Mėsiniai Viščiukai: Išsamus Gidas Sėkmingam Auginimui Jūsų Kieme

Mėsiniai viščiukai, dažnai vadinami broileriais, yra neatsiejama daugelio ūkių dalis, o jų auginimas nuosavame kieme tampa vis populiaresnis ir tarp smulkesnių augintojų bei šeimų, norinčių mėgautis šviežia, kokybiška ir savo rankomis užauginta paukštiena. Šis išsamus gidas padės jums suprasti visus mėsinių viščiukų auginimo niuansus – nuo tinkamos veislės pasirinkimo, patalpų paruošimo, kasdienės priežiūros iki sėkmingo paukščių užauginimo skerdimui. Nesvarbu, ar esate patyręs ūkininkas, ar tik pradedate savo kelionę paukštininkystėje, čia rasite vertingų patarimų ir praktinių įžvalgų.

Pats terminas „mėsiniai viščiukai” nusako paukščius, specialiai išvestus greitam augimui ir dideliam mėsos kiekiui. Jų genetinės savybės leidžia pasiekti optimalų skerdimo svorį per palyginti trumpą laiką, dažniausiai per 6-8 savaites. Tai daro juos ekonomiškai patraukliu pasirinkimu tiek komerciniams ūkiams, tiek individualiems augintojams. Augindami viščiukus patys, jūs ne tik gaunate galimybę kontroliuoti lesalų kokybę ir auginimo sąlygas, bet ir patiriate pasitenkinimą matydami savo darbo vaisius – sveikus, gerai augančius paukščius.

Populiariausios Mėsinių Viščiukų Veislės

Renkantis mėsinius viščiukus, svarbu atkreipti dėmesį į veislę, nes nuo jos priklauso augimo greitis, lesalų sąnaudos, atsparumas ligoms ir galutinė mėsos kokybė. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dominuoja kelios pagrindinės veislės, pasižyminčios puikiomis produktyvumo savybėmis.

Mėsiniai Viščiukai: Išsamus Gidas Sėkmingam Auginimui Jūsų Kieme

Ross 308

Tai viena populiariausių mėsinių viščiukų veislių pasaulyje. Ross 308 viščiukai pasižymi itin sparčiu augimu ir puikiu lesalų konversijos rodikliu, o tai reiškia, kad jie efektyviai paverčia suvartotą lesalą į raumenų masę. Šie paukščiai turi gerai išvystytą krūtinėlę, kuri yra ypač vertinama vartotojų. Ross 308 viščiukai yra gana atsparūs, tačiau reikalauja atidžios priežiūros, ypač pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, užtikrinant optimalią temperatūrą ir kokybiškus lesalus. Jų oda paprastai būna gelsvos spalvos, kas yra patrauklu daugeliui pirkėjų.

Cobb 500

Cobb 500 yra dar viena plačiai paplitusi veislė, konkuruojanti su Ross 308. Šie viščiukai taip pat auga labai greitai ir turi gerą lesalų įsisavinimą. Cobb 500 paukščiai dažnai giriami už vienodą augimą, kas palengvina viso pulko valdymą ir planavimą skerdimui. Jie taip pat turi gerai išvystytą krūtinės raumenyną ir pasižymi tvirta sveikata. Kai kurie augintojai pastebi, kad Cobb 500 viščiukai gali būti šiek tiek atsparesni tam tikroms aplinkos sąlygoms ar mažesniems priežiūros netikslumams, palyginti su Ross 308.

Kitos Veislės

Nors Ross 308 ir Cobb 500 yra lyderiai, verta paminėti ir kitas veisles, tokias kaip Hubbard ar įvairūs lėčiau augantys broileriai, kartais vadinami „Label Rouge” tipo paukščiais. Hubbard veislės viščiukai taip pat pasižymi geru augimu ir mėsos kokybe. Lėčiau augančios veislės, pavyzdžiui, plikakakliai broileriai, gali būti įdomus pasirinkimas tiems, kas ieško išskirtinės mėsos skonio savybių ir yra pasirengę auginti paukščius ilgesnį laiką. Šios veislės dažnai būna atsparesnės ir geriau prisitaikiusios prie laisvo laikymo sąlygų.

Renkantis veislę, apsvarstykite savo tikslus: ar siekiate kuo greitesnio rezultato ir didžiausio svorio, ar jums svarbesnė mėsos tekstūra, skonis, o gal paukščių atsparumas ir gebėjimas misti įvairesniu pašaru. Taip pat pasidomėkite vietinių tiekėjų pasiūla ir kitų augintojų atsiliepimais.

Pasiruošimas Viščiukų Atvykimui: Sukurkite Optimalias Sąlygas

Sėkmingas mėsinių viščiukų auginimas prasideda dar prieš jiems atvykstant į jūsų ūkį. Tinkamas patalpų paruošimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mažą mirtingumą ir gerą paukščių sveikatą bei augimą.

Patalpų Paruošimas

  • Dydis ir Plotas: Mėsiniams viščiukams, ypač augimo pabaigoje, reikia pakankamai erdvės. Rekomenduojamas tankis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų, tačiau orientacinė norma yra apie 10-15 paukščių kvadratiniame metre. Per didelis tankis gali sukelti stresą, ligų plitimą ir lėtesnį augimą.
  • Valymas ir Dezinfekcija: Prieš atvežant naują viščiukų partiją, patalpa turi būti kruopščiai išvalyta nuo senų pakratų, dulkių ir purvo. Po mechaninio valymo būtina atlikti dezinfekciją, naudojant specialias paukštininkystei skirtas priemones. Tai padės sunaikinti ligų sukėlėjus ir užtikrinti sveiką aplinką jaunikliams.
  • Kraikas: Sausas, švarus ir sugeriantis kraikas yra būtinas. Dažniausiai naudojamos medžio drožlės (ne per smulkios, kad viščiukai jų neprarytų), šiaudai ar durpės. Kraiko sluoksnis turėtų būti bent 5-10 cm storio. Jis padeda sugerti drėgmę, izoliuoja nuo šaltų grindų ir suteikia paukščiams komfortą.
  • Temperatūra: Pirmosiomis dienomis viščiukams reikalinga aukšta aplinkos temperatūra – apie 32-35°C tiesiai po šildytuvu (brooderiu) ir apie 28-30°C likusioje patalpos dalyje. Vėliau temperatūra palaipsniui mažinama maždaug 2-3°C per savaitę, kol pasiekia 18-21°C. Svarbu stebėti viščiukų elgesį: jei jie telkiasi po šildytuvu – jiems per šalta, jei yra išsisklaidę ir toli nuo šilumos šaltinio – per karšta.
  • Vėdinimas: Geras vėdinimas yra gyvybiškai svarbus norint pašalinti drėgmės perteklių, amoniako garus ir tiekti šviežią orą. Tačiau venkite skersvėjų, ypač jauniems viščiukams. Ventiliacija turi būti kontroliuojama ir pritaikyta prie lauko oro sąlygų bei paukščių amžiaus.
  • Apšvietimas: Pirmąsias 24-48 valandas rekomenduojama nuolatinė šviesa, kad viščiukai lengviau rastų lesalą ir vandenį. Vėliau palaipsniui įvedamas tamsos periodas, kuris svarbus normaliam paukščių vystymuisi ir poilsiui. Įprastai auginant mėsinius viščiukus, taikoma apie 20-23 valandų šviesos ir 1-4 valandų tamsos programa.

Reikalinga Įranga

  • Šildytuvai: Infraraudonųjų spindulių lempos, dujiniai ar elektriniai šildytuvai yra naudojami palaikyti reikiamą temperatūrą viščiukų zonoje. Svarbu, kad šildytuvas būtų saugus ir patikimas.
  • Girdyklos: Pirmosiomis dienomis dažnai naudojamos specialios mažos girdyklėlės jaunikliams arba apverčiamo tipo girdyklos. Vėliau galima pereiti prie automatinių spenelinių ar varpelinių girdyklų. Užtikrinkite, kad vanduo visada būtų švarus, šviežias ir lengvai pasiekiamas. Vienai girdyklai tenkantis paukščių skaičius priklauso nuo jos tipo.
  • Lesyklos: Pradžioje lesalas gali būti barstomas ant popieriaus ar specialių padėklų, kad viščiukai lengviau jį rastų. Vėliau naudojamos ilgosios, apvaliosios ar automatinės lesyklos. Svarbu, kad lesyklos būtų tokio aukščio, kad viščiukai galėtų patogiai lesi, bet negalėtų įlipti į jas ar teršti lesalo.
  • Termometrai ir Higrometrai: Šie prietaisai padės stebėti ir kontroliuoti temperatūrą bei santykinę oro drėgmę patalpoje. Optimali drėgmė yra apie 60-70%.

Pirmosios Gyvenimo Dienos ir Savaitės: Kritinis Etapas

Atvykus vienadieniams viščiukams, svarbu juos kuo greičiau apgyvendinti paruoštoje, šiltoje aplinkoje. Pirmosios valandos ir dienos yra kritinės jų išgyvenamumui ir tolimesniam augimui.

Patikrinkite viščiukų būklę: jie turėtų būti aktyvūs, sausais pūkeliais, gyvybingi. Atsargiai išimkite juos iš transportavimo dėžių ir paleiskite į šildomą zoną. Nedelsiant parodykite jiems, kur yra vanduo ir lesalas. Galite pamirkyti kelių viščiukų snapelius į vandenį, kad jie suprastų, kur gerti. Pirmasis lesalas turėtų būti lengvai prieinamas, pabertas ant švaraus paviršiaus.

Pirmąsias 7-10 dienų ypač atidžiai stebėkite viščiukų elgesį, temperatūrą patalpoje ir lesalo bei vandens suvartojimą. Bet kokie nukrypimai nuo normos, pavyzdžiui, viščiukų vangumas, susispietimas, viduriavimas ar apsunkintas kvėpavimas, turėtų kelti susirūpinimą ir reikalauti skubių veiksmų. Dažnai pasitaikanti problema – užsikimšusios išeinamosios angos (pasting up), kurias reikia atsargiai nuvalyti šiltu vandeniu.

Temperatūros režimo laikymasis yra itin svarbus. Kaip minėta, pradinė temperatūra po šildytuvu turėtų būti apie 32-35°C. Stebėkite, kaip viščiukai pasiskirsto erdvėje – tai geriausias indikatorius. Jei jie tolygiai išsisklaidę, aktyvūs, lesa ir geria – sąlygos yra tinkamos. Palaipsniui, kiekvieną savaitę, temperatūrą mažinkite maždaug 2-3°C, kol ji pasieks apie 18-21°C ties auginimo pabaigą.

Maitinimas: Sveiko Augimo Pagrindas

Tinkamas ir subalansuotas maitinimas yra raktas į greitą mėsinių viščiukų augimą ir gerą sveikatą. Jų mitybos poreikiai keičiasi augant, todėl naudojami skirtingų tipų lesalai.

Lesalų Tipai

  • Starterinis lesalas (Pre-starteris ir Starteris): Skiriamas nuo pirmos gyvenimo dienos iki maždaug 2-3 savaičių amžiaus. Šis lesalas yra labai maistingas, turintis didelį baltymų kiekį (apie 22-24%), vitaminų ir mineralų, reikalingų sparčiam jauniklių augimui ir organų vystymuisi. Dažnai būna smulkios frakcijos (kruopelės ar granulės).
  • Augintinio lesalas (Grower): Naudojamas nuo 2-3 savaičių amžiaus iki maždaug 4-5 savaičių. Baltymų kiekis jame šiek tiek mažesnis (apie 20-22%), tačiau vis dar pakankamas intensyviam raumenų masės augimui.
  • Finisherio lesalas (Finisher): Skiriamas paskutinėmis auginimo savaitėmis prieš skerdimą (nuo 4-5 savaičių iki skerdimo). Jame baltymų kiekis dar mažesnis (apie 18-20%), o energijos kiekis didesnis. Šis lesalas padeda paukščiams sukaupti norimą svorį ir pagerina mėsos kokybę. Kai kurie finisherio lesalai gali būti be medikamentų (pvz., kokcidiostatikų), jei iki skerdimo liko pakankamai laiko.

Visada rinkitės kokybiškus, specialiai mėsiniams viščiukams skirtus lesalus iš patikimų gamintojų. Atkreipkite dėmesį į lesalo sudėtį ir galiojimo laiką. Lesalas turi būti laikomas sausoje, vėsioje vietoje, apsaugotas nuo graužikų ir paukščių.

Lesinimo Normos ir Režimas

Mėsiniai viščiukai turėtų turėti nuolatinę prieigą prie lesalo, ypač pirmosiomis savaitėmis. Lesyklos turi būti reguliariai papildomos. Svarbu užtikrinti, kad visi paukščiai galėtų laisvai prieiti prie lesalo, todėl lesyklų turi būti pakankamai. Lesalo suvartojimas didės paukščiams augant. Vidutiniškai vienas broileris per visą auginimo periodą (apie 6-8 savaites) gali suvartoti apie 4-5 kg lesalo, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų.

Vandens Svarba

Vanduo yra toks pat svarbus kaip ir lesalas. Viščiukai turi turėti nuolatinę prieigą prie švaraus, šviežio vandens. Vandens suvartojimas yra maždaug dvigubai didesnis nei lesalo suvartojimas, ypač karštu oru. Girdyklas reikia reguliariai valyti, kad nesusidarytų apnašos ir nesidaugintų bakterijos. Vandens temperatūra turėtų būti vėsi, bet ne ledinė.

Natūralūs Priedai

Nors kombinuotieji lesalai yra subalansuoti, kai kurie augintojai papildomai naudoja natūralius priedus, tokius kaip probiotikai (gerosios bakterijos), prebiotikai (medžiagos, skatinančios gerųjų bakterijų augimą žarnyne), vitaminų papildai (ypač streso periodais ar pastebėjus avitaminozės požymius). Žalumynai, pavyzdžiui, smulkiai pjaustyta dilgėlė ar kiaulpienė, gali būti duodami saikingai kaip papildomas vitaminų šaltinis, tačiau jie neturėtų pakeisti pagrindinio lesalo.

Sveikatos Priežiūra ir Ligų Prevencija

Nors šiuolaikinės mėsinių viščiukų veislės yra gana atsparios, ligų prevencija yra būtina norint išvengti nuostolių. Biosauga ir tinkamos auginimo sąlygos yra pagrindiniai geros sveikatos ramsčiai.

Dažniausios Ligos

  • Kokcidiozė: Tai parazitinė liga, pažeidžianti žarnyną. Simptomai: viduriavimas (kartais su krauju), apatija, pasišiaušę pūkai, sumažėjęs apetitas. Prevencijai dažnai naudojami lesalai su kokcidiostatikais.
  • Kvėpavimo takų ligos: Gali būti sukeltos bakterijų, virusų ar mikoplazmų. Simptomai: čiaudulys, kosulys, išskyros iš nosies ir akių, apsunkintas kvėpavimas. Svarbu gera ventiliacija ir sausas kraikas.
  • Mareko liga: Virusinė liga, pažeidžianti nervų sistemą, sukelianti paralyžių. Dažniausiai viščiukai vakcinuojami nuo šios ligos dar perykloje.
  • Salmoneliozė ir Kolibakteriozė: Bakterinės infekcijos, galinčios sukelti viduriavimą, silpnumą ir didelį mirtingumą, ypač jauniems viščiukams. Svarbi higiena ir švarus vanduo bei lesalas.

Prevencinės Priemonės

  • Biosauga: Tai priemonių kompleksas, skirtas apsaugoti ūkį nuo ligų patekimo ir plitimo. Tai apima patalpų valymą ir dezinfekciją tarp viščiukų partijų, atskirą avalynę ir drabužius darbui paukštidėje, graužikų ir laukinių paukščių kontrolę, naujų paukščių karantinavimą (jei auginate ir kitus paukščius).
  • Vakcinacija: Priklausomai nuo regiono epizootinės situacijos ir ūkio specifikos, viščiukai gali būti vakcinuojami nuo tam tikrų ligų (pvz., Mareko liga, infekcinis bronchitas, Niukaslio liga). Pasitarkite su veterinaru dėl reikalingų vakcinų.
  • Parazitų kontrolė: Reguliariai tikrinkite, ar paukščiai neturi išorinių parazitų (pvz., utėlių, erkių) ir, jei reikia, naudokite specialias priemones. Vidinių parazitų profilaktika taip pat svarbi.
  • Kasdienis Stebėjimas: Atidžiai stebėkite paukščių elgesį, išvaizdą, lesalo ir vandens suvartojimą. Anksti pastebėjus ligos požymius, galima greičiau imtis veiksmų ir išvengti didesnių problemų.

Jei pastebite sergančius paukščius, nedelsdami izoliuokite juos nuo sveikųjų ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Savigyda gali būti neveiksminga ar net žalinga.

Auginimo Ypatumai Skirtingais Metų Laikais

Mėsinių viščiukų auginimo sąlygos turi būti pritaikytos prie esamų oro sąlygų, ypač jei patalpos nėra moderniai įrengtos ir automatizuotos.

Vasarą didžiausia problema yra karščio stresas. Aukšta temperatūra ir drėgmė gali smarkiai paveikti paukščių apetitą, augimą ir net sukelti gaišimą. Užtikrinkite gerą ventiliaciją (bet venkite skersvėjų), galimybę paukščiams pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių (jei jie turi prieigą prie lauko), ir visada tiekkite pakankamai šviežio, vėsaus vandens. Karštomis dienomis galima papildomai purkšti vandenį patalpoje (jei nėra per drėgna) arba ant stogo, kad sumažėtų temperatūra.

Žiemą pagrindinis iššūkis yra palaikyti optimalią temperatūrą ir užtikrinti gerą vėdinimą nesukeliant skersvėjų ir per didelio šilumos praradimo. Patalpos turi būti gerai izoliuotos. Kraikas turi būti sausas ir storas, kad suteiktų papildomą šilumą nuo grindų. Atidžiai stebėkite, kad girdyklos neužšaltų.

Pavasarį ir rudenį oro sąlygos gali būti nepastovios, todėl svarbu lanksčiai reaguoti į temperatūros svyravimus ir drėgmės pokyčius, atitinkamai reguliuojant šildymą ir vėdinimą.

Optimalios Auginimo Sąlygos ir Gerovė

Nors mėsiniai viščiukai auginami trumpą laiką, jų gerovė yra svarbi ne tik etiniu požiūriu, bet ir turi įtakos produktyvumui. Stresą patiriantys paukščiai blogiau auga ir yra jautresni ligoms.

Užtikrinkite pakankamą erdvę, kad paukščiai galėtų laisvai judėti, prieiti prie lesalo ir vandens. Venkite staigių triukšmų ir judesių aplink paukštidę. Nors standartiniams broileriams aplinkos praturtinimas nėra taip plačiai taikomas kaip dedeklėms vištoms, bet kokie elementai, skatinantys natūralų elgesį (pvz., sauso kraiko vonios kapstymuisi), gali sumažinti stresą. Reguliariai stebėkite, ar nėra kanibalizmo (pešiojimosi) požymių. Tai gali rodyti per didelį tankį, netinkamą apšvietimą, lesalo trūkumą ar nuobodulį.

Pasiruošimas Skerdimui

Mėsiniai viščiukai paprastai pasiekia optimalų skerdimo svorį (apie 2-3 kg ar daugiau, priklausomai nuo veislės ir pageidaujamo dydžio) per 6-8 savaites. Prieš skerdžiant paukščius, svarbu atlikti kelis pasiruošimo veiksmus.

Maždaug 8-12 valandų prieš numatomą skerdimą nutraukite lesinimą, tačiau palikite prieigą prie vandens. Tai padeda išvalyti virškinamąjį traktą ir sumažina riziką užteršti mėsą skerdenos dorojimo metu. Su paukščiais elkitės ramiai ir humaniškai juos gaudant ir transportuojant, kad išvengtumėte streso ir traumų, kurios gali pabloginti mėsos kokybę (pvz., sukelti kraujosrūvas).

Skerdimas gali būti atliekamas namų sąlygomis, laikantis higienos reikalavimų, arba specializuotose paukščių skerdyklose. Svarbu užtikrinti, kad paukštis būtų apsvaigintas prieš nukraujinant, kad procesas būtų kuo humaniškesnis. Po skerdimo skerdena nupešama, išvalomi vidaus organai ir ji atvėsinama. Tinkamai paruošta ir atvėsinta paukštiena gali būti laikoma šaldytuve kelias dienas arba užšaldoma ilgesniam laikymui.

Ekologiškas Mėsinių Viščiukų Auginimas

Vis daugiau vartotojų ieško ekologiškai užaugintos paukštienos. Ekologiškas mėsinių viščiukų auginimas reikalauja laikytis griežtesnių taisyklių:

  • Naudojami sertifikuoti ekologiški lesalai, be GMO ir cheminių priedų.
  • Paukščiai turi turėti prieigą prie lauko ganyklų.
  • Auginimo laikas paprastai yra ilgesnis, naudojamos lėčiau augančios veislės.
  • Ribojamas antibiotikų ir kitų medikamentų naudojimas, pirmenybė teikiama profilaktikai ir natūraliems gydymo metodams.
  • Mažesnis paukščių tankis patalpose.

Nors ekologiškas auginimas reikalauja daugiau pastangų ir sąnaudų, tokia paukštiena yra vertinama dėl aukštesnės kokybės ir palankesnio poveikio aplinkai.

Pabaigos Žodis: Džiaugsmas Auginti Pačiam

Mėsinių viščiukų auginimas gali būti ne tik naudingas, bet ir malonus užsiėmimas. Stebėti, kaip maži pūkuoti jaunikliai per kelias savaites virsta stambiais, sveikais paukščiais, teikia daug pasitenkinimo. Laikydamiesi šiame gide pateiktų rekomendacijų, galite sėkmingai užsiauginti kokybiškos paukštienos savo šeimos stalui ar net nedideliam verslui.

Svarbiausia – meilė gyvūnams, kantrybė ir noras mokytis. Kiekviena viščiukų partija suteiks naujos patirties ir žinių. Nebijokite eksperimentuoti, ieškoti informacijos ir dalintis patirtimi su kitais augintojais. Linkime Jums sėkmės ir gausaus derliaus Jūsų paukštininkystės kelyje!

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Share via
Copy link