Amarai puola? Atraskite geriausią purškalą ir natūralias priemones savo sodui!

Turbūt kiekvienas sodininkas ar gėlių mylėtojas bent kartą yra susidūręs su tais mažais, bet itin erzinančiais kenkėjais – amarais. Šie gležni vabzdžiai gali per trumpą laiką nuniokoti jūsų kruopščiai puoselėjamus augalus, išsiurbdami jų gyvybines sultis, platindami ligas ir palikdami lipnų, nemalonų sluoksnį. Tačiau nenusiminkite! Yra daugybė būdų, kaip kovoti su šiais įkyriais svečiais, o vienas populiariausių – purškalas nuo amarų. Šiame išsamiame straipsnyje panagrinėsime įvairias purškalų rūšis, nuo parduotuvėse randamų cheminių preparatų iki laiko patikrintų liaudiškų receptų, kuriuos lengvai pasigaminsite namuose. Taip pat aptarsime, kaip teisingai naudoti šias priemones ir kokių prevencinių veiksmų imtis, kad amarai jūsų sodo ir daržo vengtų iš tolo.

Kas tie amarai ir kodėl jie tokie pavojingi?

Amarai (Aphidoidea) – tai maži, dažniausiai 1-10 mm ilgio, minkštakūniai vabzdžiai, priklausantys antšeimiui blakinių būryje. Jų spalva gali varijuoti nuo žalios, geltonos, juodos, rudos iki rausvos ar net pilkos, priklausomai nuo rūšies ir augalo, kuriuo jie maitinasi. Pasaulyje priskaičiuojama apie 5000 amarų rūšių, o Lietuvoje jų taip pat nestinga. Šie kenkėjai pasižymi neįtikėtinu vislumu – viena patelė per savo trumpą gyvenimą gali atsivesti šimtus palikuonių, o kai kurios rūšys dauginasi partenogenetiškai (be apvaisinimo), kas dar labiau pagreitina jų populiacijos augimą.

Amarai maitinasi augalų sultimis, durdami į jaunus ūglius, lapus, žiedpumpurius ar net stiebus savo specialiu burnos aparatu – stiletu. Štai pagrindinė žala, kurią jie daro:

• Augalų silpninimas: Siurbdami sultis, amarai atima iš augalo maistines medžiagas, reikalingas normaliam augimui ir vystymuisi. Dėl to augalai gali skursti, jų lapai susisukti, pagelsti, ūgliai deformuotis, o žiedai ir vaisių užuomazgos nukristi.
• Medaus rasos išskyrimas: Maitindamiesi amarai išskiria lipnų, saldų skystį, vadinamą medaus rasa. Ši rasa padengia lapus ir stiebus, trukdydama fotosintezei ir kvėpavimui. Be to, ant medaus rasos dažnai įsiveisia juodligės grybelis (sooty mold), kuris dar labiau alina augalą ir gadina jo estetinį vaizdą.
• Virusinių ligų pernešimas: Amarai yra vieni pagrindinių augalų virusinių ligų platintojų. Migruodami nuo vieno augalo prie kito, jie perneša virusus, kurie gali sukelti nepagydomas ligas ir pražudyti visą derlių ar dekoratyvinius augalus.

Dažniausiai amarai puola jaunus, sultingus augalus arba tas augalų dalis, kuriose gausu maisto medžiagų. Ypač mėgstami rožės, obelys, slyvos, serbentai, agurkai, pupos, kopūstai, įvairios gėlės. Pastebėjus pirmuosius amarų antplūdžio ženklus, svarbu nedelsti ir imtis veiksmų.

Purškalai nuo amarų: kokie jie būna?

Purškalų nuo amarų pasirinkimas yra gana platus. Juos galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes: cheminius, biologinius (organinius) ir namuose pagamintus liaudiškus purškalus.

1. Cheminiai insekticidai

Tai sintetiniai preparatai, skirti greitai ir efektyviai naikinti vabzdžius. Jie veikia įvairiais būdais: kontaktiniu būdu (patekę ant vabzdžio kūno), vidiniu (vabzdžiui suėdus apdorotą augalo dalį) arba sisteminiu (kai veiklioji medžiaga patenka į augalo sultis ir cirkuliuoja jame, paversdama visą augalą nuodingu kenkėjams).

Privalumai:

• Greitas poveikis – amarai žūsta per kelias valandas ar net minutes.
• Didelis efektyvumas net esant gausiai kenkėjų invazijai.
• Kai kurie sisteminiai preparatai užtikrina ilgalaikę augalų apsaugą.

Trūkumai:

• Gali būti kenksmingi naudingiesiems vabzdžiams (pvz., bitėms, boružėms, auksaakėms), kurie yra natūralūs amarų priešai.
• Gali kauptis dirvožemyje ir vandenyje, darant neigiamą poveikį aplinkai.
• Netinkamai naudojant, gali būti pavojingi žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai.
• Amarai gali išsivystyti atsparumą kai kurioms cheminėms medžiagoms, todėl preparatus tenka keisti.
• Svarbu griežtai laikytis karencijos laikotarpio – laiko nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo, ypač apdorojant valgomus augalus.

Naudojant cheminius insekticidus, būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir jos laikytis, naudoti asmenines apsaugos priemones (pirštines, kaukę, akinius) ir purkšti esant ramiam, nevėjuotam orui, geriausia anksti ryte arba vėlai vakare, kai bitės ir kiti naudingieji vabzdžiai nėra aktyvūs.

2. Biologiniai (organiniai) purškalai

Tai natūralesnės kilmės priemonės, kurios yra mažiau kenksmingos aplinkai ir naudingiesiems organizmams. Jų veiksmingumas gali būti šiek tiek mažesnis arba lėtesnis nei cheminių, tačiau jie yra saugesnis pasirinkimas ekologiniuose ūkiuose ar tiesiog tiems, kas nori tausoti gamtą.

• Muilo pagrindo purškalai (insekticidiniai muilai): Tai specialūs muilai, kurių sudėtyje yra riebalų rūgščių kalio druskų. Patekę ant amarų, jie pažeidžia jų išorinį dangalą, sukeldami dehidrataciją ir mirtį. Šie muilai veikia tik tiesioginio kontakto metu ir neturi ilgalaikio poveikio, todėl purškimą gali tekti kartoti. Jie yra palyginti saugūs naudingiesiems vabzdžiams, jei nepurškiami tiesiai ant jų.
• Augaliniai aliejai (pvz., nimbamedžio (neem) aliejus, rapsų aliejus): Šie aliejai veikia padengdami amarus plona plėvele ir uždusindami juos. Nimbamedžio aliejus taip pat turi repelentinių savybių ir gali sutrikdyti vabzdžių maitinimąsi bei vystymąsi. Aliejiniai preparatai efektyviausi nuo jaunų amarų ir kiaušinėlių. Svarbu nepurkšti karštą, saulėtą dieną, nes aliejus gali nudeginti augalų lapus.
• Piretrinai ir piretroidai: Piretrinai yra natūralūs insekticidai, išgaunami iš tam tikrų rūšių astrinių šeimos gėlių (pvz., Dalmatijos ramunės). Jie veikia vabzdžių nervų sistemą, sukeldami greitą paralyžių. Piretroidai yra sintetiniai piretrinų analogai, dažnai stabilesni ir ilgiau veikiantys. Nors piretrinai laikomi natūralesne priemone, jie taip pat gali būti kenksmingi bitėms ir kitiems naudingiesiems vabzdžiams, todėl naudoti reikėtų atsargiai.
• Preparatai su Bacillus thuringiensis (Bt): Tai bakterija, gaminanti toksinus, kurie yra nuodingi tam tikroms vabzdžių grupėms. Nors Bt dažniau naudojamas nuo vikšrų, kai kurios jo atmainos gali veikti ir tam tikrus amarus. Tai labai specifinio poveikio priemonė, saugi daugumai kitų organizmų.

3. Naminiai (liaudiški) purškalai nuo amarų

Šios priemonės yra populiarios dėl savo prieinamumo, pigumo ir galimybės pasigaminti patiems iš lengvai randamų ingredientų. Nors jų efektyvumas gali būti mažesnis nei komercinių preparatų, reguliariai naudojant ir derinant su kitomis prevencinėmis priemonėmis, galima pasiekti gerų rezultatų, ypač esant nedidelei amarų invazijai.

Štai keletas populiarių receptų:

• Ūkiško arba žaliojo muilo tirpalas:
  • Receptas: Sutarkuokite arba smulkiai supjaustykite apie 20-30 g ūkiško muilo (be dažiklių ir kvapiklių) arba 100-200 g skysto žaliojo muilo. Ištirpinkite muilą 1 litre šilto vandens. Gerai išmaišykite ir perkoškite, kad neužsikimštų purkštuvas. Gautą tirpalą skieskite dar 9 litrais vandens (iš viso 10 litrų).
  • Naudojimas: Purkškite ant amarų apniktų augalų, stengdamiesi padengti ir apatinę lapų pusę, kur dažniausiai slepiasi kenkėjai. Procedūrą kartokite kas kelias dienas, kol amarai išnyks. Šis tirpalas tinka daugumai augalų, tačiau prieš naudojant ant jautrių augalų, verta išbandyti ant vieno lapelio.
• Česnakų antpilas:
  • Receptas: Sutrinkite arba smulkiai supjaustykite 5-6 dideles česnako skilteles. Užpilkite jas 1 litru karšto (bet ne verdančio) vandens. Palaikykite per naktį arba bent kelias valandas, kad pritrauktų. Nukoškite. Galima įdėti šaukštelį skysto muilo, kad tirpalas geriau priliptų prie lapų.
  • Naudojimas: Purkškite ant augalų kas 5-7 dienas. Česnako kvapas atbaido amarus ir kitus kenkėjus, o jo savybės veikia ir kaip lengvas fungicidas.
• Svogūnų laiškų ar lukštų antpilas:
  • Receptas: Saują svogūnų laiškų arba 200 g svogūnų lukštų užpilkite 10 litrų šilto vandens. Palikite 4-5 dienas tamsioje vietoje, kad pritrauktų. Nukoškite.
  • Naudojimas: Purkškite pažeistus augalus. Svogūnuose esančios medžiagos taip pat turi insekticidinių ir fungicidinių savybių.
• Dilgėlių antpilas/nuoviras:
  • Receptas antpilui: 1 kg šviežių dilgėlių (surinktų iki žydėjimo) užpilkite 10 litrų šalto vandens. Palikite raugintis 12-24 valandas (ne ilgiau, nes pradės rūgti ir taps trąša, o ne insekticidu). Nukoškite.
  • Receptas nuovirui: 500 g šviežių arba 100 g džiovintų dilgėlių užpilkite 5 litrais vandens ir virkite ant lėtos ugnies apie 30 minučių. Atvėsinkite ir nukoškite. Prieš naudojimą galima skiesti vandeniu santykiu 1:5.
  • Naudojimas: Purkškite ant amarų. Dilgėlės ne tik naikina amarus, bet ir stiprina augalus.
• Pelenų tirpalas:
  • Receptas: 2 stiklines medžio pelenų (geriausia lapuočių, nenaudoti pelenų iš dažytos ar impregnuotos medienos) užpilkite 10 litrų vandens. Įdėkite apie 40 g tarkuoto ūkiško muilo, kad tirpalas geriau priliptų. Gerai išmaišykite ir palikite parai nusistovėti. Nukoškite.
  • Naudojimas: Purkškite augalus. Pelenai ne tik padeda kovoti su amarais, bet ir yra gera kalio trąša. Venkite naudoti ant rūgščią dirvą mėgstančių augalų (pvz., šilauogių, rododendrų).
• Pieno ir vandens mišinys:
  • Receptas: Sumaišykite pieną (geriausia neriebų) su vandeniu santykiu 1:1 arba 1:2.
  • Naudojimas: Purkškite ant augalų. Manoma, kad pieno baltymai, išdžiūvę ant amarų, juos uždusina arba sukuria nepalankią aplinką. Taip pat gali padėti nuo miltligės.
• Aštriųjų pipirų antpilas:
  • Receptas: Kelias džiovintas aštriąsias paprikas (arba šaukštą maltų) užpilkite litru verdančio vandens. Palikite bent valandai, geriau per naktį. Nukoškite, įpilkite šiek tiek skysto muilo.
  • Naudojimas: Purkškite atsargiai, nes gali dirginti odą ir gleivines. Išbandykite ant nedidelio plotelio, nes kai kuriems augalams gali būti per stiprus.

Kaip išsirinkti tinkamiausią purškalą?

Renkantis purškalą nuo amarų, reikėtų atsižvelgti į keletą veiksnių:

• Augalo tipas: Ar augalas valgomas (daržovės, vaiskrūmiai, vaismedžiai) ar dekoratyvinis? Valgomiems augalams rinkitės saugesnes, organines arba liaudiškas priemones, ir griežtai laikykitės karencijos laikotarpio, jei naudojate cheminius preparatus.
• Invazijos mastas: Jei amarų nedaug, gali pakakti liaudiškų priemonių ar fizinio pašalinimo (pvz., stipria vandens srove). Esant didelei invazijai, gali prireikti stipresnių organinių ar net cheminių purškalų.
• Naudingieji vabzdžiai: Jei jūsų sode gausu boružių, auksaakių ar kitų natūralių amarų priešų, stenkitės naudoti kuo selektyvesnius purškalus, kurie jiems nepakenktų.
• Aplinkosauga: Jei jums svarbi ekologija, rinkitės biologinius arba naminius purškalus.
• Saugumas: Įvertinkite priemonės saugumą vaikams, naminiams gyvūnams.

Teisingas purškalų naudojimas – sėkmės garantas

Net ir pats geriausias purškalas nuo amarų nebus efektyvus, jei jį naudosite netinkamai. Štai keletas svarbių patarimų:

• Tinkamas laikas: Purkškite anksti ryte arba vėlai vakare, kai saulė ne tokia kaitri ir vėjas silpnesnis. Taip pat tuo metu mažiau aktyvios bitės. Niekada nepurkškite karštą, saulėtą dieną, nes galite nudeginti augalų lapus, ypač naudojant aliejinius ar muilo pagrindo preparatus. Venkite purkšti prieš lietų, nes jis gali nuplauti priemonę.
• Kruopštus padengimas: Amarai dažnai slepiasi apatinėje lapų pusėje, jaunų ūglių viršūnėse, žiedpumpuriuose. Todėl purkšdami stenkitės kuo kruopščiau padengti visas augalo dalis, ypač tas, kur matote kenkėjus.
• Išbandymas: Prieš purkšdami visą augalą nauja priemone, ypač jei jis jautrus, išbandykite ją ant vieno ar kelių lapelių ir palaukite 24-48 valandas. Jei neatsirado neigiamų reakcijų (dėmių, nudegimų), galite naudoti plačiau.
• Pakartotinis purškimas: Dauguma organinių ir liaudiškų priemonių veikia trumpai, todėl purškimą gali tekti kartoti kas kelias dienas ar kas savaitę, priklausomai nuo amarų gausos ir priemonės tipo. Atidžiai skaitykite produkto etiketę.
• Asmeninė apsauga: Naudodami bet kokius purškalus, net ir natūralius, dėvėkite pirštines. Jei naudojate cheminius ar stipresnės koncentracijos preparatus, gali prireikti respiratoriaus ir apsauginių akinių.
• Įrankių priežiūra: Po naudojimo kruopščiai išplaukite purkštuvą, kad jame neliktų priemonės likučių, kurie galėtų pakenkti kitą kartą purškiamiems augalams ar užkimšti purkštuką.

Ne tik purškalai: integruota kenkėjų kontrolė (IKK)

Nors purškalai yra svarbi kovos su amarais priemonė, geriausių rezultatų pasiekiama taikant integruotą kenkėjų kontrolės (IKK) strategiją. Tai reiškia, kad derinamos įvairios priemonės – biologinės, agrotechninės, fizinės ir, kraštutiniu atveju, cheminės.

Ką dar galite padaryti, kad sumažintumėte amarų žalą?

• Pritraukite naudinguosius vabzdžius: Boružės, auksaakės, žiedmusės ir jų lervos yra tikri amarų siaubai. Sodinkite augalus, kurie juos vilioja: krapus, kmynus, pankolius, medetkas, ramunes, ežiuoles. Galite įsigyti ir pačių naudingųjų vabzdžių specializuotose parduotuvėse.
• Fizinis pašalinimas: Jei amarų nedaug, galite juos tiesiog nubraukti pirštais (su pirštinėmis) arba nuplauti stipria vandens srove iš žarnos.
• Tinkama augalų kaimynystė (alelopatija): Kai kurie augalai atbaido amarus. Šalia pažeidžiamų augalų sodinkite serenčius, nasturtes (kurios gali veikti kaip gaudyklės – pritraukti amarus ant savęs, taip apsaugant kitus augalus), česnakus, svogūnus, levandas, mėtas.
• Subalansuotas tręšimas: Venkite pertręšimo azoto trąšomis, nes jos skatina vešlų, minkštą lapų augimą, kuris labai patinka amarams. Naudokite subalansuotas trąšas, praturtintas kaliu, kuris stiprina augalų audinius.
• Skruzdėlių kontrolė: Skruzdėlės dažnai „gano” amarus, nes minta jų išskiriama medaus rasa. Mainais už tai skruzdėlės saugo amarus nuo natūralių priešų. Todėl, kovodami su amarais, nepamirškite kontroliuoti ir skruzdėlių ant augalų kamienų (pvz., naudodami lipnias juostas).
• Piktžolių naikinimas: Kai kurios piktžolės gali būti tarpiniai amarų šeimininkai, todėl reguliariai ravėkite savo sodą ir daržą.
• Sveiki ir stiprūs augalai: Tinkamai prižiūrimi, laiku palaistomi ir sveiki augalai yra atsparesni kenkėjų antplūdžiams.

Dažniausios klaidos kovojant su amarais

• Perdėtas cheminių priemonių naudojimas: Tai gali pakenkti naudingajai faunai, aplinkai ir sukelti kenkėjų atsparumą.
• Purškimas netinkamu laiku: Pvz., per karščius ar prieš lietų.
• Netikslus kenkėjo identifikavimas: Kartais kitų vabzdžių ar ligų pažeidimai gali būti painiojami su amarų veikla.
• Tikėjimasis momentinių rezultatų iš organinių priemonių: Natūralūs metodai dažnai veikia lėčiau, bet yra tvaresni.
• Prevencinių priemonių ignoravimas: Geriausia kova su kenkėjais – nekovoti su jais, o sudaryti tokias sąlygas, kad jie jūsų augalų nepultų.

Kova su amarais gali pareikalauti kantrybės ir nuoseklumo. Nebijokite eksperimentuoti su įvairiomis priemonėmis, stebėkite savo augalus ir atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų sodui. Atminkite, kad sveika ekosistema, kurioje gausu įvairovės, yra atspariausia kenkėjų antplūdžiams. Pasitelkę žinias apie įvairius purškalus nuo amarų ir integruotos kenkėjų kontrolės principus, galėsite džiaugtis vešliais, sveikais ir gražiais augalais be įkyrių mažųjų kenkėjų.