Nasturtės: Nuo Ryškiaspalvės Sodo Karalienės Iki Pikantiško Virtuvės Akcento

Saulėtos, ryškios ir nepaprastai universalios – tokios yra nasturtės (Tropaeolum majus), dažnai vadinamos tiesiog pipirnėmis. Šios žavingos gėlės ne tik puošia sodus, balkonus ar palanges savo ugningais žiedais, bet ir stebina kulinarinėmis savybėmis, suteikdamos patiekalams netikėto, pikantiško skonio. Nuo senovės civilizacijų vertinamos dėl savo naudingųjų savybių, nasturtės šiandien išgyvena tikrą atgimimą, tapdamos neatsiejama tiek dekoratyvinio apželdinimo, tiek modernios virtuvės dalimi. Pasinerkime į spalvingą nasturtų pasaulį ir atraskime, kodėl šis augalas nusipelno ypatingos vietos kiekvieno namuose.

Žvilgsnis į Turtingą Nasturtų Istoriją

Nasturtų kelionė į mūsų sodus prasidėjo tolimuosiuose Andų kalnuose, Peru ir Bolivijos aukštumose. Manoma, kad senovės inkai ir kitos vietinės gentys šiuos augalus augino ne tik dėl grožio, bet ir kaip maisto šaltinį bei vaistinę priemonę. Jie vartojo lapus, žiedus ir net sėklas, vertindami jų aštrų, pipirus primenantį skonį ir gydomąsias savybes, ypač gydant kvėpavimo takų ligas bei odos pažeidimus.

Europą nasturtės pasiekė XVI amžiaus pabaigoje arba XVII amžiaus pradžioje, kartu su ispanų konkistadorais, grįžtančiais iš Naujojo Pasaulio. Iš pradžių jos buvo auginamos karališkuosiuose soduose ir vienuolynų daržuose kaip egzotiška retenybė bei vaistinis augalas. Dėl savo ryškių spalvų ir neįprastos formos žiedų, nasturtės greitai pelnė pripažinimą kaip dekoratyvinis augalas. Pats garsusis švedų botanikas Karlas Linėjus XVIII amžiuje suteikė nasturtėms mokslinį pavadinimą Tropaeolum. Šis pavadinimas kilo iš lotyniško žodžio „tropaeum“, reiškiančio trofėjų. Linėjui augalo lapai priminė senovinius skydus, o žiedai – šalmus, tad jis įsivaizdavo jas kaip mažus karo trofėjus ant augalo.

Įdomu tai, kad lietuviškas pavadinimas „nasturtė“ ar „pipirnė“ yra šiek tiek klaidinantis. Tikrosios nasturtės priklauso Nasturtium genčiai (pvz., paprastasis rėžiukas – Nasturtium officinale), kuri yra kryžmažiedžių šeimos augalas. Mūsų aptariamos gėlės, Tropaeolum, priklauso nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimai ir kartais dar vadinamos „indinėmis pipirnėmis“ arba „kapucinų gėlėmis“ dėl žiedo formos, primenančios kapucinų vienuolių gobtuvus.

Per amžius nasturtės paplito po visą pasaulį, tapdamos mėgstamu augalu sodininkų tarpe dėl savo nereiklumo, ilgo žydėjimo ir, žinoma, valgomųjų savybių, kurios pastaraisiais dešimtmečiais vėl atranda savo vietą gurmanų virtuvėse.

Nasturtės Botaninis Portretas: Įvairovė ir Grožis

Nors nasturtų gentyje yra apie 80 rūšių, labiausiai paplitusi ir geriausiai pažįstama yra didžioji nasturtė (Tropaeolum majus). Tai vienmetis, kartais kaip daugiametis šiltesniuose kraštuose auginamas augalas, pasižymintis įvairiapusiškumu.

Lapai: Nasturtų lapai yra viena išskirtinių jų savybių. Jie yra skydiški (peltatiniai), o tai reiškia, kad lapkotis tvirtinasi ne prie lapo krašto, o arčiau jo centro. Apvalios arba šiek tiek inksto formos, ryškiai žalios spalvos, kartais su melsvu atspalviu ar net margi (pvz., veislė ‘Alaska’ su baltai dėmėtais lapais). Lapų paviršius dažnai būna hidrofobinis – vandens lašeliai ant jų gražiai rieda, nesusigerdami.

Žiedai: Nasturtų žiedai yra tikra akių наслада. Jie gali būti įvairiausių spalvų – nuo švelniai geltonos, kreminės iki sodriai oranžinės, ryškiai raudonos, tamsiai raudonos (beveik juodos, kaip veislė ‘Black Velvet’), rožinės ar net margaspalviai. Žiedai yra netaisyklingi, piltuvėlio formos, su penkiais žiedlapiais, iš kurių trys apatiniai dažnai būna mažesni, o viršutiniai du didesni. Charakteringas bruožas – ilgas pentinas žiedo gale, kuriame kaupiasi saldus nektaras, viliojantis bites ir kitus apdulkintojus. Žiedai gali būti paprasti arba pilnaviduriai (pvz., veislės iš ‘Double Gleam’ serijos).

Sėklos: Po žydėjimo susiformuoja trilypė sėklų dėžutė. Kiekvienoje jos dalyje bręsta po vieną didelę, raukšlėtą, šviesiai žalsvą ar rusvą sėklą. Sėklos yra lengvai surenkamos ir puikiai išlaiko daigumą kelerius metus.

Augimo Tipai: Pagal augimo pobūdį nasturtės skirstomos į dvi pagrindines grupes:

• Vijoklinės (arba laipiojančios) nasturtės: Šios veislės formuoja ilgus, iki 2-3 metrų ar net ilgesnius ūglius. Jos puikiai tinka tvoroms, sienelėms, pergolėms apželdinti, taip pat įspūdingai atrodo pakabinamuose vazonuose, leisdamos savo ūgliams grakščiai svirti žemyn. Pavyzdžiui, ‘Canary Creeper’ (Tropaeolum peregrinum), nors ir kita rūšis, dažnai priskiriama šiai kategorijai dėl savo laipiojimo savybių ir ryškiai geltonų, karpytų žiedų.
• Krūminės (arba žemaūgės) nasturtės: Šios veislės auga kompaktiškais, apie 20-40 cm aukščio kereliais. Jos idealiai tinka gėlynų pakraščiams, lysvių apvadams, konteineriams ir balkonų loveliams. Populiarios serijos kaip ‘Empress of India’ (sodriai raudoni žiedai ir tamsūs lapai) ar ‘Whirlybird’ (pusiau pilnaviduriai žiedai be pentinų, žvelgiantys į viršų) priklauso šiai grupei.

Be Tropaeolum majus, verta paminėti ir kitas įdomias rūšis, tokias kaip jau minėta kanarinė pipirnė (T. peregrinum) su egzotiškais geltonais žiedais, ar liepsnotoji nasturtė (T. speciosum), pasižyminti akinančiai raudonais žiedais ir esanti kiek reiklesnė auginimo sąlygoms. Anduose taip pat auginama gumbinė nasturtė (T. tuberosum), kurios valgomi gumbai yra svarbus maisto produktas.

Nasturtų Auginimas – Sodininko Džiaugsmas Be Daug Vargo

Viena iš priežasčių, kodėl nasturtės yra tokios populiarios, yra jų nereiklumas ir lengva priežiūra. Jos puikiai tinka net pradedantiesiems sodininkams ar tiems, kas neturi daug laiko skirti augalų priežiūrai.

Sėja:

• Tiesioginė sėja į dirvą: Tai pats paprasčiausias ir dažniausiai rekomenduojamas būdas. Sėkite nasturtes lauke gegužės mėnesį, kai praeina šalnų pavojus ir dirva pakankamai įšyla (bent iki 10-12°C). Sėklas įterpkite maždaug 1,5-2 cm gyliu. Priklausomai nuo veislės, tarp augalų palikite 20-30 cm tarpus.
• Daiginimas patalpose: Jei norite ankstyvesnio žydėjimo, galite pradėti daiginti nasturtes patalpose likus 2-4 savaitėms iki numatomo persodinimo į lauką (balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje). Tačiau nasturtės nemėgsta šaknų pažeidimų, todėl geriausia sėti į durpinius ar kitokius biologiškai skaidžius vazonėlius, kuriuos vėliau galima sodinti tiesiai į gruntą. Sėklos sudygsta per 7-14 dienų, esant 15-20°C temperatūrai. Kai kurie sodininkai rekomenduoja sėklas prieš sėją pamirkyti šiltame vandenyje per naktį, kad pagreitintų dygimą, tačiau tai nėra būtina.

Vieta ir Dirvožemis:

• Saulė: Nasturtės mėgsta saulėtas vietas – kuo daugiau saulės, tuo gausiau jos žydės. Jos gali toleruoti ir lengvą pusšešėlį, tačiau tuomet žiedų bus mažiau, o lapija vešlesnė.
• Dirvožemis: Štai čia slypi viena nasturtų paslaptis – jos geriausiai auga ir gausiausiai žydi ne itin derlingoje, lengvoje ir gerai drenuojamoje dirvoje. Pernelyg trąšiame, daug azoto turinčiame dirvožemyje nasturtės augins daug lapų, bet skurs žiedais. Todėl venkite gausaus tręšimo organinėmis trąšomis ar kompostu prieš sodinimą. Svarbiausia, kad dirva nebūtų permirkusi ir sunki.

Laistymas ir Tręšimas:

• Laistymas: Laistykite reguliariai, ypač sausros periodu ir kol augalai jauni. Tačiau neperlaistykite – leiskite dirvos paviršiui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų. Augančios vazonuose nasturtės reikalaus dažnesnio laistymo.
• Tręšimas: Kaip minėta, nasturtės nėra reiklios maisto medžiagoms. Paprastai papildomo tręšimo joms nereikia. Jei dirvožemis labai skurdus, galite kartą vegetacijos pradžioje patręšti silpnu, mažai azoto turinčiu kompleksinių trąšų tirpalu.

Priežiūra:

• Nužydėjusių žiedų šalinimas: Reguliariai skinkite nuvytusius žiedus. Tai ne tik pagerins estetinį vaizdą, bet ir skatins augalą formuoti naujus žiedpumpurius bei prailgins žydėjimo laiką. Jei norite surinkti sėklų, palikite keletą žiedų peržydėti ir subrandinti sėklas.
• Genėjimas: Vijoklinės nasturtės kartais gali tapti pernelyg vešlios. Jei reikia, galite jas šiek tiek apgenėti, kad palaikytumėte norimą formą ar dydį.
• Atramos: Laipiojančioms veislėms pasirūpinkite atramomis – grotelėmis, virvelėmis ar tvoromis, prie kurių jos galėtų kabintis.

Dažniausios Problemos:

• Amarai: Tai bene dažniausi nasturtų kenkėjai. Ypač juos mėgsta juodieji pupiniai amarai. Įdomu tai, kad šią nasturtų savybę galima išnaudoti – jos gali tarnauti kaip „augalai spąstai“, pritraukdami amarus nuo kitų vertingesnių daržovių ar gėlių. Kovoti su amarais galima purškiant vandens srove, žaliuoju muilu ar specialiais insekticidais (geriausia ekologiškais).
• Kopūstiniai baltukai: Šių drugelių vikšrai taip pat gali pažeisti nasturtų lapus. Surinkite juos rankomis arba naudokite biologines kontrolės priemones.
• Voratinklinės erkutės: Gali pasirodyti karštu ir sausu oru. Padeda reguliarus augalų drėkinimas.
• Ligos: Esant per drėgnoms sąlygoms ar per tankiam sodinimui, gali atsirasti grybelinių ligų, tokių kaip lapų dėmėtligė ar miltligė. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją ir neperlaistykite.

Sėklų Rinkimas: Surinkti nasturtų sėklas yra labai paprasta. Leiskite sėklų ankštims subręsti ant augalo, kol jos taps šviesiai rudos ir lengvai atsiskirs. Taip pat galite nuskinti dar žalsvas, bet jau gerai išsivysčiusias sėklas ir palikti jas džiūti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Visiškai išdžiūvusias sėklas laikykite popieriniame maišelyje ar sandariame indelyje vėsioje, tamsioje vietoje iki kitos sėjos.

Nasturtės Jūsų Virtuvėje – Pikantiškas Atrastas Skonis

Nors daugelis nasturtes augina tik dėl jų dekoratyvumo, vis daugiau žmonių atranda ir jų kulinarinę vertę. Beveik visos augalo dalys yra valgomos ir pasižymi maloniai aštriu, pipirus primenančiu skoniu, kuris priklauso nuo augimo sąlygų ir veislės (tamsesni žiedai dažnai būna aštresni).

Valgomos Dalys ir Jų Panaudojimas:

• Žiedai: Tai pati puošniausia ir švelniausio skonio valgoma dalis. Jų skonis šiek tiek salstelėjęs (ypač prie pentino pagrindo, kur kaupiasi nektaras) ir švelniai pipiriškas. Ryškiaspalviai žiedai nuostabiai papuoš salotas, desertus, kokteilius, sumuštinius ar sūrio lentą. Galima juos įdaryti pikantiška varške ar kitais įdarais.
• Lapai: Jauni nasturtų lapeliai yra minkštesni ir švelnesnio skonio, senesni – kietesni ir aštresni. Jų skonis primena rėžiukus ar garstyčias. Smulkintus lapus galima dėti į salotas, sumuštinius, žaliuosius kokteilius, pesto padažus (kaip alternatyvą bazilikui), sriubas (pridedant pačioje gaminimo pabaigoje) ar net sviestą su žolelėmis.
• Sėklų Ankštys (Žalios Sėklos): Kol sėklos dar jaunos, žalios ir minkštos, jos turi labai intensyvų, aštrų skonį. Jas galima marinuoti ir naudoti kaip kaparėlių pakaitalą, vadinamuosius „neturtingųjų kaparėlius“ arba „vienuolių pipirus“. Taip pat galima jas valgyti šviežias, smulkiai kapotas, dedant į salotas ar padažus nedideliais kiekiais.
• Jauni Stiebai: Jauni, minkšti stiebeliai taip pat valgomi ir turi pipirinį skonį. Juos galima smulkinti ir naudoti panašiai kaip lapus.

Skonio Profilis ir Maistinė Vertė:

Nasturtės pasižymi ne tik įdomiu skoniu, bet ir naudingomis savybėmis. Jos yra gausus vitamino C šaltinis, kuris stiprina imuninę sistemą. Taip pat jose yra liuteino – karotinoido, svarbaus akių sveikatai. Pipirinį skonį suteikia gliukozinolatai (ypač benzilo izotiocianatas), panašūs į tuos, kurie randami garstyčiose ar krienų šaknyse. Šios medžiagos pasižymi antibakterinėmis savybėmis.

Kulinarinės Idėjos su Nasturtėmis:

• Nasturtų Salotos: Sumaišykite įvairias salotų lapus su nasturtų lapeliais ir žiedais. Pagardinkite lengvu citrininiu užpilu.
• Nasturtų Pesto: Sutrinkite nasturtų lapus su kedro riešutais (arba saulėgrąžomis), česnaku, kietuoju sūriu ir alyvuogių aliejumi. Puikiai tinka su makaronais ar duona.
• Marinuotos Nasturtų Sėklos („Netikri Kaparėliai“): Jaunas, žalias nasturtų sėklas nuplaukite ir užpilkite karštu marinatu (vanduo, actas, druska, cukrus, pipirai, garstyčių sėklos). Palaikykite keletą savaičių ir naudokite kaip kaparėlius.
• Įdaryti Nasturtų Žiedai: Atsargiai įdarykite žiedus pikantiška varškės, ožkos sūrio ar žolelių kremu. Tai elegantiškas užkandis.
• Nasturtų Sviestas: Sumaišykite minkštą sviestą su smulkintais nasturtų lapais ir žiedlapiais, trupučiu druskos. Tepkite ant duonos ar naudokite kepsniams pagardinti.
• Gėrimų Puošmena: Nasturtų žiedai ar net lapeliai gali papuošti vasariškus limonadus, arbatą ar kokteilius.

Eksperimentuokite ir atraskite savo mėgstamiausius būdus, kaip įtraukti šį nuostabų augalą į savo racioną!

Anapus Grožio ir Skonio: Tradicinis Naudojimas ir Galima Nauda

Nuo senų laikų nasturtės buvo vertinamos ne tik dėl maistinių, bet ir dėl gydomųjų savybių. Andų tautos naudojo nasturtes kaip natūralią priemonę nuo peršalimo, kosulio, bronchito, šlapimo takų infekcijų ir odos problemų. Jos buvo laikomos natūraliu antibiotiku.

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad nasturtėse esantis benzilo izotiocianatas (susidarantis iš gliukozinolato gliukotropeolino) pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Dėl šių savybių nasturtės kartais naudojamos liaudies medicinoje kaip pagalbinė priemonė kovojant su lengvomis infekcijomis. Taip pat manoma, kad jos gali stimuliuoti imuninę sistemą dėl didelio vitamino C kiekio.

Tradicinėje medicinoje nasturtų lapų ar žiedų arbata kartais vartojama atsikosėjimui lengvinti ar kaip diuretikas. Sutrintų lapų kompresai buvo dedami ant nedidelių žaizdelių ar įbrėžimų dezinfekcijai ir gijimui skatinti. Kai kuriose kultūrose nasturtės taip pat buvo naudojamos plaukų augimui skatinti ir pleiskanoms naikinti, įtrinant galvos odą jų sultimis ar užpilu.

Svarbu pabrėžti, kad nors nasturtės turi tam tikrų naudingų savybių, jos neturėtų būti laikomos pirminiu vaistu rimtoms ligoms gydyti. Prieš naudojant nasturtes gydymo tikslais, ypač jei turite sveikatos problemų ar vartojate kitus vaistus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Nasturtės Sodo Ekosistemoje: Daugiau Nei Tik Akį Traukianti Gėlė

Be savo estetinės ir kulinarinės vertės, nasturtės atlieka ir svarbų vaidmenį sodo ekosistemoje.

Dekoratyvinė Funkcija: Tai, žinoma, pati akivaizdžiausia nasturtų nauda. Jų ryškios spalvos pagyvina bet kurį gėlyną, lysvę ar balkoną. Vijoklinės veislės gali greitai padengti negražias sienas, tvoras ar sukurti jaukias pavėsines. Žemaūgės puikiai tinka kaip kiliminis augalas, apvadams ar alpinariumams.

Augalai Kompanionai (Bičiuliai): Nasturtės yra vertingi augalai kaimynai daugeliui kitų sodo augalų.

• Amarų „magnetas“: Kaip minėta, nasturtės labai traukia amarus. Pasodinus jas šalia pupelių, kopūstų, pomidorų ar rožių, jos gali nukreipti amarų dėmesį nuo šių augalų, taip apsaugodamos derlių ar dekoratyvinius augalus.
• Kenkėjų atbaidymas: Manoma, kad nasturtės gali atbaidyti kai kuriuos kitus kenkėjus, pavyzdžiui, moliūgines blakes, agurkinius vabalus, baltasparnius ar net kolorado vabalus (nors moksliniai įrodymai dėl pastarųjų yra riboti).
• Apdulkintojų pritraukimas: Ryškūs nasturtų žiedai, ypač tie su ilgais pentinais, vilioja bites, kamanes, drugelius ir net kolibrius (regionuose, kur jie gyvena). Tai padeda apdulkinti ir kitus šalia augančius augalus, ypač vaismedžius ir daržoves.

Dirvos Danga: Plačiai išsikerojančios nasturtų veislės gali efektyviai padengti dirvą, taip slopindamos piktžolių augimą ir padėdamos išlaikyti drėgmę dirvožemyje.

Valgomasis Kraštovaizdis: Nasturtės yra puikus pavyzdys, kaip sujungti grožį ir naudą. Jas galima integruoti į daržo lysves tarp daržovių, taip sukuriant ne tik estetiškai patrauklų, bet ir produktyvų sodą.

Įdomūs ir Mažiau Žinomi Faktai Apie Nasturtes

• „Mirksintys žiedai“: Esant tam tikroms apšvietimo sąlygoms, ypač prieblandoje šiltą vasaros vakarą, oranžinės ar raudonos nasturtų žiedai kartais gali atrodyti lyg skleistų trumpus šviesos blyksnius. Tai optinis reiškinys, vadinamas „Elžbietos Linėjos efektu“ (pagal Karlo Linėjaus dukterį, kuri pirmoji jį pastebėjo), susijęs su žmogaus akies jautrumu tam tikroms spalvoms esant silpnam apšvietimui.
• Visos dalys valgomos: Kalbant apie Tropaeolum majus, visos antžeminės augalo dalys – lapai, žiedai, jauni stiebai ir žalios sėklos – yra valgomos.
• Lengvai pasisėja: Palankiomis sąlygomis nasturtės dažnai pasisėja pačios, tad kitais metais galite sulaukti netikėtų daigelių įvairiose sodo vietose.
• Natūralūs dažai: Praeityje iš nasturtų žiedų buvo gaminami natūralūs geltoni ir oranžiniai dažai audiniams ar maistui.
• Skonio intensyvumas: Nasturtų skonio aštrumas gali skirtis priklausomai nuo veislės, augimo sąlygų (saulėkaitoje augančios būna aštresnės) ir augalo dalies. Paprastai tamsesnės spalvos žiedai ir lapai turi intensyvesnį skonį.

Pabaigai: Tegul Nasturtės Pražysta Jūsų Gyvenime

Nasturtės – tai kur kas daugiau nei tik paprastos sodo gėlės. Tai universalūs augalai, dovanojantys mums savo ryškias spalvas, džiuginantys akį nuo pavasario iki vėlyvo rudens, praturtinantys mūsų stalą netikėtais skoniais ir netgi teikiantys tam tikrą naudą sveikatai bei sodo ekosistemai. Jų auginimas nereikalauja daug pastangų, o teikiamas džiaugsmas – neįkainojamas.

Nesvarbu, ar turite erdvų sodą, jaukų balkoną ar tiesiog saulėtą palangę – visur atsiras vietos bent keliems nasturtų kereliams. Leiskite šioms ugningoms gražuolėms įnešti į jūsų aplinką daugiau spalvų, gyvybingumo ir malonių atradimų. Sėkite, auginkite, ragaukite ir mėgaukitės viskuo, ką gali pasiūlyti šios nuostabios ir dosnios gamtos dovanos!