Kompostas: Aukso Vertės Juodžemis Jūsų Sodui ir Gamtai – Išsamus Gidas

Kiekvienas sodininkas svajoja apie derlingą žemę, vešlius augalus ir gausų derlių. Tačiau kartais atrodo, kad dirvožemis pavargęs, jam trūksta gyvybės, o augalai skursta. Ką daryti? Atsakymas gali slypėti paprastame, tačiau nepaprastai vertingame dalyke – komposte. Tai ne tik būdas atsikratyti organinių atliekų, bet ir galimybė patiems pasigaminti aukščiausios kokybės trąšą, kuri atgaivins jūsų sodą, daržą ar gėlyną, ir visa tai – tausojant gamtą. Šiame išsamiame gide pasinersime į kompostavimo pasaulį: sužinosime, kas tai yra, kodėl tai taip naudinga, kaip teisingai kompostuoti ir kaip panaudoti gautą juodąjį auksą.

Kas yra Kompostas ir Kodėl Jis Toks Svarbus?

Kompostas – tai organinė medžiaga, susidaranti natūralaus mikroorganizmų (bakterijų, grybelių, aktinomicetų) ir smulkių bestuburių (pavyzdžiui, sliekų) veiklos dėka skaidant organines atliekas. Paprasčiau tariant, tai gamtos perdirbimo procesas, kurio metu virtuvės ir sodo atliekos virsta tamsia, puria, į humusą panašia medžiaga, kupina maistinių medžiagų ir naudingų mikroorganizmų.

Kodėl kompostas toks vertingas? Jo nauda yra įvairiapusė:

• Dirvožemio gerinimas: Kompostas pagerina bet kokio tipo dirvožemio struktūrą. Molyje jis padidina poringumą, pagerina oro cirkuliaciją ir vandens pralaidumą. Smėlingoje dirvoje – padidina vandens sulaikymą ir maistinių medžiagų kiekį.
• Maistinės medžiagos augalams: Komposte gausu augalams būtinų makro ir mikroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio ir kt.), kurie išsiskiria palaipsniui, taip užtikrindami ilgalaikį augalų maitinimą.
• Naudingi mikroorganizmai: Subrendusiame komposte knibžda naudingų bakterijų ir grybelių, kurie padeda augalams įsisavinti maistines medžiagas, kovoja su ligų sukėlėjais ir gerina bendrą dirvožemio sveikatą.
• Vandens sulaikymas: Organinės medžiagos komposte veikia kaip kempinė, sugerdamos ir sulaikydamos drėgmę dirvoje. Tai ypač naudinga sausringais periodais ir padeda taupyti vandenį laistymui.
• Atliekų mažinimas: Kompostavimas yra puikus būdas sumažinti į sąvartynus keliaujančių organinių atliekų kiekį. Skaičiuojama, kad maisto ir sodo atliekos sudaro reikšmingą dalį buitinių šiukšlių. Kompostuodami mes ne tik mažiname sąvartynų apkrovą, bet ir prisidedame prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (metano) emisijų mažinimo, kurios susidaro organinėms atliekoms yrant anaerobinėmis sąlygomis sąvartynuose.
• Natūrali alternatyva cheminėms trąšoms: Naudodami kompostą, galite ženkliai sumažinti arba visiškai atsisakyti cheminių trąšų, kurios gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai.
• pH reguliavimas: Kompostas padeda stabilizuoti dirvožemio pH lygį, artindamas jį prie neutralaus, kas yra palanku daugumai augalų.

Kompostavimo Mokslo Pagrindai: Kas Vyksta Komposto Krūvoje?

Kompostavimas yra sudėtingas biocheminis procesas, kurį valdo milijardai nematomų pagalbininkų. Pagrindiniai šio proceso veikėjai yra mikroorganizmai:

• Bakterijos: Tai pagrindiniai darbininkai, ypač aktyvūs pradinėse ir karštosiose kompostavimosi fazėse. Jos skaido paprastesnius organinius junginius, išskirdamos šilumą. Termofilinės bakterijos, klestinčios aukštoje temperatūroje (55-70°C), yra ypač svarbios, nes jos ne tik greitai skaido medžiagas, bet ir sunaikina daugumą piktžolių sėklų bei ligų sukėlėjų.
• Grybeliai: Grybeliai, įskaitant mieles ir pelėsius, geba skaidyti sudėtingesnius organinius junginius, tokius kaip ligninas (medienoje) ir celiuliozė (popieriuje, lapuose). Jie dažniausiai veikia vėsesnėse komposto dalyse ir vėlesnėse irimo stadijose.
• Aktinomicetai: Tai į grybelius panašios bakterijos, kurios taip pat skaido sudėtingas organines medžiagas, pavyzdžiui, celiuliozę, ligniną ir baltymus. Būtent aktinomicetai suteikia subrendusiam kompostui tą malonų, žemišką kvapą.

Be mikroorganizmų, komposto krūvoje darbuojasi ir įvairūs smulkūs bestuburiai: sliekai (ypač kompostiniai sliekai), kolembolos, erkutės, šimtakojai. Jie smulkina organines medžiagas, maišo kompostą ir gerina jo aeraciją.

Sėkmingam kompostavimui reikalingos keturios pagrindinės sąlygos:

1. Organinės medžiagos: Tai „maistas” mikroorganizmams. Jos skirstomos į „žaliąsias” (daug azoto) ir „rudąsias” (daug anglies).
2. Drėgmė: Mikroorganizmams reikia drėgnos aplinkos, tačiau ne per šlapios. Optimali drėgmė – kaip gerai išgręžtos kempinės.
3. Oras (deguonis): Dauguma kompostavimo procese dalyvaujančių mikroorganizmų yra aerobiniai, t.y., jiems reikalingas deguonis. Todėl svarbu užtikrinti gerą komposto krūvos aeraciją.
4. Tinkama temperatūra: Aktyvaus irimo metu komposto krūva gali įkaisti iki 55-70°C. Ši temperatūra pagreitina procesą ir sunaikina nepageidaujamus organizmus.

Ką Galima ir Ko Negalima Kompostuoti?

„Žaliosios” Medžiagos (Azoto Šaltiniai):

Šios medžiagos greitai suyra, suteikia kompostui drėgmės ir skatina mikroorganizmų dauginimąsi.

• Vaisių ir daržovių likučiai (žievelės, graužtukai, lupenos)
• Kavos tirščiai ir popieriniai filtrai
• Arbatos pakeliai (be metalinių kabučių ir sintetinio tinklelio)
• Nupjauta žolė (plonu sluoksniu, kad nesuliptų ir nepradėtų pūti)
• Jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų)
• Augalų genėjimo atliekos (žalios lapijos, jauni stiebai)
• Sudžiūvusios gėlės
• Vištų, triušių, karvių, arklių mėšlas (gerai sumaišytas su kitomis medžiagomis)

„Rudosios” Medžiagos (Anglies Šaltiniai):

Šios medžiagos suteikia kompostui struktūrą, užtikrina oro tarpus ir lėčiau yra.

• Sausi medžių lapai
• Smulkintos šakos ir žievė
• Šiaudai ir šienas
• Popierius ir kartonas (nespalvotas, be plastiko dangos, susmulkintas)
• Kiaušinių lukštai (sutrinti, praturtina kalciu)
• Medžio pjuvenos ir drožlės (iš neapdorotos medienos, plonu sluoksniu)
• Riešutų kevalai (sutrinti)

Optimalus „žaliųjų” ir „rudųjų” medžiagų santykis yra maždaug 1:2 arba 1:3 pagal tūrį. Tai reiškia, kad vienai daliai drėgnų, azotinių atliekų reikėtų dėti dvi ar tris dalis sausų, anglies turinčių atliekų. Šis santykis padeda palaikyti tinkamą drėgmę, aeraciją ir maistinių medžiagų balansą mikroorganizmams.

Ko Griežtai Negalima Dėti į Kompostą:

• Mėsa, žuvis, kaulai: Pritraukia graužikus, muses, sukelia nemalonius kvapus ir gali platinti ligų sukėlėjus.
• Pieno produktai (sūris, sviestas, jogurtas): Taip pat vilioja kenkėjus ir sukelia blogą kvapą.
• Riebalai, aliejus, riebūs maisto likučiai: Lėtina irimą, gali sudaryti vandeniui nepralaidų sluoksnį, pritraukia kenkėjus.
• Sergantys augalai ir jų dalys: Ligų sukėlėjai gali išlikti komposte ir vėliau užkrėsti sveikus augalus. Jei komposto krūva gerai įkaista (karštasis kompostavimas), dalis patogenų žūsta, tačiau saugiau tokių atliekų vengti.
• Piktžolės su subrendusiomis sėklomis ar atspariomis šaknimis (pvz., varputis, garšva): Sėklos ir šaknys gali išlikti gyvybingos ir vėliau sudygti jūsų darže.
• Naminių gyvūnų (šunų, kačių) išmatos: Gali turėti parazitų ir ligų sukėlėjų, pavojingų žmonėms.
• Pelenai iš anglių ar briketų: Gali turėti sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų. Medžio pelenus galima dėti saikingai, jie praturtina kaliu, bet didelis jų kiekis gali per daug padidinti komposto pH.
• Chemiškai apdorota mediena, statybinės atliekos: Gali turėti toksinių medžiagų.
• Spalvotas, blizgus popierius, žurnalai: Dažai ir dangos gali turėti kenksmingų cheminių medžiagų.
• Sintetinės medžiagos, plastikas, stiklas, metalas: Šios medžiagos nesuyra.
• Dideli kieki citrusinių vaisių žievelių ar svogūnų: Dėl rūgštingumo ir stiprių eterinių aliejų gali slopinti kai kurių mikroorganizmų veiklą. Mažais kiekiais nepakenks.

Kompostavimo Būdai: Pasirinkite Tinkamiausią

Egzistuoja keletas kompostavimo būdų, tad galite pasirinkti tą, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius, turimą erdvę ir atliekų kiekį.

1. Atvira Komposto Krūva

Tai pats paprasčiausias ir pigiausias būdas. Organinės atliekos tiesiog kraunamos į krūvą tiesiai ant žemės. Rekomenduojamas minimalus krūvos dydis yra maždaug 1x1x1 metras, kad ji galėtų pakankamai įkaisti ir išlaikyti drėgmę. Privalumai: Nereikia jokių specialių talpų, tinka dideliems atliekų kiekiams. Trūkumai: Gali atrodyti neestetiškai, lėtesnis irimo procesas (jei krūva maža ar netaisyklingai prižiūrima), gali pritraukti graužikų, jei dedamos netinkamos atliekos ar jos neuždengiamos. Kaip įrengti ir prižiūrėti: Pasirinkite nuošalesnę, pusiau pavėsingą vietą. Pradėkite nuo storesnių šakų sluoksnio apačioje – tai užtikrins gerą drenažą ir oro cirkuliaciją. Tada sluoksniuokite „žaliąsias” ir „rudąsias” medžiagas. Reguliariai vartykite (kas kelias savaites ar mėnesius), kad įleistumėte oro ir sumaišytumėte medžiagas. Palaikykite drėgmę.

2. Komposto Dėžės ir Konteineriai

Tai įvairaus dydžio ir formos talpos, pagamintos iš medžio, plastiko ar metalo. Jos gali būti atviros arba uždaros. Privalumai: Atrodo tvarkingiau nei atvira krūva, geriau sulaiko šilumą ir drėgmę, todėl kompostavimas gali vykti greičiau. Uždari konteineriai apsaugo nuo graužikų. Trūkumai: Reikia įsigyti arba pasigaminti, talpa ribota. Tipai:

• Medinės dėžės: Galima pasigaminti patiems iš lentų. Dažnai daromos kelių sekcijų – vienoje kaupiamos šviežios atliekos, kitoje bręsta kompostas, trečioje – jau paruoštas naudoti.
• Plastikiniai komposteriai: Populiarus pasirinkimas. Dažniausiai būna su dangčiu ir durelėmis apačioje subrendusiam kompostui išimti. Kai kurie modeliai turi ventiliacijos angas.
• Besisukantys komposteriai (tumbleriai): Tai uždari būgnai ant ašies, kuriuos galima sukti. Sukimas gerai aeruoja ir maišo turinį, todėl kompostavimas vyksta žymiai greičiau (kartais vos per kelias savaites). Tačiau jie brangesni ir mažesnės talpos.

3. Vermikompostavimas (Kompostavimas Sliekais)

Tai kompostavimas naudojant specialias kompostinių sliekų rūšis (dažniausiai Eisenia fetida arba Eisenia andrei, dar vadinamus Kalifornijos sliekais). Sliekai perdirba organines atliekas į itin vertingą biohumusą – purią, maistingomis medžiagomis turtingą masę. Privalumai: Gaunamas labai kokybiškas kompostas (vermikompostas), tinka naudoti patalpose (pvz., balkone, garaže, rūsyje), todėl idealus variantas neturintiems sodo ar gyvenantiems bute. Gali perdirbti virtuvės atliekas. Trūkumai: Reikalinga speciali sliekų dėžė (vermikomposteris), sliekams reikia tam tikrų sąlygų (temperatūra, drėgmė, tinkamas maistas), negalima mesti didelių kiekių citrusinių vaisių, svogūnų, aštraus maisto. Kaip veikia: Sliekams įrengiama speciali daugiasluoksnė dėžė. Į viršutinį sluoksnį dedamos smulkintos organinės atliekos, kurias sliekai palaipsniui suvalgo ir perdirba. Subrendęs vermikompostas kaupiasi apatiniuose sluoksniuose.

4. Bokashi Kompostavimas

Tai ne visai tradicinis kompostavimas, o greičiau fermentacijos procesas, kilęs iš Japonijos. Organinės atliekos (įskaitant mėsą, žuvį, pieno produktus) specialioje sandarioje talpoje apibarstomos Bokashi sėlenomis, kuriose yra efektyvių mikroorganizmų (EM). Šie mikroorganizmai anaerobinėmis (bedeguoninėmis) sąlygomis fermentuoja atliekas. Privalumai: Galima kompostuoti beveik visas maisto atliekas, procesas greitas (apie 2 savaites fermentacijai), neskleidžia blogo kvapo (fermentuotos atliekos turi saldžiarūgštį kvapą). Gaunamas skystis (Bokashi arbata) yra puiki skysta trąša, o fermentuota masė, užkasus ją į žemę, greitai virsta kompostu. Trūkumai: Reikalinga speciali Bokashi talpa su kraneliu skysčiui nuleisti ir Bokashi sėlenų. Fermentuota masė dar nėra galutinis kompostas – ją reikia užkasti į dirvą arba dėti į tradicinę komposto krūvą tolesniam irimui.

Kaip Įrengti ir Prižiūrėti Komposto Krūvą ar Dėžę

Norint sėkmingai kompostuoti, svarbu ne tik teisingai pasirinkti medžiagas, bet ir tinkamai įrengti bei prižiūrėti kompostavimo vietą.

• Vieta: Rinkitės pusiau pavėsingą vietą, kad kompostas per daug neišdžiūtų vasarą ir nebūtų nuolat permirkęs lietinguoju sezonu. Svarbu, kad vieta būtų lengvai prieinama su karučiu. Geriausia, jei komposto krūva ar dėžė liesis tiesiogiai su žeme – taip į ją lengviau pateks naudingi mikroorganizmai ir sliekai.
• Dydis: Kaip minėta, optimalus atviros krūvos dydis yra bent 1 kubinis metras. Mažesnė krūva sunkiai įkaista ir greitai išdžiūsta. Jei naudojate komposterį, rinkitės dydį pagal savo atliekų kiekį.
• Pradžia ir sluoksniavimas:
  1. Ant žemės paklokite 10-15 cm storio drenažinį sluoksnį iš rupesnių šakų, sausų stiebų. Tai užtikrins oro patekimą iš apačios ir neleis kauptis vandens pertekliui.
  2. Ant viršaus berkite „rudųjų” medžiagų sluoksnį (pvz., sausi lapai, smulkintas kartonas) – apie 15-20 cm.
  3. Tada dėkite plonesnį „žaliųjų” medžiagų sluoksnį (pvz., daržovių likučiai, nupjauta žolė) – apie 7-10 cm.
  4. Jei turite, galite pabarstyti šiek tiek subrendusio komposto ar sodo žemės – tai „paskiepis” krūvą naudingais mikroorganizmais.
  5. Tęskite sluoksniavimą, kaitaliodami „rudąsias” ir „žaliąsias” medžiagas, kol krūva pasieks norimą aukštį (paprastai ne daugiau kaip 1,5 m). Stenkitės, kad viršutinis sluoksnis būtų iš „rudųjų” medžiagų – tai padės išvengti muselių ir kvapų.
• Drėgmė: Komposto krūva turi būti nuolat drėgna, bet ne šlapia – panašiai kaip išspausta kempinė. Patikrinkite drėgmę suspaudę saują komposto: jei išsiskiria keli lašai vandens – drėgmė optimali. Jei per sausa – palaistykite vandeniu. Jei per šlapia – įmaišykite daugiau „rudųjų” medžiagų ir pervartykite. Uždengus krūvą brezentu ar specialiu dangčiu galima geriau kontroliuoti drėgmę.
• Aeracija (vartymas): Deguonis yra būtinas aerobiniams mikroorganizmams. Todėl kompostą reikia periodiškai vartyti. Vartymas sumaišo medžiagas, įleidžia oro, paskirsto drėgmę ir šilumą. Kaip dažnai vartyti? Priklauso nuo to, kaip greitai norite gauti kompostą. Karštajam kompostavimui (greitasis būdas) vartoma kas 1-2 savaites. Lėtajam kompostavimui pakanka vartyti kas 1-3 mėnesius arba net palikti „ramybės būsenoje” (tuomet procesas truks ilgiau). Vartymui naudokite šakes, specialius komposto vartytuvus.
• Temperatūra: Aktyvaus irimo metu gerai veikiančios komposto krūvos viduje temperatūra gali pakilti iki 55-70°C. Tai rodo, kad mikroorganizmai intensyviai dirba. Aukšta temperatūra taip pat padeda sunaikinti piktžolių sėklas ir ligų sukėlėjus. Temperatūrą galima pamatuoti specialiu komposto termometru. Jei krūva neįkaista, gali būti, kad ji per maža, per sausa, trūksta „žaliųjų” medžiagų arba ji per daug susislėgusi.

Dažniausios Kompostavimo Problemos ir Jų Sprendimai

• Nemalonus kvapas:
  • Amoniako (šlapimo) kvapas: Per daug „žaliųjų” (azotinių) medžiagų. Sprendimas: įmaišykite daugiau „rudųjų” medžiagų (lapų, pjuvenų, kartono) ir pervartykite.
  • Supuvusių kiaušinių (sieros vandenilio) kvapas: Kompostas per šlapias ir/arba per daug susislėgęs, trūksta oro (anaerobinės sąlygos). Sprendimas: pervartykite, įmaišykite sausų „rudųjų” medžiagų, užtikrinkite geresnį drenažą.
  • Puvėsių kvapas nuo netinkamų atliekų: Į kompostą pateko mėsos, riebalų ar pieno produktų. Sprendimas: pašalinkite šias atliekas, jei įmanoma, ir ateityje jų nedėkite.
• Komposto krūva neįkaista:
  • Per maža krūva: Minimalus dydis – apie 1 kubinis metras.
  • Per sausa: Palaistykite vandeniu.
  • Per šlapia: Įmaišykite sausų „rudųjų” medžiagų ir pervartykite.
  • Trūksta „žaliųjų” (azotinių) medžiagų: Pridėkite nupjautos žolės, virtuvės atliekų.
  • Per daug stambių medžiagų: Susmulkinkite jas.
  • Bloga aeracija: Pervartykite krūvą.
• Kenkėjai (graužikai, musės):
  • Graužikai: Dažniausiai vilioja netinkamos maisto atliekos (mėsa, pieno produktai, duona). Nedenkite tokių atliekų į atvirą krūvą. Virtuvės atliekas stenkitės įkasti giliau į krūvos vidurį. Naudokite uždarus komposterius su tvirtu dugnu arba metaliniu tinkleliu apačioje.
  • Musės (ypač vaisinės muselės): Vilioja atviros vaisių ir daržovių atliekos. Uždenkite „žaliąsias” atliekas plonu „rudųjų” medžiagų sluoksniu arba žemėmis.
• Lėtas irimo procesas:
  • Priežastys gali būti tos pačios, kaip ir neįkaistančios krūvos atveju: netinkamas drėgmės lygis, prasta aeracija, netinkamas C:N santykis, per stambios medžiagos, per šalta aplinkos temperatūra.
  • Sprendimas: subalansuokite sąlygas, dažniau vartykite, smulkinkite atliekas. Galima naudoti komposto aktyvatorius (pvz., specialius preparatus, dilgėlių ar taukės užpilą, subrendusį kompostą).

Kada Kompostas Paruoštas ir Kaip Jį Naudoti?

Priklausomai nuo kompostavimo metodo, medžiagų ir priežiūros, kompostas gali bręsti nuo kelių savaičių (besisukančiuose komposteriuose) iki metų ar net ilgiau (lėtasis būdas atviroje krūvoje).

Ženklai, rodantys, kad kompostas subrendęs:

• Spalva: Tamsiai ruda arba juoda.
• Struktūra: Pūrus, birus, panašus į miško žemę. Pradinės medžiagos nebeatpažįstamos (išskyrus galbūt kai kurias sunkiau yrančias dalis, pvz., kiaušinių lukštus ar smulkias šakeles).
• Kvapas: Malonus, žemiškas, miško paklotės kvapas. Jokių nemalonių, pūvančių ar amoniako kvapų neturi būti.
• Temperatūra: Krūva nebeįkaista, jos temperatūra artima aplinkos temperatūrai.

Komposto sijojimas (neprivaloma): Jei norite gauti ypač smulkų ir vienalytį kompostą (pvz., daiginimui ar vejai), galite jį persijoti per specialų sietą arba tinklelį su norimo dydžio akutėmis. Nesuyrusias stambesnes dalis galima grąžinti atgal į komposto krūvą tolesniam irimui.

Kaip naudoti subrendusį kompostą:

• Dirvožemio gerinimui: Prieš sodindami ar sėdami, įterpkite kompostą į viršutinį dirvos sluoksnį (5-10 cm gyliu). Tai pagerins dirvos struktūrą, padidins derlingumą.
• Mulčiavimui: Paskleiskite 2-5 cm storio komposto sluoksnį aplink augalus. Tai padės sulaikyti drėgmę, slopins piktžolių augimą, apsaugos šaknis nuo temperatūrų svyravimų ir palaipsniui maitins augalus.
• Tręšimui: Kompostas yra puiki organinė trąša. Galima įterpti aplink jau augančius augalus, krūmus, medžius.
• Daiginimui ir persodinimui: Maišykite su sodo žeme ar durpėmis ruošdami substratą sėkloms sėti ar daigams persodinti. Subrendęs kompostas neturėtų sudaryti daugiau nei 25-30% mišinio daigams.
• Vejos priežiūrai: Pavasarį ar rudenį plonu sluoksniu paskleiskite ant vejos ir įgrėbstykite. Tai pamaitins veją ir pagerins dirvožemio struktūrą.
• „Komposto arbata”: Tai skystos trąšos, gaminamos mirkant subrendusį kompostą vandenyje (kartais su papildoma aeracija ir melasa). Šia „arbata” laistomi augalai gauna greitai pasisavinamų maistinių medžiagų ir naudingų mikroorganizmų.
• Kambarinėms gėlėms: Nedidelį kiekį komposto galima įmaišyti į vazoninių gėlių žemę persodinant arba tiesiog pabarstyti ant viršaus.

Kompostavimas Skirtingais Metų Laikais

• Pavasaris: Puikus metas pradėti naują komposto krūvą arba „pažadinti” žiemojusią. Pridėkite pavasarinių sodo valymo atliekų (bet ne sergančių augalų likučių). Aktyviau vartykite ir stebėkite drėgmę.
• Vasara: Dėl aukštesnės temperatūros kompostavimosi procesas vyksta sparčiausiai. Būtina reguliariai tikrinti drėgmę, nes krūva gali greitai išdžiūti. Dažniau vartykite.
• Ruduo: Gausu „rudųjų” medžiagų – nukritusių lapų. Tai puiki proga sukaupti jų atsargų žiemai ir pavasariui. Prieš žiemą gerai suformuokite krūvą, galite ją šiek tiek uždengti, kad neišplautų lietūs.
• Žiema: Kompostavimosi procesas labai sulėtėja arba visai sustoja, ypač jei krūva nedidelė ir neizoliuota. Galima ir toliau mesti virtuvės atliekas, tačiau jos pradės aktyviauirti tik pavasarį. Didesnę krūvą galima apšiltinti šiaudais, sniegu, kad viduje išliktų šiek tiek šilumos.

Mažiau Žinomos Kompostavimo Gudrybės

• Aktyvatoriai: Norėdami paspartinti procesą, galite naudoti natūralius aktyvatorius: dilgėlių, taukės lapų ar jų užpilų (šie augalai turi daug azoto), nedidelį kiekį gyvulių mėšlo, jau pagaminto komposto.
• Smulkinimas: Kuo smulkesnės atliekos, tuo greičiau jos suirs, nes mikroorganizmai turės didesnį paviršiaus plotą veikti. Šakas, stambius stiebus verta susmulkinti specialiu smulkintuvu arba bent jau sukarpyti sekatoriumi.
• Kalkinimas: Dažniausiai komposto kalkinti nereikia. Normaliomis sąlygomis jo pH būna artimas neutraliam. Kalkės (kalcio karbonatas) gali pagreitinti irimą, bet per didelis jų kiekis gali sukelti azoto nuostolius amoniako pavidalu. Medžio pelenus naudokite saikingai.
• Bioanglis (Biochar): Tai anglis, gauta pirolizės būdu (kaitinant organines medžiagas be deguonies). Nedidelis kiekis bioanglies, įmaišytas į kompostą, gali pagerinti jo struktūrą, vandens sulaikymą ir maistinių medžiagų prieinamumą, taip pat suteikti „namus” naudingiems mikroorganizmams.

Vietoj Pabaigos: Kurkite Juodąjį Auksą Patys!

Kompostavimas – tai ne tik ekologiškas būdas tvarkyti atliekas, bet ir investicija į jūsų sodo sveikatą bei derlingumą. Tai procesas, reikalaujantis šiek tiek žinių ir pastangų, tačiau atsiperkantis su kaupu. Pasigamintas kompostas praturtins dirvožemį, pamaitins augalus, sumažins poreikį pirktinėms trąšoms ir leis džiaugtis vešliu, gyvybingu sodu. Pradėkite kompostuoti šiandien ir stebėkite, kaip jūsų rankomis sukurtas juodasis auksas daro stebuklus!