Astilbės: Kerinčios Sodo Plunksnos ir Jų Auginimo Menas

Astilbės, dažnai vadinamos tiesiog sodo plunksnomis dėl savo purių, elegantiškų žiedynų, yra vieni iš tų augalų, kurie geba transformuoti bet kurį sodo kampelį, ypač tuos, kurie skendi malonioje paunksmėje. Jų įvairovė, nereiklumas ir ilgaamžiškumas pelnė sodininkų meilę visame pasaulyje, o Lietuvoje jos taip pat tampa vis populiaresniu pasirinkimu. Šiame straipsnyje panagrinėsime viską, ką reikėtų žinoti apie šias nuostabias gėles: nuo jų kilmės ir rūšių įvairovės iki auginimo, priežiūros subtilybių bei panaudojimo sodo dizaine.

Kas Yra Astilbės ir Kodėl Jos Tokios Populiarios?

Astilbės (Astilbe) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, kilę iš drėgnų miškų ir kalnuotų vietovių Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Jų pagrindinis pasididžiavimas – įvairiaspalviai, purūs, šluotelės ar piramidės formos žiedynai, kurie svyruoja nuo baltos, kreminės, rausvos iki ryškiai rožinės, alyvinės, violetinės ir sodriai raudonos spalvos. Žydėjimas, priklausomai nuo veislės, prasideda nuo birželio vidurio ir gali tęstis iki pat rugsėjo, taip užtikrinant ilgalaikį sodo dekoratyvumą.

Ne mažiau patrauklūs ir astilbių lapai. Jie dažniausiai būna sudėtiniai, plunksniški, tamsiai žalios, bronzinės ar net rausvos spalvos, su dantytu krašteliu. Kai kurios veislės džiugina blizgiais, lyg lakuotais lapais, kitos – matiniais. Net ir nužydėjusios, astilbės išlieka dekoratyvios dėl savo gražios lapijos struktūros.

Astilbių populiarumą lemia keletas svarbių savybių:

• Atsparumas pavėsiui: Jos puikiai auga ten, kur daugelis kitų žydinčių augalų skursta.
• Drėgmės tolerancija: Mėgsta drėgną dirvą, todėl idealiai tinka sodinti prie vandens telkinių ar drėgnesnėse sodo vietose.
• Nereiklumas: Nors ir mėgsta derlingą dirvą, nėra itin reiklios priežiūrai.
• Ilgaamžiškumas: Vienoje vietoje gali sėkmingai augti daugelį metų.
• Atsparumas ligoms ir kenkėjams: Palyginti retai serga ir yra puolamos kenkėjų.
• Plati veislių įvairovė: Leidžia pasirinkti augalus pagal norimą aukštį, žiedų spalvą ir formą bei žydėjimo laiką.

Astilbių Įvairovė: Nuo Mažylių Iki Milžinių

Astilbių gentis apima apie 25 natūralias rūšis, tačiau soduose dažniausiai auginami įvairūs hibridai ir veislės, suskirstytos į keletą pagrindinių grupių. Kiekviena grupė ir veislė turi savų ypatumų.

Pagrindinės Astilbių Rūšys ir Hibridinės Grupės:

• Arendsio astilbės (Astilbe x arendsii): Tai pati populiariausia ir gausiausia hibridų grupė, pavadinta vokiečių selekcininko Georgo Arendso vardu. Šiai grupei priklauso įvairaus aukščio (nuo 40 cm iki 1,2 m), spalvų ir žiedynų formų veislės. Žydi vasaros viduryje. Populiarios veislės: ‘Amethyst’ (alyvinė), ‘Brautschleier’ (balta, svyranti), ‘Fanal’ (tamsiai raudona), ‘Glut’ (ryškiai raudona), ‘Deutschland’ (balta), ‘Spinell’ (rožinė-raudona).
• Kininės astilbės (Astilbe chinensis): Šios astilbės pasižymi didesniu atsparumu sausrai ir saulės šviesai nei kitos rūšys. Jų žiedynai dažnai būna tankesni, statesni. Žydi vėliau, dažniausiai nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio. Kai kurios kininių astilbių veislės, pavyzdžiui, žemaūgė ‘Pumila’ (alyvinė rožinė, apie 25-30 cm aukščio), formuoja tankius kilimus ir plinta požeminėmis palaipomis, todėl tinka kaip dirvą dengiantys augalai. Aukštesnės veislės, kaip ‘Purpurkerze’ (purpurinė, iki 1,2 m), atrodo įspūdingai gėlyno gilumoje.
• Japoninės astilbės (Astilbe japonica): Tai anksti žydinčios astilbės, dažnai pradedančios puošti sodą jau birželio mėnesį. Krūmai kompaktiški, apie 40-70 cm aukščio. Lapai blizgūs, tamsiai žali. Populiarios veislės: ‘Deutschland’ (balta, kartais priskiriama ir Arendsio grupei), ‘Montgomery’ (sodriai raudona), ‘Rheinland’ (ryškiai rožinė), ‘Europa’ (šviesiai rožinė).
• Tunbergo astilbės (Astilbe thunbergii): Išsiskiria elegantiškomis, dažnai svyrančiomis, ažūrinėmis šluotelėmis. Užauga iki 80-100 cm aukščio. Žydi liepos mėnesį. Veislė ‘Professor van der Wielen’ (balta, labai dideliais svyrančiais žiedynais) yra viena įspūdingiausių.
• Paprastalapės astilbės (Astilbe simplicifolia): Tai smulkesnės, grakštesnės astilbės, dažniausiai neviršijančios 20-40 cm aukščio. Jų lapai, kaip sufleruoja pavadinimas, yra paprastesni, kartais blizgūs, bronzinio atspalvio. Žiedynai purūs, lengvi. Puikiai tinka mažiems sodams, alpinariumams, konteineriams. Populiarios veislės: ‘Sprite’ (švelniai rožinė, pelniusi apdovanojimų), ‘Aphrodite’ (rausva), ‘Hennie Graafland’ (rožinė).
• Kitos rūšys ir hibridai: Verta paminėti ir tokias rūšis kaip Astilbe glaberrima (labai žema, kiliminė), Astilbe grandis (aukšta, baltais žiedais), Astilbe x crispa (garbanotais lapeliais). Selekcininkai nuolat kuria naujas veisles, pasižyminčias įdomiomis spalvomis, žiedynų formomis ar lapijos dekoratyvumu.

Veislių Įvairovė Pagal Aukštį, Spalvas ir Lapus:

Renkantis astilbes, svarbu atsižvelgti ne tik į žiedų spalvą, bet ir į augalo aukštį bei lapijos ypatumus. Pagal aukštį astilbės skirstomos į:

• Žemaūges: iki 40 cm (pvz., ‘Pumila’, ‘Sprite’, ‘Lilliput’). Puikiai tinka gėlynų pakraščiams, alpinariumams, kaip kiliminiai augalai.
• Vidutinio aukščio: 40-80 cm (pvz., dauguma A. japonica ir dalis A. x arendsii veislių kaip ‘Fanal’, ‘Amethyst’). Universalios, tinka įvairioms kompozicijoms.
• Aukštaūges: virš 80 cm (pvz., ‘Professor van der Wielen’, ‘Purpurkerze’, kai kurios A. x arendsii veislės kaip ‘Hyazinth’). Įspūdingi akcentai gėlyno gilumoje ar kaip pavieniai soliterai.

Žiedynų spalvų paletė itin plati – nuo sniego baltumo (‘Deutschland’, ‘Brautschleier’), kreminių atspalvių (‘Weiss Gloria’) iki visų įmanomų rožinių (‘Europa’, ‘Peach Blossom’, ‘Erika’), alyvinių (‘Amethyst’, ‘Cattleya’), raudonų (‘Glut’, ‘Montgomery’, ‘Spartan’) ir violetinių (‘Visions in Purple’, ‘Purpurkerze’). Kai kurių veislių žiedynai dvispalviai ar keičiantys spalvą žydėjimo metu.

Lapų spalva taip pat varijuoja. Nors dauguma astilbių turi sodriai žalius lapus, kai kurios veislės išsiskiria tamsiai žalia, beveik juoda lapija (‘Chocolate Shogun’), bronziniais ar rausvais jaunais lapeliais (‘Delft Lace’, ‘Color Flash’), ar net margais lapais (nors tai reta).

Astilbių Auginimas: Sėkmingo Starto Paslaptys

Nors astilbės laikomos nereikliais augalais, tam tikrų auginimo sąlygų užtikrinimas padės joms klestėti ir gausiai žydėti.

Vietos Parinkimas Sode:

Svarbiausias veiksnys sėkmingam astilbių auginimui yra tinkama vieta. Jos geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba visiškame pavėsyje. Tai idealūs augalai šiaurinėms sodo pusėms, pamiškėms, po medžių ar krūmų laja. Kai kurios veislės, ypač iš kininių astilbių (A. chinensis) grupės, gali toleruoti daugiau saulės, tačiau tik su sąlyga, kad dirvožemis bus nuolat drėgnas. Pilnoje saulėje, ypač per pietų karščius, astilbių lapai gali apdegti, o žydėjimas sutrumpėti.

Dirvožemis astilbėms turėtų būti derlingas, humusingas, purus ir svarbiausia – gerai išlaikantis drėgmę, tačiau laidus vandeniui, kad neužmirktų šaknys. Idealus pH – silpnai rūgštus (pH 5.5-6.5). Jei dirva per sunki, molinga, ją reikėtų pagerinti įmaišant komposto, durpių, smėlio. Jei per lengva, smėlinga – gausiai praturtinti organinėmis medžiagomis.

Nors astilbės mėgsta drėgmę, jos nemėgsta skersvėjų, todėl reikėtų parinkti nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą.

Sodinimas: Kada ir Kaip?

Astilbes geriausia sodinti pavasarį (balandžio pabaigoje – gegužės mėnesį), kai dirva jau pakankamai įšilusi, arba rudenį (rugsėjo mėnesį), kad augalas spėtų įsišaknyti iki šalnų. Konteineriuose pirktus daigus galima sodinti viso sezono metu, vengiant tik didžiausių karščių.

Sodinimo duobės dydis turėtų būti maždaug dvigubai didesnis už šaknų gumulą. Į duobės dugną rekomenduojama įberti komposto ar gerai perpuvusio mėšlo. Augalas sodinamas tokiame pačiame gylyje, kaip augo vazonėlyje ar buvusioje vietoje – šaknies kaklelis turėtų būti lygus su žemės paviršiumi arba vos pridengtas (1-2 cm). Pernelyg gilus sodinimas gali stabdyti augimą ir žydėjimą.

Atstumai tarp augalų priklauso nuo veislės aukščio ir pločio. Žemaūgėms veislėms pakanka 25-30 cm, vidutinio aukščio – 40-50 cm, o aukštaūgėms – 60-70 cm ar net daugiau.

Pasodinus augalą, žemė aplink jį lengvai suspaudžiama ir gausiai palaistoma.

Laistymas: Drėgmės Svarba

Astilbės yra drėgmę mėgstantys augalai. Jų negalima perdžiovinti, ypač žydėjimo metu ir karštomis vasaros dienomis. Laistyti reikėtų reguliariai ir gausiai, kad dirva būtų nuolat drėgna, bet ne permirkusi. Geriausia laistyti ryte arba vakare, tiesiai ant šaknų, vengiant vandens patekimo ant lapų ir žiedų.

Dirvožemio drėgmę padeda išsaugoti mulčiavimas.

Tręšimas: Papildoma Mityba

Jei astilbės pasodintos į derlingą, humusingą dirvą, pirmaisiais metais jų tręšti nebūtina. Vėliau, norint gausaus žydėjimo ir sveiko augimo, rekomenduojama tręšti 2-3 kartus per sezoną.

• Pavasarį, vegetacijai prasidėjus, tinka kompleksinės mineralinės trąšos su didesniu azoto kiekiu (N), skatinančios lapijos augimą.
• Prieš žydėjimą (birželio pradžioje) naudingos trąšos su didesniu fosforo (P) ir kalio (K) kiekiu, kurios skatina gausesnį žydėjimą ir stiprina augalą.
• Po žydėjimo (rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje) galima patręšti kalio trąšomis, kurios padeda augalui pasiruošti žiemai ir sukaupti maisto medžiagų atsargas kitiems metams.

Astilbės labai gerai reaguoja į organines trąšas – kompostą, perpuvusį mėšlą. Juos galima įterpti į dirvą rudenį arba pavasarį aplink kerą.

Mulčiavimas: Daugkartinė Nauda

Mulčiavimas yra labai naudinga procedūra astilbių priežiūroje. Mulčias padeda:

• Išsaugoti dirvos drėgmę, mažinant laistymo poreikį.
• Sulaikyti piktžolių augimą.
• Apsaugoti šaknis nuo perkaitimo vasarą ir peršalimo žiemą.
• Pagerinti dirvos struktūrą (jei naudojamas organinis mulčias).

Mulčiuoti galima durpėmis, kompostu, pušų žieve, medžio drožlėmis, lapais. Sluoksnis turėtų būti apie 5-7 cm storio, paliekant nedidelį tarpą aplink augalo stiebą.

Astilbių Priežiūra Sezono Metu ir Po Jo

Tinkamai pasodintos ir prižiūrimos astilbės nereikalauja daug dėmesio, tačiau kelios paprastos procedūros padės joms išlikti sveikoms ir dekoratyvioms ilgus metus.

Genėjimas: Kada ir Ką Kirpti?

Astilbių genėjimas nėra sudėtingas. Pagrindiniai genėjimo darbai:

• Nužydėjusių žiedynų šalinimas: Nors kai kurie sodininkai palieka sudžiūvusius žiedynus per žiemą kaip sodo puošmeną, juos galima nukirpti iškart po žydėjimo. Tai neleidžia augalui eikvoti energijos sėklų brandinimui ir skatina vešlesnį lapijos augimą. Tačiau jei norite surinkti sėklas (nors veislinės savybės dauginant sėklomis dažniausiai neišlieka), žiedynus reikėtų palikti.
• Pavasarinis lapų šalinimas: Rudenį astilbių lapai nunyksta. Juos galima nukirpti vėlų rudenį arba palikti per žiemą kaip papildomą apsaugą šaknims nuo šalčio. Pavasarį, prieš pradedant augti naujiems ūgliams, senus, sudžiūvusius lapus būtina atsargiai pašalinti.

Dauginimas: Kaip Padauginti Savo Mėgstamas Veisles?

Pagrindinis ir efektyviausias astilbių dauginimo būdas yra kero dalijimas. Tai geriausia daryti anksti pavasarį, kai augalas tik pradeda vegetuoti, arba rudenį, po žydėjimo (rugsėjo mėn.).

Kero dalijimo eiga:

1. Atsargiai iškaskite visą astilbės kerą.
2. Nupurtykite žemės perteklių, kad matytųsi šaknys ir augimo pumpurai.
3. Aštriu peiliu ar kastuvėliu padalinkite kerą į kelias dalis. Kiekviena dalis turi turėti bent keletą sveikų šaknų ir 2-3 augimo pumpurus.
4. Senas, sumedėjusias kero dalis geriau pašalinti.
5. Gautas dalis iškart pasodinkite į paruoštas vietas, palaistykite.

Astilbes rekomenduojama dalinti ir persodinti kas 4-5 metus. Tai ne tik padeda padauginti augalus, bet ir atjaunina senus kerus, skatina gausesnį žydėjimą.

Dauginimas sėklomis yra įmanomas, tačiau sudėtingesnis ir dažniausiai naudojamas selekcininkų naujoms veislėms išvesti. Sėklos labai smulkios, joms reikalinga stratifikacija (šalčio periodas). Iš sėklų išauginti augalai dažniausiai neišsaugo veislės savybių ir pražysta tik po 2-3 metų.

Žiemojimas: Ar Reikia Papildomos Apsaugos?

Dauguma astilbių veislių yra pakankamai atsparios šalčiui ir gerai žiemoja Lietuvos klimato sąlygomis be papildomo dengimo, ypač jei auga tinkamoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje ir yra mulčiuotos. Rudenį nunykusius lapus galima palikti – jie tarnaus kaip natūrali apsauga.

Jaunus, pirmaisiais metais pasodintus augalus arba jautresnes veisles galima papildomai pridengti eglišakėmis, durpių sluoksniu ar sausais lapais, ypač jei prognozuojama besniegė ir šalta žiema. Pavasarį, nutirpus sniegui ir praėjus stipresnių šalnų pavojui, dangą reikėtų nuimti.

Astilbės Sodo Dizaine: Kūrybinės Galimybės

Astilbės yra nepaprastai universalūs augalai, galintys papuošti įvairias sodo erdves ir derėti su daugybe kitų augalų.

Kur ir Kaip Komponuoti Astilbes?

• Pavėsingi gėlynai: Tai klasikinė astilbių vieta. Jos puikiai užpildo tuščias erdves po medžiais ar krūmais, kur saulę mėgstantys augalai neauga.
• Prie vandens telkinių: Astilbės natūraliai atrodo prie tvenkinių, upelių ar fontanų kraštų, kur dirva dažnai būna drėgnesnė. Jų purūs žiedynai gražiai atsispindi vandenyje.
• Mišrūs gėlynai (bordiūrai): Astilbes galima derinti su kitais daugiamečiais augalais, atsižvelgiant į aukštį, spalvas ir žydėjimo laiką. Žemaūgės veislės tinka priekiniam gėlyno planui, aukštesnės – viduriniam ar galiniam.
• Grupėmis ar pavieniui: Efektingai atrodo didesnės vienos ar kelių derančių veislių astilbių grupės. Aukštaūgės veislės gali būti sodinamos kaip pavieniai akcentai (soliterai).
• Konteineriuose: Žemaūgės ir vidutinio aukščio astilbės sėkmingai auginamos ir vazonuose ar konteineriuose terasose, balkonuose. Svarbu užtikrinti pakankamą drėgmę ir apsaugą nuo šalčio žiemą.
• Natūralistinio stiliaus soduose: Dėl savo natūralios išvaizdos astilbės puikiai tinka laisvo stiliaus, gamtiškuose soduose.

Geri Kaimynai Astilbėms:

Astilbės puikiai dera su daugeliu kitų pavėsį ir drėgmę mėgstančių augalų. Štai keletas populiarių derinių:

• Melsvės (Hosta): Jų įvairiaspalviai ir skirtingų faktūrų lapai sukuria nuostabų kontrastą su puriais astilbių žiedynais.
• Rododendrai (Rhododendron) ir Azalijos (Azalea): Astilbės gali pratęsti žydėjimą pavėsingose vietose po to, kai nužydi šie krūmai.
• Paparčiai (Dryopteris, Athyrium, Matteuccia): Įvairių formų ir dydžių paparčių lapija suteikia kompozicijoms tekstūros ir žalumo.
• Bruneros (Brunnera): Ypač stambialapės bruneros su sidabriškais lapais (‘Jack Frost’, ‘Looking Glass’) puikiai kontrastuoja su astilbių žaluma ir žiedais.
• Tiarelės (Tiarella) ir Heicheros (Heuchera), Heicherelės (Heucherella): Šie augalai pasižymi įspūdinga lapų spalvų įvairove ir subtiliais žiedynais, papildančiais astilbes.
• Sibiriniai vilkdalgiai (Iris sibirica): Mėgsta panašias augimo sąlygas (drėgmę) ir jų statūs lapai bei elegantiški žiedai gražiai dera su astilbėmis.
• Snapučiai (Geranium): Ypač pavėsį toleruojančios snapučių rūšys (pvz., Geranium macrorrhizum, Geranium phaeum).
• Plautės (Pulmonaria): Anksti pavasarį žydinčios ir dekoratyvius lapus turinčios plautės.

Svarbu derinti augalus ne tik pagal spalvas, bet ir pagal aukštį, lapų formą bei tekstūrą, sukuriant harmoningą ir įdomią kompoziciją. Taip pat verta atsižvelgti į skirtingą žydėjimo laiką, kad gėlynas būtų dekoratyvus nuo pavasario iki rudens.

Dažniausios Problemos ir Jų Sprendimai

Astilbės yra gana atsparūs augalai, tačiau kartais gali kilti tam tikrų problemų.

Ligos:

• Miltligė: Ant lapų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Dažniausiai pasireiškia esant prastai oro cirkuliacijai ir drėgnam orui. Prevencijai svarbu nesodinti augalų per tankiai, laistyti ryte, vengiant vandens ant lapų. Pažeistus lapus šalinti, stipriai pažeistus augalus purkšti fungicidais.
• Lapų dėmėtligės: Ant lapų atsiranda įvairių formų ir spalvų dėmės. Sukelia grybinės infekcijos. Svarbu rinkti ir naikinti nukritusius lapus, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Esant reikalui, naudoti fungicidus.
• Šaknų puvinys: Gali atsirasti dėl perlaistymo ar prastai drenuojamos dirvos. Augalas pradeda vysti, lapai gelsta. Svarbu užtikrinti gerą drenažą.

Apskritai, astilbės serga retai, jei joms sudarytos tinkamos augimo sąlygos.

Kenkėjai:

• Amarai: Kartais gali pulti jaunus ūglius ir lapus. Pastebėjus, plauti vandens srove arba naudoti insekticidus.
• Voratinklinės erkės: Atsiranda sausu ir karštu oru. Ant lapų matomi smulkūs taškeliai, vėliau – voratinklis. Padeda reguliarus augalų apipurškimas vandeniu, esant stipriam pažeidimui – akaricidai.
• Šliužai ir sraigės: Gali graužti jaunus lapus. Rinkti rankomis, naudoti specialias gaudykles ar granules.
• Nematodai: Labai retai, bet gali pažeisti šaknis ar lapus. Lapiniai nematodai sukelia tamsias dėmes tarp lapų gyslų. Pažeistus augalus geriausia sunaikinti, nes kovoti sunku.

Fiziologinės Problemos:

• Saulės nudegimai: Lapų kraštai ruduoja ir džiūsta, jei astilbės auga per saulėtoje vietoje. Reikėtų persodinti į pavėsingesnę vietą arba užtikrinti nuolatinę drėgmę.
• Drėgmės trūkumas: Lapai vysta, gali pagelsti. Būtina reguliariai laistyti.
• Drėgmės perteklius: Šaknys gali pradėti pūti, augalas skursta. Svarbu geras drenažas.

Įdomūs Faktai ir Mažiau Žinomos Detalės

• Astilbės pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių: „a” reiškia „be”, o „stilbe” – „blizgesys”. Manoma, kad toks pavadinimas suteiktas dėl to, jog kai kurių pirmųjų aprašytų rūšių lapai nebuvo blizgūs.
• Astilbių žiedynai puikiai tinka ne tik gyvoms puokštėms, bet ir džiovinimui. Sudžiovinti jie ilgai išlaiko formą ir spalvą, todėl naudojami sausų gėlių kompozicijose. Džiovinimui žiedynus reikėtų skinti pilnai prasiskleidusius ir kabinti žemyn galva gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje.
• Nors Lietuvoje astilbės nėra tradiciniai vaistiniai augalai, kai kuriose Azijos šalyse tam tikrų astilbių rūšių šaknys ir lapai buvo naudojami liaudies medicinoje uždegimams mažinti ar kaip karščiavimą slopinantys vaistai.
• Selekcininkai nuolat dirba kurdami naujas astilbių veisles. Pastaraisiais metais populiarėja veislės su itin tamsia, beveik juoda lapija (pvz., ‘Chocolate Shogun’), taip pat veislės su įdomiais lapų atspalviais ar margumu (‘Color Flash’). Taip pat siekiama išvesti veisles, atsparesnes saulei ir sausrai.

Pabaigai: Kodėl Astilbės Vertos Jūsų Sodo?

Astilbės – tai augalai, kurie sugeba įnešti elegancijos, spalvų ir tekstūros į kiekvieną, ypač pavėsingą, sodo kampelį. Jų įvairovė leidžia kiekvienam sodininkui atrasti savo favoritus, o palyginti nesudėtinga priežiūra ir ilgaamžiškumas daro jas itin patraukliu pasirinkimu. Nesvarbu, ar kuriate oficialų gėlyną, natūralistinį sodą, ar tiesiog ieškote augalų, kurie pagyvintų paunksmę po medžiais – astilbės yra puikus sprendimas.

Nebijokite eksperimentuoti su skirtingomis veislėmis, derinkite jas su kitais augalais ir mėgaukitės jų kerinčiu žydėjimu bei dekoratyvia lapija nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Leiskite šioms sodo plunksnoms papuošti jūsų aplinką ir suteikti jai išskirtinio žavesio.