyti. Kiti laisto iš karto, ypač jei substratas buvo sausas. Tai priklauso nuo orchidėjos tipo ir būklės. Jei nuspręsite palaukti, galite padidinti oro drėgmę aplink augalą.

Žydėjimas ir pakartotinis žydėjimas: Kaip paskatinti?

Orchidėjų žiedai – tai atpildas už rūpestingą priežiūrą. Daugelis orchidėjų, ypač falenopsiai, gali žydėti labai ilgai. Kas lemia žydėjimą?

• Pakankamai šviesos: Tai vienas svarbiausių veiksnių. Jei orchidėja negauna pakankamai šviesos, ji gali auginti lapus, bet nežydėti.
• Temperatūrų skirtumas: Daugeliui orchidėjų (įskaitant falenopsius) žydėjimui paskatinti reikalingas nedidelis temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties (apie 3-5°C) kelias savaites. Tai dažnai natūraliai įvyksta rudenį.
• Tinkamas laistymas ir tręšimas: Augalas turi būti sveikas ir turėti pakankamai sukauptų maisto medžiagų žiedams formuoti.
• Ramybės periodas (kai kurioms rūšims): Kai kurios orchidėjos (pvz., Dendrobium nobile, kai kurios katlėjos) turi ryškų ramybės periodą po žydėjimo, kurio metu sumažinamas laistymas ir temperatūra. Šio periodo laikymasis yra būtinas kitų metų žydėjimui.

Ką daryti nužydėjus falenopsiui?

Kai falenopsis nužydi, yra keli variantai, ką daryti su žiedstiebiu:

• Palikti žiedstiebį: Jei žiedstiebis išlieka žalias, galite jį palikti. Kartais iš miegančių pumpurų ant seno žiedstiebio gali išaugti nauja šaka su žiedais arba „vaikelis” (keikis).
• Nukirpti dalį žiedstiebio: Jei žiedstiebis pradeda džiūti nuo viršaus, galite nukirpti jį virš antro ar trečio miegančio pumpuro (mazgelio) nuo apačios. Iš šio pumpuro gali išsivystyti naujas žiedynas.
• Nukirpti visą žiedstiebį: Jei žiedstiebis visiškai nudžiūvo arba norite, kad augalas visas jėgas skirtų naujam augimui ir stipresniam kitam žydėjimui, nukirpkite žiedstiebį prie pat pagrindo.

Kitų rūšių orchidėjoms nužydėjusį žiedstiebį dažniausiai reikia nukirpti prie pagrindo, nebent žinote, kad konkreti rūšis gali žydėti pakartotinai ant to paties stiebo.

Dažniausios problemos ir jų sprendimai

Net ir atidžiausiai prižiūrint, kartais orchidėjos gali susidurti su problemomis – kenkėjais ar ligomis.

Kenkėjai

• Skydamariai ir netikrieji skydamariai: Maži, prie lapų ir stiebų prisitvirtinę vabzdžiai, padengti skydu. Jie siurbia augalo sultis, todėl lapai gelsta, augalas silpsta. Juos galima nuvalyti vatos tamponu, suvilgytu degtinėje ar muiluotame vandenyje. Esant didesniam antplūdžiui, naudoti insekticidus.
• Miltuotieji skydamariai (vilnotieji amarai): Balti, į vatą panašūs vabzdžiai, dažniausiai aptinkami lapų pažastyse, ant jaunų ūglių ar net šaknų. Pašalinti panašiai kaip skydamarius.
• Voratinklinės erkutės: Labai maži, sunkiai pastebimi kenkėjai, ypač mėgstantys sausą orą. Apie jų buvimą išduoda smulkūs šviesūs taškeliai ant lapų, vėliau lapai gali pagelsti, o apatinėje jų pusėje galima pastebėti švelnų voratinklį. Padidinkite oro drėgmę, nuplaukite lapus vandeniu. Esant reikalui, naudokite akaricidus.
• Amarai: Dažniausiai puola jaunus ūglius ir žiedpumpurius, siurbdami sultis. Nuplaukite vandens srove arba naudokite insekticidus.

Ligos

• Šaknų puvinys: Dažniausia priežastis – perlaistymas ir prasta oro cirkuliacija substrate. Šaknys tampa minkštos, rudos ar juodos. Reikia nedelsiant persodinti augalą, pašalinant visas pažeistas šaknis ir pakeičiant substratą. Pjūvių vietas dezinfekuoti.
• Lapų dėmėtligės (grybelinės ar bakterinės): Ant lapų atsiranda įvairios dėmės. Pašalinkite pažeistus lapus, pagerinkite oro cirkuliaciją, venkite lapų sudrėkimo. Sunkesniais atvejais naudokite fungicidus.
• Vainiklapių puvinys (ypač falenopsiams): Kai vanduo patenka ir užsistovi lapų skrotelėje, gali prasidėti puvinys. Jei pastebėjote anksti, nusausinkite ir galite pabarstyti cinamonu. Jei puvinys pažengęs, augalą išgelbėti gali būti sunku.

Geriausia ligų prevencija – tinkama priežiūra, ypač vengiant perlaistymo ir užtikrinant gerą oro cirkuliaciją.

Kitos problemos

• Nežydėjimas: Dažniausios priežastys – šviesos trūkumas, netinkama temperatūra (nėra skirtumo tarp dienos ir nakties), maisto medžiagų trūkumas arba perteklius, netinkamas ramybės periodas (rūšims, kurioms jis reikalingas).
• Geltonuojantys lapai: Apatiniai lapai gali natūraliai pagelsti ir nukristi – tai senėjimo procesas. Tačiau jei gelsta keli lapai vienu metu arba jauni lapai, tai gali būti perlaistymo, sausros, tiesioginių saulės spindulių, maisto medžiagų trūkumo ar ligos požymis.
• Raukšlėti, suglebę lapai: Dažniausiai rodo drėgmės trūkumą (per mažai laistoma arba pažeistos šaknys negali pasisavinti vandens). Patikrinkite šaknų būklę.

Įdomūs faktai apie orchidėjas

• Vanilė, populiarus prieskonis, gaunama iš vanilės orchidėjos (Vanilla planifolia) vaisių (ankščių).
• Kai kurios orchidėjos, pavyzdžiui, plačialapė klumpaitė (Ophrys), savo žiedais imituoja vabzdžių pateles, taip priviliojamos apdulkintojus.
• Orchidėjų sėklos yra nepaprastai mažos, panašios į dulkes. Vienoje sėklų dėžutėje gali būti milijonai sėklų. Jos neturi maisto medžiagų atsargų, todėl gamtoje joms sudygti reikalinga simbiozė su tam tikrais grybais.
• Mažiausia pasaulyje orchidėja yra Platystele jungermannioides, kurios žiedas tesiekia vos 2 mm skersmens.
• Orchidėjos gali būti labai ilgaamžės, kai kurios gyvena dešimtis ar net šimtus metų.

Orchidėjos Lietuvoje

Nors orchidėjos dažniausiai asocijuojasi su tropikais, nemažai jų rūšių auga ir vidutinio klimato juostoje, įskaitant Lietuvą. Mūsų šalyje natūraliai auga apie 30-40 orchidėjų rūšių, priklausančių gegužraibinių (Orchidaceae) šeimai. Visos Lietuvos laukinės orchidėjos yra saugomos ir įrašytos į Raudonąją knygą. Jas skinti ar kitaip naikinti draudžiama. Populiariausios gentys yra gegužraibės (Dactylorhiza), pirštuotės (Gymnadenia), skiautalūpiai (Epipactis), antbarzdės (Epipogium). Jų žiedai gal ir ne tokie dideli ar ryškūs kaip tropinių pusseserių, tačiau pasižymi subtiliu grožiu ir yra svarbi mūsų gamtos dalis.

Pabaigai

Orchidėjų auginimas gali tapti nuostabiu ir atpalaiduojančiu hobiu. Nors iš pradžių jų priežiūra gali atrodyti sudėtinga, supratus pagrindinius principus ir skyrus šiek tiek dėmesio, šios egzotiškos gražuolės dosniai atsilygins įspūdingais žiedais ir džiugins jus ilgą laiką. Kiekviena orchidėja yra unikali, todėl stebėkite savo augalą, mokykitės iš jo reakcijų ir nebijokite eksperimentuoti. Sėkmės auginant šiuos nuostabius gamtos kūrinius savo namuose!