Katžolės auginimas: išsamus vadovas nuo sėklos iki derliaus jūsų katei (ir jums!)

Katžolė (lot. Nepeta cataria), dar meiliai vadinama kačių mėta, yra daugiametis žolinis augalas, priklausantis notrelinių (Lamiaceae) šeimai. Šis augalas ypatingas tuo, kad skleidžia specifinį aromatą, kuriam neatsispiria daugelis kačių. Tačiau katžolė vertinama ne tik dėl poveikio katėms – ji taip pat pasižymi dekoratyviomis savybėmis ir gali būti naudojama kaip vaistažolė. Norite savo augintinę palepinti šviežia, ekologiška katžole, o gal patys išbandyti jos raminamąsias arbatos savybes? Tuomet šis išsamus gidas kaip tik jums! Aptarsime viską nuo sėklų parinkimo iki derliaus nuėmimo ir laikymo, kad katžolės auginimas taptų maloniu ir sėkmingu užsiėmimu.

Kodėl verta auginti katžolę?

Priežasčių auginti katžolę namuose ar sode yra ne viena. Štai keletas pagrindinių:

• Džiaugsmas jūsų katei: Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nusprendžia auginti katžolę. Šviežia, pačių užauginta katžolė suteiks jūsų augintinei daug džiaugsmo, stimuliuos jos žaismingumą, padės atsipalaiduoti ar net sumažinti stresą.
• Natūralus ir saugus produktas: Augindami katžolę patys, būsite tikri dėl jos kokybės. Nenaudosite jokių pesticidų ar kitų kenksmingų cheminių medžiagų, todėl jūsų katė galės mėgautis visiškai natūraliu produktu.
• Ekonomiška: Nors džiovintos katžolės ar žaislų su ja galima įsigyti parduotuvėse, nuosavas katžolės kerelis ilgainiui leis sutaupyti.
• Dekoratyvumas: Katžolė yra patrauklus augalas su pilkšvai žaliais lapais ir smulkiais, baltais ar šviesiai violetiniais žiedais, susitelkusiais į varpas. Ji puikiai tiks gėlyne, prieskoninių žolelių darželyje ar net vazone balkone.
• Nauda bitėms ir kitiems apdulkintojams: Katžolės žiedai privilioja bites, kamanes ir kitus naudingus vabzdžius, taip prisidedant prie biologinės įvairovės jūsų sode.
• Žmogaus sveikatai: Nors katėms katžolė veikia stimuliuojančiai, žmonėms jos arbata gali turėti raminamąjį poveikį, padėti esant nemigai, nerimui ar virškinimo sutrikimams. Taip pat ji pasižymi prakaitavimą skatinančiomis savybėmis.

Katžolės supratimas: kas lemia jos poveikį katėms?

Stebuklingas katžolės poveikis katėms slypi jos eteriniuose aliejuose, ypač junginyje, vadinamame nepetalaktonu. Ši medžiaga, patekusi į katės uoslės receptorius, stimuliuoja tam tikras smegenų sritis, atsakingas už elgseną ir emocijas. Įdomu tai, kad ne visos katės reaguoja į katžolę. Manoma, kad jautrumas nepetalaktonui yra paveldimas bruožas, ir maždaug 20-30% kačių jam lieka abejingos. Taip pat kačiukai iki 3-6 mėnesių amžiaus dažniausiai nereaguoja į katžolę, o kartais net jos vengia. Vyresnėms katėms reakcija gali silpnėti.

Tipinė katės reakcija į katžolę trunka apie 5-15 minučių ir gali pasireikšti įvairiai: trinantis į augalą, laižant, kramtant lapus, vartantis ant žemės, murkiant, seilėjantis, šokinėjant ar tiesiog ramiai stebint aplinką. Po šio „euforijos” priepuolio katė kurį laiką tampa nejautri katžolei – gali praeiti nuo kelių dešimčių minučių iki kelių valandų, kol ji vėl susidomės augalu.

Tinkamos vietos parinkimas katžolei

Norint sėkmingai auginti katžolę, svarbu parinkti jai tinkamą vietą. Šis augalas nėra itin reiklus, tačiau tam tikros sąlygos jam patinka labiau.

• Saulės šviesa: Katžolė mėgsta saulėtas vietas, kur gauna bent 6 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną. Ji gali augti ir daliniame pavėsyje, tačiau tokiu atveju augalas gali būti ne toks vešlus ir kvapnus.
• Dirvožemis: Geriausiai katžolė auga lengvoje, gerai drenuojamoje, vidutinio derlingumo dirvoje. Ji toleruoja įvairų dirvožemio pH, tačiau optimalus yra neutralus arba šiek tiek šarminis (pH 6.0-7.5). Svarbiausia, kad dirva nebūtų užmirkusi, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Jei jūsų sodo dirva sunki ir molinga, prieš sodindami katžolę, įmaišykite smėlio ar komposto, kad pagerintumėte drenažą.
• Užuovėja: Nors katžolė yra gana atsparus augalas, stiprūs vėjai gali ją išguldyti ar pažeisti lapus. Todėl, jei įmanoma, parinkite jai šiek tiek nuo vėjo apsaugotą vietą.

Katžolės dauginimas

Katžolę galima dauginti keliais būdais: sėklomis, auginiais arba dalijant kerą.

Dauginimas sėklomis

Tai populiariausias ir lengviausias būdas. Katžolės sėklų galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse arba surinkti nuo jau augančių augalų (po žydėjimo susiformavusiose sėklų dėžutėse).

• Sėja patalpoje: Norint paankstinti derlių, sėklas galima sėti į daigyklas ar vazonėlius patalpoje, likus maždaug 6-8 savaitėms iki paskutinių šalnų (Lietuvoje tai būtų kovo pabaiga – balandžio pradžia). Sėklas berkite ant drėgnos daiginimo žemės paviršiaus ir lengvai užberkite plonu žemės sluoksniu (apie 0.5 cm) arba tiesiog įspauskite. Uždenkite daigyklą skaidria plėvele ar stiklu, kad palaikytumėte drėgmę, ir laikykite šiltoje (apie 18-22°C), šviesioje vietoje. Sėklos paprastai sudygsta per 7-14 dienų. Sudygusius daigelius reguliariai vėdinkite ir, kai jie paauga ir sustiprėja, pikiuokite į atskirus vazonėlius. Prieš persodinant į lauką, daigus keletą dienų grūdinkite, palaipsniui pratindami prie lauko sąlygų.
• Sėja tiesiai į dirvą: Katžolės sėklas galima sėti ir tiesiai į paruoštą dirvą lauke, praėjus paskutinių šalnų pavojui (gegužės mėnesį). Sėkite eilutėmis arba tiesiog išbarstykite norimoje vietoje ir lengvai įterpkite į žemę. Laistykite, kol sudygs. Sudygusius daigelius vėliau praretinkite, palikdami tarp augalų apie 30-45 cm tarpus.

Svarbu paminėti, kad katžolė linkusi pati pasisėti, todėl jei leisite jai subrandinti sėklas, kitais metais galite sulaukti gausaus „savanoriško” derliaus aplink motininį augalą.

Dauginimas auginiais

Katžolę galima dauginti ir vegetatyviniu būdu – auginiais. Tai geras būdas gauti augalą, identišką motininiam.

1. Pavasarį arba vasaros pradžioje nupjaukite apie 10-15 cm ilgio jaunus, sveikus ūglius. Geriausia pjauti ryte, kai augalas prisipildęs drėgmės.
2. Nuo apatinės auginio dalies pašalinkite lapus, palikdami tik kelis viršūninius.
3. Apatinį auginio galą galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančių miltelių, nors tai nėra būtina, nes katžolė gana lengvai įsišaknija.
4. Pasodinkite auginius į drėgną smėlio ir durpių mišinį arba tiesiog į stiklinę su vandeniu. Jei sodinate į substratą, uždenkite indą skaidriu maišeliu ar plastikiniu gaubtu, kad palaikytumėte aukštą oro drėgmę.
5. Laikykite šiltoje, šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Reguliariai vėdinkite ir drėkinkite.
6. Šaknys paprastai pasirodo per kelias savaites. Kai auginiai gerai įsišaknija ir pradeda augti nauji lapeliai, juos galima persodinti į nuolatinę augimo vietą.

Dauginimas dalijant kerą

Suaugusius, gerai išvešėjusius katžolės kerus galima dalyti anksti pavasarį arba rudenį, po žydėjimo. Atsargiai iškaskite visą kerą, stenkitės kuo mažiau pažeisti šaknis. Aštriu peiliu ar kastuvėliu padalinkite kerą į kelias dalis taip, kad kiekviena dalis turėtų pakankamai šaknų ir bent kelis ūglius. Naujai gautas dalis iš karto pasodinkite į paruoštą vietą ir gerai palaistykite.

Katžolės sodinimas ir priežiūra

Sodinimas

Daigus arba įsišaknijusius auginius į nuolatinę vietą lauke sodinkite pavasarį, praėjus šalnų pavojui, arba vasaros pabaigoje. Tarp augalų palikite maždaug 30-45 cm tarpus, nes katžolė auga gana plačiai ir vešliai. Pasodinus gerai palaistykite.

Katžolę galima sėkmingai auginti ir vazonuose ar konteineriuose balkone ar terasoje. Rinkitės pakankamai didelį vazoną (bent 20-30 cm skersmens) su geromis drenažo angomis dugne. Naudokite kokybišką, laidžią universalų substratą.

Laistymas

Jaunus, ką tik pasodintus augalus reikia laistyti reguliariai, kol jie gerai įsitvirtins. Suaugusi katžolė yra gana atspari sausrai ir nemėgsta per didelės drėgmės. Laistykite saikingai, kai dirvos paviršius pradžiūsta. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad sudrėktų gilesni dirvos sluoksniai. Venkite dirvos užmirkimo, ypač žiemą.

Tręšimas

Katžolė nėra reikli maisto medžiagoms ir dažniausiai jai pakanka natūralaus dirvožemio derlingumo. Per gausus tręšimas, ypač azoto trąšomis, gali paskatinti vešlų lapų augimą, tačiau sumažinti eterinių aliejų kiekį, o kartu ir augalo aromatą bei poveikį katėms. Jei dirva labai skurdi, pavasarį galite įterpti šiek tiek komposto ar subalansuotų organinių trąšų.

Genėjimas ir formavimas

Reguliarus genėjimas padeda palaikyti gražią augalo formą, skatina šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą. Pavasarį galima patrumpinti pernykščius stiebus. Po pirmojo žydėjimo, vasaros viduryje, nupjaukite nužydėjusius žiedynus – tai paskatins antrąją žydėjimo bangą vasaros pabaigoje ar rudenį. Taip pat genėjimas neleidžia augalui per daug išplisti ir pasisėti, jei to nenorite.

Jei auginate katžolę pirmiausia dėl lapų (katėms ar arbatai), reguliariai skabykite jaunų lapelių viršūnėles – tai skatins augalą leisti daugiau šoninių ūglių ir augti vešlesniam.

Kenkėjai ir ligos

Katžolė yra gana atsparus augalas ligoms ir kenkėjams, ypač dėl savo stipraus aromato, kuris atbaido daugelį vabzdžių. Tačiau kartais ją gali pulti amarai, voratinklinės erkutės ar miltligė, ypač jei augalas auga netinkamomis sąlygomis (pvz., per drėgnai, prastai vėdinamoje vietoje). Pastebėjus kenkėjus, juos galima bandyti nuplauti stipria vandens srove arba naudoti ekologiškus insekticidus, pavyzdžiui, žaliojo muilo tirpalą. Esant miltligei, svarbu pagerinti oro cirkuliaciją aplink augalą ir vengti lapų drėkinimo laistant.

Didžiausiu „kenkėju” kartais tampa pačios katės, kurios gali per daug entuziastingai „prižiūrėti” augalą, jį laižydamos, kramtydamos ar ant jo vartydamosis. Jei jūsų katė pernelyg aktyviai domisi jauna katžole, apsvarstykite galimybę ją laikinai aptverti ar uždengti, kol augalas sustiprės.

Žiemojimas

Katžolė yra daugiametis, šalčiui atsparus augalas ir Lietuvos klimato sąlygomis gerai žiemoja lauke. Rudenį, po pirmųjų šalnų, antžeminė augalo dalis nunyksta. Prieš žiemą stiebus galima nupjauti iki kelių centimetrų aukščio virš žemės arba palikti nenupjautus – jie šiek tiek sulaikys sniegą ir apsaugos šaknis. Pavasarį augalas vėl atžels iš šaknų. Jaunus ar silpnesnius augalus žiemai galima pamulčiuoti durpėmis ar kompostu.

Vazonuose auginamą katžolę žiemai geriausia įnešti į vėsią, šviesią patalpą (pvz., nešildomą garažą, verandą) arba įkasti vazoną į žemę sode.

Katžolės derliaus nuėmimas ir laikymas

Kada ir kaip rinkti derlių?

Katžolės lapus ir žiedus galima skinti visą vegetacijos sezoną, kai tik augalas pakankamai paauga. Tačiau didžiausia eterinių aliejų koncentracija būna žydėjimo metu. Geriausia derlių rinkti sausą, saulėtą dieną, ryte, kai rasa jau nudžiūvusi. Kirpkite stiebus su lapais ir žiedais, palikdami bent trečdalį augalo, kad jis galėtų toliau augti ir atsigauti. Vieną augalą per sezoną galima „nukirpti” 2-3 kartus.

Džiovinimas

Surinktą katžolę galima naudoti šviežią arba džiovinti ilgesniam laikymui.

• Džiovinimas ore: Suriškite nuskintus stiebus į nedidelius ryšulėlius ir pakabinkite gerai vėdinamoje, tamsioje ir šiltoje patalpoje (pvz., palėpėje, daržinėje). Venkite tiesioginių saulės spindulių, nes jie ardo eterinius aliejus. Katžolė išdžiūsta per 1-2 savaites, priklausomai nuo oro drėgmės ir temperatūros. Išdžiūvę lapai turi būti trapūs.
• Džiovinimas ant padėklo: Paskleiskite lapus ir žiedus plonu sluoksniu ant popieriumi ar audiniu iškloto padėklo ar tinklelio. Laikykite gerai vėdinamoje, šiltoje ir tamsioje vietoje, retkarčiais pavartydami, kad džiūtų tolygiai.
• Džiovinimas orkaitėje ar džiovyklėje: Tai greitesnis būdas, tačiau reikia būti atsargiems, kad neperkaitintumėte. Džiovinkite žemiausioje įmanomoje temperatūroje (ne aukštesnėje kaip 35-40°C), šiek tiek pravėrę orkaitės dureles, kad išeitų drėgmė.

Laikymas

Gerai išdžiovintą katžolę sutrinkite (arba palikite sveikus lapelius bei žiedus) ir laikykite sandariai uždarytuose stikliniuose ar keramikiniuose induose, tamsioje ir vėsioje vietoje. Taip ji išlaikys savo aromatą ir savybes iki metų ar net ilgiau. Galima įberti džiovintos katžolės į katės žaislus arba tiesiog pabarstyti ant grindų ar katės guolio.

Katžolės panaudojimas

• Katėms: Kaip jau minėta, katžolė yra puiki priemonė praturtinti katės aplinką, skatinti jos aktyvumą ir gerą nuotaiką. Galite duoti šviežių lapelių, pabarstyti džiovintos katžolės ant draskyklės ar žaislų, arba pasigaminti katžole kimštų žaisliukų.
• Žmonėms: Katžolės lapų arbata pasižymi švelniu, mėtas primenančiu skoniu. Ji tradiciškai vartojama kaip raminamoji priemonė esant nervinei įtampai, nemigai, taip pat virškinimui gerinti, peršalus (skatina prakaitavimą). Arbatai ruošti užplikykite 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų arba šviežių katžolės lapų stikline verdančio vandens ir palaikykite 5-10 minučių.
• Kulinarijoje (retai): Kai kuriose virtuvėse jauni katžolės lapeliai naudojami kaip prieskonis salotoms, sriuboms ar mėsos patiekalams, tačiau tai nėra plačiai paplitę.
• Repelentas: Nepetalaktonas, esantis katžolėje, veikia kaip natūralus repelentas, atbaidantis uodus, muses ir tarakonus. Galite pabandyti įtrinti šviežių katžolės lapų į odą (prieš tai įsitikinę, kad nesate alergiški) arba pasidėti katžolės ryšulėlių ten, kur norite atbaidyti vabzdžius.

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimai

• Augalas menkai auga, lapai smulkūs: Gali trūkti saulės šviesos arba maisto medžiagų (jei dirva labai skurdi). Perkelkite į saulėtesnę vietą arba pavasarį patręškite kompostu.
• Lapai gelsta, augalas vysta: Dažniausia priežastis – perlaistymas ir šaknų puvinys. Sumažinkite laistymą, užtikrinkite gerą drenažą.
• Katė ignoruoja katžolę: Kaip minėta, ne visos katės reaguoja į katžolę. Taip pat gali būti, kad katžolė per jauna arba netinkamai išdžiovinta ir praradusi aromatą.
• Augalas greitai išplinta: Katžolė gali būti invazyvi, jei leidžiama laisvai sėtis. Reguliariai šalinkite nužydėjusius žiedynus, kad nesubrandintų sėklų, arba auginkite ją vazonuose.

Katžolės auginimas yra nesudėtingas ir teikiantis daug džiaugsmo procesas. Šis universalus augalas ne tik praturtins jūsų sodo ar palangės augalų kolekciją, bet ir suteiks nepamirštamų akimirkų jūsų keturkojai draugei. O kas žino, galbūt ir patys atrasite raminamąją katžolės arbatos galią vėsų vakarą. Sėkmės auginant!