Lazdyno riešutai – nuo seno Lietuvoje vertinamas skanėstas ir naudingas produktas. Traškūs, maistingi ir aromatingi, jie puikiai tinka tiek tiesioginiam vartojimui, tiek konditerijos gaminiams ar kitiems patiekalams praturtinti. O kas gali būti maloniau, nei mėgautis riešutais, užaugintais savo pačių sode? Lazdynų auginimas nėra sudėtingas, tačiau norint sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus, svarbu žinoti keletą esminių dalykų, pradedant nuo tinkamų sodinukų pasirinkimo. Šis straipsnis – tai išsamus gidas visiems, svajojantiems savo sode turėti vešlius lazdynų krūmus ar medelius, dovanojančius gausybę gardžių riešutų.
Kodėl Verta Auginti Lazdynus?
Prieš gilinantis į sodinukų pasirinkimo ir auginimo subtilybes, verta prisiminti, kodėl lazdynai yra toks patrauklus augalas sode. Pirmiausia, žinoma, dėl riešutų. Jie yra puikus baltymų, sveikųjų riebalų, vitaminų (ypač E ir B grupės) bei mineralų (magnio, kalio, kalcio) šaltinis. Reguliarus saikingas riešutų vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata, smegenų veikla bei sumažėjusia lėtinių ligų rizika.
Tačiau lazdynai vertingi ne tik dėl derliaus. Tai dekoratyvūs augalai, ypač pavasarį, kai dar prieš sulapojant pasipuošia ilgais, gelsvais vyriškais žirginiais. Kai kurios veislės, pavyzdžiui, raudonlapiai lazdynai (‘Fuscorubra’, ‘Contorta’ su susuktomis šakomis), gali tapti tikra sodo puošmena ištisus metus. Lazdynai taip pat yra svarbūs ekosistemai – jų žirginiai anksti pavasarį yra vienas pirmųjų maisto šaltinių bitėms, o riešutais minta įvairūs paukščiai ir smulkūs žvėreliai, pavyzdžiui, voverės.
Galiausiai, lazdynų auginimas yra gana nesudėtingas. Jie nėra itin reiklūs dirvožemiui, gerai pakenčia sausras (nors jauniems augalams ir derėjimo metu drėgmės reikia daugiau) ir yra gana atsparūs ligoms bei kenkėjams, ypač jei parenkamos tinkamos veislės ir užtikrinama gera agrotechnika.
Lazdynų Rūšys ir Veislės: Ką Rinktis?
Dažniausiai Lietuvoje auginamas paprastasis lazdynas (Corylus avellana) ir jo kultūrinės veislės. Taip pat galima sutikti ir kitų rūšių, pavyzdžiui, turkinį lazdyną (Corylus colurna), kuris auga kaip medis ir yra atsparesnis sausroms, ar stambiavaisį lazdyną (Corylus maxima), kurio riešutai didesni, bet pats augalas gali būti lepesnis šalčiui.
Renkantis lazdyno sodinukus, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:
- Derėjimo laikas: Ankstyvos veislės riešutus subrandina rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, vėlyvos – rugsėjo pabaigoje ar net spalį.
- Riešutų dydis ir savybės: Vieni vertina stambius riešutus, kitiems svarbesnis jų skonis ar lengvas išsilukštenimas.
- Atsparumas šalčiui ir ligoms: Tai ypač aktualu Lietuvos klimato sąlygomis. Rinkitės patikrintas, mūsų kraštams pritaikytas veisles.
- Apdulkinimas: Dauguma lazdynų veislių yra kryžmadulkės, t.y., norint gauti derlių, reikia auginti bent dvi skirtingas, vienu metu žydinčias veisles. Nors yra ir savidulkių veislių, tačiau net ir joms kaimynystėje augantis kitos veislės lazdynas pagerina derlių. Vėjas perneša žiedadulkes nuo vyriškų žirginių ant moteriškų žiedų, kurie yra maži, raudoni, vos pastebimi pumpurų viršūnėse.
Populiarios Lazdynų Veislės Lietuvoje:
Nors rinkoje nuolat atsiranda naujų veislių, kelios yra ypač pamėgtos ir gerai užsirekomendavusios:
- ‘Barselona’ (Barcelona): Vėlyva, labai derlinga veislė stambiais, gero skonio riešutais. Krūmas augus. Reikalingas apdulkintojas.
- ‘Halle’ (Hallės Milžinai): Vėlyva, taip pat labai derlinga veislė. Riešutai labai stambūs, pailgi, skanūs. Krūmas stipraus augimo. Geras apdulkintojas daugeliui kitų veislių.
- ‘Cosford’: Vidutinio ankstyvumo ar vėlyva veislė. Riešutai vidutinio dydžio, plona kevale, labai gero skonio, lengvai išsilukštena. Geras apdulkintojas.
- ‘Garibaldi’: Ankstyva italų veislė, vidutinio derlingumo. Riešutai vidutinio dydžio, skanūs.
- Raudonlapis Lazdynas (‘Fuscorubra’ ar panašios): Nors auginamas dažniau dėl dekoratyvumo, tačiau taip pat dera. Riešutai dažniausiai vidutinio dydžio. Gali būti geras apdulkintojas kitoms žalialapėms veislėms.
- Lietuviškos selekcijos veislės: Verta pasidomėti ir vietinių selekcininkų išvestomis veislėmis, kurios gali būti geriau prisitaikiusios prie mūsų klimato.
Prieš perkant, visada pravartu pasikonsultuoti su medelyno specialistais, kurie padės išsirinkti tinkamiausias veisles jūsų poreikiams ir auginimo sąlygoms, bei suderinti jas dėl apdulkinimo.
Kaip Išsirinkti Kokybiškus Lazdynų Sodinukus?
Kokybiškas sodinukas – pusė darbo sėkmingam auginimui. Į ką atkreipti dėmesį perkant?
- Amžius: Geriausiai prigyja 1-2 metų sodinukai. Jie jau turi pakankamai išsivysčiusią šaknų sistemą, bet dar nėra peraugę ir lengviau adaptuojasi naujoje vietoje.
- Šaknų sistema: Jei perkate sodinuką plikomis šaknimis (dažniausiai rudenį arba anksti pavasarį), apžiūrėkite šaknis. Jos turi būti gyvybingos, neapdžiūvusios, nepažeistos, su daug smulkių šaknelių. Venkite sodinukų su pelėsio ar puvinio žymėmis ant šaknų. Jei sodinukas konteineryje, šaknys neturėtų būti pernelyg susisukusios aplink indo sieneles (tai rodo, kad augalas per ilgai augo tame pačiame vazone).
- Antžeminė dalis: Stiebas turėtų būti sveikas, be matomų ligų ar kenkėjų pažeidimų, žievė lygi, nepažeista. Jei yra šakelių, jos taip pat turi atrodyti sveikos.
- Skiepijimo vieta (jei sodinukas skiepytas): Kai kurios veislės, ypač auginamos kaip medeliai, gali būti skiepytos (dažniausiai į turkinio lazdyno poskiepį). Skiepijimo vieta turi būti gerai suaugusi, be įtrūkimų ar išskyrų.
- Pardavėjas: Rinkitės patikimus medelynus ar sodininkystės ūkius, kurie gali garantuoti veislės tikrumą ir sodinukų kokybę. Venkite pirkti sodinukus iš neaiškių prekeivių turguje, ypač jei jie negali pateikti informacijos apie veislę ar kilmę.
Lazdynų Sodinimas: Kada ir Kaip?
Tinkamas sodinimas yra kitas svarbus žingsnis link gausaus derliaus.
Kada Sodinti?
Lazdynus, kaip ir daugumą vaismedžių bei vaiskrūmių, geriausia sodinti rudenį (nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, kol neįšąla žemė) arba anksti pavasarį (kovo pabaigoje – balandį), kai žemė jau atšilusi, bet pumpurai dar neišbrinkę. Rudeninis sodinimas dažnai laikomas pranašesniu, nes per žiemą sodinukas spėja įsitvirtinti, o pavasarį anksčiau pradeda vegetaciją.
Vietos Parinkimas
Lazdynai mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Pilnoje saulėkaitoje jie gausiau derės, tačiau pakenčia ir nedidelį šešėlį. Svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo stiprių, šaltų vėjų, ypač žydėjimo metu, nes vėjas gali pakenkti apdulkinimui. Venkite daubų, kur kaupiasi šaltas oras ir gali būti pavasarinių šalnų pavojus.
Dirvožemis
Lazdynai nėra labai išrankūs dirvožemiui, tačiau geriausiai auga derlingoje, purioje, gerai drenuojamoje priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje. Optimalus pH – 6,0-7,0. Jie nemėgsta sunkių, užmirkusių molių ar labai rūgščių durpinių dirvų. Jei dirva per sunki, prieš sodinant ją reikėtų pagerinti įmaišant smėlio, komposto ar perpuvusio mėšlo.
Sodinimo Eiga:
- Duobės paruošimas: Sodinimo duobę kaskite bent 2-3 kartus platesnę ir šiek tiek gilesnę nei sodinuko šaknų gumulas. Standartinis dydis – apie 60-80 cm pločio ir 50-60 cm gylio. Viršutinį, derlingesnį dirvos sluoksnį dėkite į vieną pusę, apatinį – į kitą.
- Dirvos pagerinimas: Į duobės dugną galima įberti drenažui skirto žvyro ar skaldos (jei dirva sunkesnė). Sumaišykite iškastą viršutinį dirvos sluoksnį su kompostu, perpuvusiu mėšlu ar specialiomis sodinukams skirtomis organinėmis trąšomis. Nenaudokite šviežio mėšlo, nes jis gali nudeginti šaknis.
- Sodinuko paruošimas: Jei sodinukas plikomis šaknimis, prieš sodinant pamirkykite jo šaknis vandenyje keletą valandų. Apžiūrėkite šaknis, patrumpinkite pažeistas ar per ilgas. Jei sodinukas konteineryje, atsargiai išimkite jį, stengdamiesi nepažeisti šaknų gumulo.
- Sodinimas: Į duobės dugną įpilkite šiek tiek paruošto žemės mišinio, suformuokite kauburėlį. Statykite sodinuką ant kauburėlio taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į stiebą) būtų lygiai su žemės paviršiumi arba šiek tiek aukščiau (2-3 cm), nes suslūgus žemei, jis atsidurs reikiamame gylyje. Jei sodinukas skiepytas, skiepijimo vieta turi likti bent 5-10 cm virš žemės. Atsargiai paskleiskite plikomis šaknimis sodinuko šaknis ant kauburėlio.
- Duobės užpylimas: Užpilkite duobę paruoštu žemės mišiniu, karts nuo karto lengvai jį suspaudžiant, kad neliktų oro tarpų.
- Laistymas: Gausiai paliekite pasodintą augalą (apie 10-20 litrų vandens vienam sodinukui), net jei dirva drėgna. Tai padės žemei geriau priglusti prie šaknų.
- Mulčiavimas: Aplink sodinuką 50-70 cm spinduliu patartina mulčiuoti. Tam tinka kompostas, durpės, medžio žievė ar nupjauta žolė. Mulčias sulaikys drėgmę, neleis augti piktžolėms ir apsaugos šaknis nuo temperatūrų svyravimų. Palikite keletą centimetrų tarpą tarp mulčio ir sodinuko kamieno.
- Atstumai: Sodinant kelis lazdynus, tarp jų palikite pakankamą atstumą – priklausomai nuo veislės augumo, tai gali būti 3-5 metrai. Jei formuosite gyvatvorę, atstumus galima šiek tiek sumažinti.
Lazdynų Priežiūra Pirmaisiais Metais ir Vėliau
Pasodinus lazdyną, darbas nesibaigia. Tinkama priežiūra užtikrins gerą augimą ir būsimą derlių.
Laistymas
Pirmaisiais metais po pasodinimo jaunus lazdynus reikia reguliariai laistyti, ypač sausringu laikotarpiu. Dirva aplink juos turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, bet nepermirkusi. Vėliau, kai augalai įsitvirtins, laistyti reikės rečiau, tačiau sausrų metu ir ypač riešutų formavimosi ir brendimo laikotarpiu (vasarą) papildoma drėgmė bus naudinga.
Tręšimas
Jei sodinimo metu dirva buvo gerai paruošta ir patręšta, pirmaisiais metais papildomai tręšti nebūtina. Vėliau lazdynus galima tręšti pavasarį, vegetacijos pradžioje, kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su mikroelementais arba organinėmis trąšomis (kompostu, perpuvusiu mėšlu). Venkite pertręšimo azotu, nes tai skatins vešlų lapijos augimą, bet gali neigiamai paveikti derėjimą. Rudenį galima patręšti fosforo ir kalio trąšomis, kurios stiprina augalą ir padeda pasiruošti žiemai.
Genėjimas
Lazdynų genėjimas yra svarbi priežiūros dalis, padedanti formuoti norimą vainiko formą, skatinanti derėjimą ir gerinanti oro cirkuliaciją bei šviesos patekimą į vainiko vidų. Genėti geriausia anksti pavasarį, kol dar nepradėjo sprogti pumpurai, arba vėlyvą rudenį, nukritus lapams.
- Formuojamasis genėjimas: Jaunus lazdynus galima auginti kaip krūmą arba kaip nedidelį medelį.
- Krūmo forma: Paliekamos 5-7 stiprios, gerai išsidėsčiusios pagrindinės šakos, o silpnesnės, augančios į vainiko vidų ar besikryžiuojančios šalinamos. Kasmet išpjaunamos senos, nederlingos šakos, paliekant jaunus ūglius joms pakeisti. Taip pat šalinamos šaknų atžalos.
- Medelio forma: Paliekamas vienas stiprus kamienas, o šoninės šakos iki maždaug 50-70 cm aukščio šalinamos. Viršūnėje formuojamas retas vainikas iš 3-5 pagrindinių šakų. Šis būdas reikalauja daugiau priežiūros, nes reikia nuolat šalinti atžalas nuo kamieno ir šaknų.
- Sanitarinis genėjimas: Kasmet šalinamos sausos, pažeistos, ligotos ar kenkėjų apniktos šakos.
- Retinamasis genėjimas: Išpjaunamos į vainiko vidų augančios, besitrinančios, per tankiai suaugusios šakos. Tai pagerina apšvietimą ir vėdinimąsi, mažina ligų riziką.
- Atjauninamasis genėjimas: Senus, prastai derančius krūmus galima atjauninti, palaipsniui per kelis metus išpjaunant seniausias šakas ir paliekant augti jaunus, stiprius ūglius.
Kova su Piktžolėmis
Aplink jaunus lazdynus svarbu reguliariai naikinti piktžoles, kurios konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų. Mulčiavimas labai palengvina šią užduotį.
Apsauga nuo Ligos ir Kenkėjų
Nors lazdynai gana atsparūs, kartais juos gali pulti ligos ar kenkėjai.
- Lazdyninis straubliukas (riešutinis paslėptastraublis): Vienas dažniausių ir daugiausiai žalos padarančių kenkėjų. Patelės deda kiaušinėlius į besiformuojančius riešutus, o išsiritusios lervos minta riešuto branduoliu. Pažeisti riešutai nukrenta anksčiau laiko arba būna tušti. Kovai su juo svarbu rudenį surinkti ir sunaikinti visus nukritusius riešutus ir lapus, purenti pomedžius. Esant gausiam antplūdžiui, galima naudoti insekticidus, tačiau tai daryti reikėtų atsargiai ir tik pagal instrukcijas.
- Amarai: Gali apspisti jaunus ūglius ir lapus. Kovai tinka biologinės priemonės (pvz., boružės) arba purškimas žaliuoju muilu, dilgėlių ar česnakų ištrauka.
- Grybinės ligos (pvz., miltligė, deguliai): Pasirodo esant drėgnam orui, per tankiai susodinus augalus. Svarbu užtikrinti gerą vėdinimąsi genint, naikinti pažeistas augalo dalis. Esant reikalui, galima naudoti fungicidus.
- Voverės ir paukščiai: Šie gyvūnai taip pat mėgsta riešutus. Jei jų populiacija didelė, gali tekti apsaugoti derlių tinklais arba rinkti riešutus šiek tiek anksčiau, kol jie dar nėra visiškai prinokę ir patrauklūs gyvūnams.
Derliaus Nuėmimas ir Saugojimas
Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, lazdyno riešutai pradeda bręsti rugpjūčio pabaigoje ir skinami iki spalio. Prinokę riešutai lengvai atsiskiria nuo goželės (apvalkalo) ir patys krenta ant žemės arba juos galima lengvai nukratyti. Svarbu riešutus rinkti reguliariai, ypač drėgnu oru, kad jie nepradėtų pelyti ant žemės.
Surinktus riešutus reikia išvalyti nuo goželių (jei jos neatsiskyrė) ir gerai išdžiovinti. Džiovinti galima plonu sluoksniu paskleidus sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje apie 2-4 savaites, karts nuo karto pamaišant. Gerai išdžiovinti riešutai būna lengvi, o branduolys tarška kevale. Džiovintus riešutus geriausia laikyti vėsioje, sausoje vietoje drobiniuose maišeliuose ar dėžutėse. Tinkamai laikomi, jie gali išsilaikyti iki kitų metų derliaus ar net ilgiau.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
Kada pradeda derėti lazdynai po pasodinimo?
Priklausomai nuo veislės ir sodinuko amžiaus, pirmųjų riešutų galima tikėtis praėjus 3-5 metams po pasodinimo. Gausesnis derlius paprastai būna po 6-8 metų.
Ar reikia sodinti kelis lazdynus?
Taip, dauguma lazdynų veislių yra kryžmadulkės, todėl norint gero derliaus, rekomenduojama sodinti bent dvi skirtingas, bet panašiu metu žydinčias veisles. Net jei turite savidulkę veislę, kaimynystėje augantis kitas lazdynas pagerins apdulkinimą ir derlių.
Ar lazdynus galima auginti vazonuose?
Teoriškai taip, ypač kompaktiškesnes ar dekoratyvines veisles, tačiau norint sulaukti gausaus derliaus, lazdynams reikia daug erdvės šaknims, todėl dideli vazonai ir reguliari priežiūra būtų būtini. Ilgainiui augalas vazone vis tiek jausis suvaržytas.
Koks lazdyno amžius yra produktyviausias?
Lazdynai gali derėti ilgai, net 50 metų ar daugiau, jei yra tinkamai prižiūrimi ir reguliariai atliekamas atjauninamasis genėjimas. Produktyviausias amžius paprastai būna nuo 10 iki 30-40 metų.
Pabaigai
Lazdynų auginimas – tai ne tik galimybė mėgautis naminiais riešutais, bet ir puikus būdas praturtinti savo sodą vertingu, dekoratyviu ir ekologiškai svarbiu augalu. Pasirinkę tinkamus sodinukus, skyrę dėmesio sodinimui ir priežiūrai, ilgus metus galėsite džiaugtis šių nuostabių augalų teikiama nauda. Kantrybės, šiek tiek žinių, ir jūsų sode taip pat sužaliuos vešlūs lazdynai, dovanojantys traškius ir maistingus riešutus visai šeimai.