Aktinidijų sodinimas: kaip teisingai įveisti šiaurinius kivius savo kieme
Lietuviškuose soduose vis dažniau galima pamatyti lianas, kurios rudenį džiugina ne tik dekoratyviais lapais, bet ir uogomis, savo skoniu nenusileidžiančiomis, o dažnai net ir lenkiančiomis parduotuvėse perkamus kivius. Tai – aktinidijos. Nors šis augalas mūsų krašte žinomas jau ne vieną dešimtmetį, daugelis vis dar daro esmines klaidas jas sodindami, dėl ko vėliau nesulaukia derliaus arba augalas nunyksta. Aktinidijų sodinimas nėra sudėtinga „aukštoji matematika”, tačiau reikalauja specifinių žinių, kurių nepaisant, sėkmės tikėtis neverta. Šiame straipsnyje pasistengsime išnarstyti kiekvieną niuansą, kad jūsų sodinukai ne tik prigytų, bet ir taptų tikra vitaminų bomba visai šeimai.
Kodėl verta auginti aktinidijas Lietuvoje?
Prieš griebiant kastuvą, verta suprasti, su kokiu augalu turime reikalą. Aktinidija (Actinidia) yra reliktinis augalas, išgyvenęs ledynmečius. Mūsų klimato zonoje dažniausiai auginamos dvi rūšys: margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) ir smailialapė aktinidija (Actinidia arguta). Abi jos puikiai tinka Lietuvos klimatui, tačiau sodinimo vieta ir priežiūra šiek tiek skiriasi.
Pagrindinė priežastis, kodėl verta vargti ruošiant duobes ir tveriant atramas – neįtikėtina uogų vertė. Vienoje margalapės aktinidijos uogoje vitamino C kiekis gali būti dešimtis kartų didesnis nei citrinoje ar juodajame serbente. Užtenka suvalgyti vos kelias uogas, kad gautumėte visos paros vitamino C normą. Be to, tai vienas iš nedaugelio egzotiško skonio vaisių, kurį galime užsiauginti patys be šiltnamių, tiesiog atvirame grunte. Tai ilgalaikė investicija – tinkamai pasodintas aktinidijų krūmas gali derėti 30, 50 ar net daugiau metų.
Svarbiausia taisyklė: vyras ir moteris
Aktinidijų sodinimas prasideda ne nuo duobės kasimo, o nuo sodinukų parinkimo. Didžiausia pradedančiųjų klaida – nusiperkamas vienas augalas ir tikimasi uogų. Aktinidijos yra dvinamiai augalai (su retomis savidulkių veislių išimtimis, kurios dažniausiai nėra tokios derlingos). Tai reiškia, kad norint sulaukti derliaus, sode būtina pasodinti tiek moteriškus, tiek vyriškus augalus.
Optimalus santykis sode yra vienas vyriškas augalas 5–7 moteriškiems augalams. Jei turite mažą sklypą ir planuojate sodinti tik du augalus, vienas privalo būti „vyras”, kitas – „moteris”. Vyriškieji augalai uogų neveda, jų funkcija – apdulkinti žiedus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad margalapės aktinidijos apdulkina tik margalapes, o smailialapės – tik smailialapes. Kryžminis dulkinimas tarp skirtingų rūšių paprastai nevyksta arba būna neefektyvus, todėl pirkdami sodinukus būtinai pasitikslinkite rūšį.
Tinkamiausio laiko ir vietos parinkimas
Kada sodinti?
Aktinidijų sodinimas galimas tiek pavasarį, tiek rudenį, tačiau kiekvienas sezonas turi savo specifiką. Geriausias laikas – ankstyvas pavasaris, kai tik atšyla žemė, bet pumpurai dar neišsprogę. Tai leidžia augalui per vasarą gerai įsišaknyti ir pasiruošti pirmajai žiemai.
Jei renkatės rudenį, sodinti reikėtų likus bent mėnesiui iki nuolatinių šalnų, kad šaknų sistema spėtų adaptuotis. Sodinukus, auginamus vazonuose (konteineriuose), galima sodinti visą šiltąjį sezoną, net ir vasarą, tačiau tuomet reikės itin kruopščiai rūpintis drėgme.
Kur sodinti? Šviesa ir užuovėja
Aktinidija – miškų augalas, natūralioje gamtoje augantis pusiau pavėsyje, lipantis į medžius link saulės. Sode joms reikia surasti vietą, kuri būtų apsaugota nuo šiaurinių vėjų ir skersvėjų. Skersvėjai yra vienas didžiausių šių lianų priešų, galintis nudžiovinti lapus ir jaunus ūglius.
- Apšvietimas: Geriausia vieta – pietinė, pietvakarinė arba pietrytinė pastato pusė. Nors aktinidijos pakenčia dalinį pavėsį, saulėtoje vietoje uogos bus saldesnės, o jose susikaups daugiau vitaminų. Tačiau visiškas „kepimas” pietinėje pusėje be jokio šešėlio vidurdienį gali būti pavojingas jauniems augalams – jiems gali trūkti drėgmės.
- Siena ar tvora: Kadangi tai vijokliniai augalai, jiems reikia atramų. Sodinimas prie namo sienos ar tvoros yra idealus sprendimas, tačiau sodinkite ne arčiau kaip 70–100 cm nuo pamato, kad lietaus vanduo nuo stogo neplautų šaknų, o kalkės iš pamato nekeistų dirvos pH.
Dirvožemis: rūgštus ar šarmingas?
Čia dažnai klystama. Aktinidijų sodinimas į sunkią, molingą ar kalkingą dirvą yra tiesus kelias į nesėkmę. Šie augalai turi paviršinę, kuokštinę šaknų sistemą, kuri labai jautri užmirkimui ir deguonies trūkumui.
Aktinidijos mėgsta purią, derlingą, humusingą ir, svarbiausia, silpnai rūgščią arba neutralią dirvą (pH 5,5–6,5). Jos netoleruoja šarminės dirvos. Jei jūsų sklype dirvožemis molingas, būtina daryti gerą drenažą. Gruntiniai vandenys neturėtų būti aukščiau nei 1 metras nuo žemės paviršiaus.
Sodinimo eiga žingsnis po žingsnio
Kai jau turite sodinukus ir parinkote vietą, pats procesas turi būti atliekamas kruopščiai. Štai detali instrukcija, kaip atrodo teisingas aktinidijų sodinimas:
1. Duobės paruošimas
Net jei sodinukas mažas, duobę kaskite erdvę – maždaug 50×50 cm pločio ir 50–60 cm gylio. Kodėl tokia didelė? Nes turite pakeisti gruntą į tokį, kuris patiks augalui ilgus metus. Aktinidijos nemėgsta persodinimų, todėl geriau iškart paruošti „karališką guolį”.
2. Drenažas
Duobės dugne būtina įrengti 10–15 cm drenažo sluoksnį. Tam puikiai tinka skalda, keramzitas, smulkios plytų duženos ar žvyras. Tai apsaugos šaknis nuo pūvimo esant lietingiems periodams.
3. Grunto mišinys
Iškastą žemę (jei ji derlinga) sumaišykite su kompostu, perpuvusiu mėšlu (jokiu būdu ne šviežiu!) ir durpėmis. Santykis turėtų būti toks, kad žemė taptų puri. Į mišinį rekomenduojama įmaišyti apie 100–150 g superfosfato arba pelenų (su pelenais atsargiai, kad per daug nepašarmintumėte, jei dirva ir taip neutrali). Jei dirva labai sunki, įmaišykite smėlio.
4. Sodinimas
Prieš sodindami, augalą su vazonu pamerkite į vandenį ir palaikykite, kol nustos kilti oro burbuliukai. Išėmę augalą iš vazono, stenkitės nepažeisti šaknų gumulo. Svarbus momentas: nesodinkite giliau nei augalas augo vazone. Šaknies kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi arba vos 1–2 cm giliau. Per giliai pasodintas augalas gali pradėti pūti, o per sekliai – išdžiūti.
5. Atstumai
Tarp augalų palikite 1,5–2 metrų atstumus. Nors iš pradžių atrodys, kad vietos per daug, po kelerių metų lianos susijungs į vieną žalią sieną. Jei sodinate margalapes ir smailialapes aktinidijas, grupuokite jas atskirai, nes smailialapės auga kur kas stambesnės ir agresyvesnės, todėl gali nustelbti margalapes.
Lemtinga detalė: apsauga nuo kačių
Apie tai rašoma retai, bet tai yra kritiškai svarbu. Aktinidijų sodinimas gali nueiti perniek per vieną naktį dėl… jūsų ar kaimynų katės. Aktinidijos, ypač jaunos, skleidžia specifinį eterinių aliejų kvapą, kuris kates veikia panašiai kaip valerijonas. Katės ne tik apgraužia lapus ar stiebus, bet dažnai iškasa visą augalą norėdamos pasiekti šaknis.
Būtina priemonė: Iškart pasodinę, aptverkite kiekvieną augalą metaliniu tinklu. Tinklas turi būti gana aukštas (bent 50–70 cm) ir įkastas į žemę arba tvirtai pritvirtintas, kad katė negalėtų jo pastumti ar palįsti po juo. Ši apsauga reikalinga bent pirmuosius 2–3 metus, kol augalas sutvirtės ir jo kvapas taps nebe toks intensyvus.
Priežiūra po pasodinimo: mulčiavimas ir laistymas
Aktinidijų šaknys yra paviršinės, todėl jos labai greitai reaguoja į drėgmės trūkumą. Perdžiūvusi žemė gali būti pražūtinga. Ką daryti?
- Mulčiavimas: Tai ne rekomendacija, o būtinybė. Aplink augalą 50 cm spinduliu paskleiskite storą (5–10 cm) mulčio sluoksnį. Tam tinka durpės, smulkinta žievė, pjuvenos ar kompostas. Mulčias sulaiko drėgmę, neleidžia žemei įkaisti ir trukdo augti piktžolėms. Be to, pūdami organiniai mulčiai tręšia augalą.
- Laistymas: Pirmaisiais metais, jei vasara sausa, laistyti reikia gausiai ir reguliariai. Suaugusiems augalams taip pat reikia drėgmės, ypač uogų formavimosi metu. Tačiau venkite pelkės – žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia.
Kada laukti pirmojo derliaus?
Kantrybė – sodininko dorybė. Aktinidijų sodinimas yra ilgalaikis projektas. Pirmųjų uogų dažniausiai tenka laukti 3–4 metus po pasodinimo. Maksimalų derlingumą augalai pasiekia būdami 7–10 metų amžiaus. Vienas suaugęs krūmas gali duoti nuo 5 iki 15 kg uogų, priklausomai nuo veislės ir priežiūros.
Uogos bręsta ne vienu metu. Margalapės aktinidijos uogos pradeda kristi rugpjūčio mėnesį (todėl jas reikia rinkti vos suminkštėjusias), o smailialapės bręsta vėliau – rugsėjį ar net spalį ir tvirčiau laikosi ant šakelių.
Genėjimas: mirtina pavasario klaida
Aktinidijų priežiūra apima ir genėjimą, tačiau čia galioja griežta taisyklė: niekada negenėkite pavasarį. Pavasarį aktinidijose vyksta itin stiprus sulčių judėjimas („ašarojimas”). Nupjovus šaką kovo ar balandžio mėnesį, augalas gali tiesiog „nukraujuoti” ir žūti arba labai nusilpti.
Genėti galima dviem laikotarpiais:
- Vėlyvą rudenį (lapkritį): Kai nukrenta lapai ir augalas pereina į ramybės būseną.
- Vasarą (birželio pabaigoje): Kai ūgliai jau sumedėję. Vasarinis genėjimas skirtas vainiko formavimui ir per ilgu ūglių trumpinimui.
Genėjimo tikslas – neleisti lianai tapti tankiu, neperžengiamu brūzgynu, kuriame nepasiekia saulė. Šalinkite senas, ligotas, susipynusias šakas, palikdami stipriausius pagrindinius stiebus.
Tręšimas: mažiau yra daugiau
Nors aktinidijos augina didelę žalią masę, su trąšomis, ypač azotinėmis, reikia elgtis atsargiai. Perteklinis tręšimas azotu skatina lapų augimą uogų sąskaita ir mažina augalo atsparumą šalčiui. Geriausia tręšti kompostu mulčiuojant pavasarį. Jei naudojate mineralines trąšas, rinkitės kompleksines trąšas pavasarį, o nuo vasaros vidurio nenaudokite azoto – tik kalį ir fosforą, kurie padeda stiebams sumedėti prieš žiemą.
Aktinidijų sodinimas – tai kūrybinis procesas, sujungiantis estetiką ir naudą. Tinkamai parinkta vieta, gera dirva, apsauga nuo kačių ir teisingas genėjimas garantuos, kad jūsų sode augs tikra vitaminų gamykla. Nebijokite eksperimentuoti su lietuviškomis veislėmis, tokiomis kaip ‘Landė’, ‘Paukštės Šakarva’ ar ‘Laiba’, kurios puikiai adaptuotos mūsų sąlygoms ir atsidėkos gausiu derliumi.
