Aktinidija – Egzotiškas Svečias Jūsų Sode: Viskas, Ką Reikia Žinoti

Ar kada svajojote savo sode auginti kažką neįprasto, egzotiško, tačiau puikiai prisitaikančio prie lietuviško klimato? Jei taip, aktinidija gali būti kaip tik tas augalas, kurio ieškote. Šis vijoklinis augalas ne tik džiugins akį savo vešlia žaluma ir dekoratyviais žiedais, bet ir apdovanos gardžiomis, vitaminų kupinomis uogomis, dažnai vadinamomis „mini kiviais“. Nors iš pirmo žvilgsnio aktinidijos auginimas gali pasirodyti sudėtingas, laikantis tam tikrų taisyklių ir rekomendacijų, net ir pradedantysis sodininkas gali sulaukti gausaus derliaus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime viską, ką reikia žinoti apie aktinidijas: nuo tinkamos veislės pasirinkimo iki derliaus nuėmimo ir panaudojimo.

Kas yra Aktinidija? Trumpa Pažintis

Aktinidija (lot. Actinidia) – tai lapus metančių, sumedėjusių vijoklinių augalų gentis, priklausanti aktinidijinių (Actinidiaceae) šeimai. Šios genties augalai natūraliai paplitę Rytų Azijoje – Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Pasaulyje žinoma apie 40-60 aktinidijų rūšių, tačiau ne visos jos tinka auginti mūsų klimato sąlygomis. Labiausiai paplitusi ir komerciškai auginama rūšis yra kininė aktinidija (Actinidia chinensis) bei jos artima giminaitė gardžioji aktinidija (Actinidia deliciosa) – būtent šių augalų vaisiai yra mums gerai pažįstami kiviai. Tačiau šios rūšys yra gana lepios šilumai ir Lietuvos žiemų dažniausiai neatlaiko.

Laimei, yra ir šalčiui kur kas atsparesnių aktinidijų rūšių, kurios sėkmingai auga ir dera mūsų krašte. Populiariausios iš jų – margalapė aktinidija (Actinidia arguta) ir smailialapė arba kolomiktinė aktinidija (Actinidia kolomikta). Šių augalų vaisiai yra mažesni nei įprastų kivių, dažniausiai žalios spalvos (nors yra veislių ir su rausvais ar gelsvais vaisiais), plona, valgoma odele, todėl jų nereikia skusti. Skonis primena kivių, tačiau gali turėti ir ananasų, agrastų ar net braškių poskonių, priklausomai nuo veislės.

Aktinidijų Rūšys ir Veislės Tinkamos Lietuvai

Renkantis aktinidijas savo sodui, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į rūšį, bet ir į konkrečią veislę, jos atsparumą šalčiui, derlingumą bei vaisių skonines savybes. Taip pat labai svarbu žinoti, kad dauguma aktinidijų yra dvinamiai augalai – tai reiškia, kad vaisiams užmegzti reikalingi tiek moteriški ( плодоносящие ), tiek vyriški ( apdulkinantys ) augalai. Tiesa, yra ir savidulkių veislių, tačiau net ir joms esant šalia vyriško augalo, derlius būna gausesnis.

Margalapė Aktinidija (Actinidia arguta)

Tai bene populiariausia aktinidijų rūšis Lietuvoje, dar vadinama „Sibiro kiviu“ arba „hardy kiwi“. Ši liana gali užaugti iki 8-15 metrų aukščio (kartais net daugiau), todėl jai būtinos tvirtos atramos. Margalapės aktinidijos lapai yra tamsiai žali, blizgūs, rudenį nusidažo geltonai. Žydi birželio mėnesį baltais, kvapniais žiedais. Vaisiai prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais, yra maždaug slyvos dydžio (2-3 cm ilgio), žalios spalvos, labai skanūs ir aromatingi. Ši rūšis yra gana atspari šalčiui (iki -30°C), tačiau jauni ūgliai pavasarį gali nukentėti nuo vėlyvųjų šalnų.

Populiarios margalapės aktinidijos veislės:

• ‘Issai’: Tai viena iš nedaugelio savidulkių veislių, tačiau geriau dera, kai šalia auga vyriškas augalas. Vaisiai vidutinio dydžio, skanūs. Augalas nėra toks augus kaip kitos šios rūšies veislės.
• ‘Ananasnaja’ (arba ‘Anna’): Labai derlinga veislė, vaisiai pasižymi ananasų prieskoniu. Reikalingas apdulkintojas. Atspari šalčiui.
• ‘Geneva’: Ankstyva veislė, vaisiai saldūs, aromatingi. Reikalingas apdulkintojas.
• ‘Weiki’ (arba ‘Bayern Kiwi’): Vokiška veislė, labai derlinga. Vaisiai vidutinio dydžio, skanūs. Yra tiek moteriška (‘Weiki’ F), tiek vyriška (‘Weiki’ M) forma.
• ‘Jumbo’: Vaisiai stambesni nei kitų veislių, saldūs. Reikalingas apdulkintojas.
• Lietuviškos selekcijos veislės: Verta pasidomėti ir vietinių selekcininkų išvestomis veislėmis, kurios yra gerai prisitaikiusios prie mūsų klimato sąlygų, pavyzdžiui, ‘Paukštės Šakarva’, ‘Landė’.

Smailialapė Aktinidija (Actinidia kolomikta)

Ši rūšis dažnai auginama ne tik dėl vaisių, bet ir dėl savo dekoratyvumo. Jos lapai, ypač saulėtoje vietoje augančių vyriškų ir jaunų moteriškų augalų, pavasarį ir vasaros pradžioje nusidažo baltai ir rožiniai – atrodo itin įspūdingai. Smailialapė aktinidija yra žemesnė nei margalapė, užauga iki 5-7 metrų aukščio. Ji yra pati atspariausia šalčiui aktinidijų rūšis, galinti ištverti net iki -40°C speigus. Žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, baltais, kvapniais žiedais. Vaisiai mažesni nei margalapės aktinidijos (apie 2 cm ilgio), prinoksta anksčiau – rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Jie yra labai saldūs, aromatingi, turtingi vitamino C (kartais net daugiau nei citrinose ar juoduosiuose serbentuose). Prinokę vaisiai greitai byra, todėl derlių reikia skinti laiku.

Populiarios smailialapės aktinidijos veislės:

• ‘Dr. Szymanowski’: Lenkiška veislė, dažniausiai savidulkė, tačiau geriau dera su apdulkintoju. Lapai labai dekoratyvūs. Vaisiai skanūs.
• ‘Sentyabraskaya’: Derlinga veislė, vaisiai saldūs, aromatingi. Reikalingas apdulkintojas.
• ‘Adam’: Vyriška veislė, puikus apdulkintojas smailialapėms aktinidijoms, pasižymi labai dekoratyviais lapais.
• ‘Krupnoplodnaja’: Kaip sufleruoja pavadinimas, vaisiai šiek tiek stambesni nei įprasta šiai rūšiai.

Aktinidijų Nauda Sveikatai ir Sodo Dekorui

Aktinidijų vaisiai – tikras vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose ypač gausu vitamino C (kai kuriose veislėse jo koncentracija kelis ar net keliolika kartų viršija citrinų ar apelsinų), taip pat vitamino E, B grupės vitaminų, karotinoidų (provitamino A), kalio, magnio, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų. Dėl didelio antioksidantų kiekio aktinidijų uogos padeda stiprinti imuninę sistemą, kovoti su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus. Jose esanti ląsteliena gerina virškinimą. Reguliarus šių uogų vartojimas gali padėti normalizuoti kraujospūdį, stiprinti kraujagysles.

Be naudos sveikatai, aktinidijos yra ir puikus dekoratyvinis sodo elementas. Jų vešli žaluma ir vijoklinis augimo būdas leidžia apželdinti pavėsines, tvoras, sienas, arkas ar specialiai įrengtas atramas. Smailialapės aktinidijos su savo margais lapais gali tapti tikra sodo puošmena. Kvapnūs žiedai pavasarį pritraukia bites ir kitus naudingus vabzdžius.

Idealios Auginimo Sąlygos Aktinidijoms

Norint sulaukti gero aktinidijų derliaus, svarbu parinkti joms tinkamą vietą ir užtikrinti optimalias augimo sąlygas.

• Vieta: Aktinidijos mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Geriausia, jei tai būtų nuo stiprių vėjų apsaugota užuovėja, ypač svarbu apsaugoti nuo šaltų šiaurės ir rytų vėjų. Margalapėms aktinidijoms reikia daugiau saulės nei smailialapėms. Venkite žemų, drėgnų vietų, kur pavasarį ilgai laikosi šalnos ir kaupiasi šaltas oras.
• Dirvožemis: Šie augalai geriausiai auga purioje, derlingoje, gerai drenuojamoje, silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje (pH 5,5-7,0). Sunkus molingas ar per daug smėlėtas dirvožemis netinka. Jei dirva per sunki, ją reikėtų pagerinti įmaišant komposto, durpių, smėlio. Aktinidijos nepakenčia užmirkimo, todėl gruntinis vanduo neturėtų būti arčiau nei 1,5 metro nuo paviršiaus.
• Atramos: Kadangi aktinidijos yra vijokliniai augalai, joms būtinos tvirtos atramos. Tai gali būti pergolės, treliažai, tvoros, sienos ar specialiai įrengti T formos arba vieliniai špaleriai. Atramas reikėtų įrengti prieš sodinant augalus arba iš karto po pasodinimo. Jos turi būti pakankamai aukštos (2-3 metrai) ir tvirtos, kad atlaikytų suaugusio augalo svorį su visu derliumi.

Sodinimas: Žingsnis po Žingsnio

Aktinidijas geriausia sodinti pavasarį (balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje), kai praeina stiprių šalnų pavojus, arba rudenį (rugsėjo mėnesį), likus bent mėnesiui iki dirvos įšalimo. Pavasarinis sodinimas laikomas saugesniu.

1. Sodinukų pasirinkimas: Rinkitės sveikus, gerai išsivysčiusia šaknų sistema sodinukus iš patikimų medelynų. Jei perkate dvinamius augalus, įsitikinkite, kad turite tiek moteriškų, tiek vyriškų augalų (dažniausiai vienam vyriškam augalui sodinamos 5-8 moteriškos). Pažymėkite, kuris augalas yra vyriškas, o kuris moteriškas, kad ateityje nesusimaišytumėte.
2. Duobių paruošimas: Sodinimo duobes kaskite maždaug 60x60x60 cm dydžio. Atstumas tarp augalų turėtų būti apie 2,5-3 metrus smailialapėms aktinidijoms ir 3-5 metrus margalapėms. Jei dirvožemis prastas, duobes darykite didesnes.
3. Dirvožemio paruošimas: Į duobės dugną įberkite drenažo sluoksnį (žvyro, skaldos). Iškastą žemę sumaišykite su kompostu (1-2 kibirai), perpuvusiu mėšlu (jei turite), durpėmis (jei dirva šarminė). Galima pridėti kompleksinių mineralinių trąšų pagal instrukciją. Nenaudokite šviežio mėšlo ir kalkių, nes aktinidijos jų nemėgsta.
4. Sodinimas: Sodinuką atsargiai išimkite iš konteinerio, stengdamiesi nepažeisti šaknų gumulo. Įstatykite į duobės vidurį taip, kad šaknies kaklelis būtų lygiai su žemės paviršiumi arba šiek tiek aukščiau (1-2 cm), nes suslūgus žemei jis nusės. Užpilkite paruoštu žemių mišiniu, lengvai suspauskite.
5. Laistymas ir mulčiavimas: Gausiai palaistykite (1-2 kibirai vandens vienam augalui). Po laistymo pomedį mulčiuokite durpėmis, kompostu, medžio žieve ar pjuvenomis (5-10 cm sluoksniu). Mulčias padės išlaikyti drėgmę, apsaugos šaknis nuo perkaitimo vasarą ir šalčio žiemą, taip pat stabdys piktžolių augimą.

Priežiūra: Raktas į Gausų Derlių

Tinkama priežiūra yra būtina norint džiaugtis sveikais augalais ir gausiu derliumi.

Laistymas

Aktinidijos mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia užmirkimo. Jaunus augalus pirmaisiais metais po pasodinimo reikia laistyti reguliariai, ypač sausringu laikotarpiu. Suaugusius augalus laistykite pagal poreikį, gausiau per sausras, žydėjimo ir vaisių mezgimo metu. Vanduo turi gerai įsigerti į gilesnius dirvos sluoksnius. Po laistymo ar lietaus naudinga supurenti dirvą aplink augalą, kad nesusidarytų kieta pluta.

Tręšimas

Aktinidijas reikėtų pradėti tręšti antraisiais-trečiaisiais metais po pasodinimo. Pavasarį, vegetacijos pradžioje, tinka organinės trąšos (perpuvęs mėšlas, kompostas) arba kompleksinės mineralinės trąšos su didesniu azoto kiekiu. Vasaros pradžioje, prieš žydėjimą, galima patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Po derliaus nuėmimo, rudenį, naudinga įterpti kalio trąšų, kurios padeda augalams geriau pasiruošti žiemai. Svarbu nepertręšti azotu, ypač antroje vasaros pusėje, nes tai skatina ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir žiemą nušąla.

Genėjimas

Genėjimas yra vienas svarbiausių aktinidijų priežiūros darbų. Jis atliekamas norint suformuoti augalo vainiką, reguliuoti augimą ir derėjimą, pagerinti apšvietimą ir oro cirkuliaciją. Aktinidijas geriausia genėti vėlyvą rudenį, nukritus lapams, arba labai anksti pavasarį (vasario pabaigoje – kovo pradžioje), kol dar neprasidėjusi sulčių cirkuliacija. Pavasarinis genėjimas vėlesniu laiku gali sukelti stiprų „ašarojimą“, kas silpnina augalą.

• Formuojamasis genėjimas: Pirmaisiais metais po pasodinimo paliekamas vienas ar du stipriausi ūgliai, kurie rišami prie atramos. Vėlesniais metais formuojamas pagrindinis stiebas ir kelios horizontalios skeletinės šakos.
• Sanitarinis genėjimas: Kiekvienais metais šalinamos pažeistos, ligotos, nušalusios, silpnos ir susipynusios šakos.
• Retinamasis genėjimas: Išpjaunamos senos, nederlingos šakos (aktinidijos geriausiai dera ant 2-4 metų ūglių), taip pat per tankiai augančios šakos, kad pagerėtų vainiko apšvietimas.
• Vasaros genėjimas (pinciravimas): Vasarą galima trumpinti per daug išaugusius jaunus ūglius, paliekant 4-5 lapus virš paskutinės vaisinės kekės. Tai skatina geresnį vaisių vystymąsi ir kitų metų žiedinių pumpurų formavimąsi.

Paruošimas Žiemai

Nors dauguma Lietuvoje auginamų aktinidijų veislių yra pakankamai atsparios šalčiui, jaunus augalus (ypač pirmaisiais 2-3 metais po pasodinimo) rekomenduojama pridengti žiemai. Tam tinka eglišakės, agrodanga, durpės ar sausi lapai, kuriais apkaupiama šaknų zona. Suaugusių augalų dažniausiai dengti nereikia, tačiau jei prognozuojamos labai šaltos besniegės žiemos, pomedžių mulčiavimas storesniu sluoksniu tikrai nepakenks. Svarbu apsaugoti augalus nuo pavasarinių šalnų, kurios gali pažeisti jaunus ūglius ir žiedpumpurius. Jei prognozuojamos šalnos, augalus galima apdengti agrodanga.

Apdulkinimas: Paslaptis Slypi Gėlėse

Kaip minėta, dauguma aktinidijų yra dvinamiai augalai. Tai reiškia, kad moteriški augalai (kurie mezga vaisius) turi būti apdulkinti vyriškų augalų žiedadulkėmis. Vyriški augalai vaisių nemezga, jų funkcija – tik apdulkinimas. Vienas vyriškas augalas gali sėkmingai apdulkinti 5-8 moteriškus augalus, jei jie auga ne toliau kaip 10-20 metrų atstumu (geriausia – arčiau). Svarbu, kad vyriško ir moteriško augalo žydėjimo laikas sutaptų. Žiedadulkes perneša vėjas ir vabzdžiai, ypač bitės. Jei sode nėra pakankamai bičių, žydėjimo metu galima papildomai pritraukti jas purškiant augalus silpnu medaus ar cukraus tirpalu.

Jei įsigijote savidulkę veislę (pvz., ‘Issai’), teoriškai vyriškas augalas nėra būtinas, tačiau praktika rodo, kad net ir savidulkės veislės dera gausiau, kai šalia auga apdulkintojas.

Ligos ir Kenkėjai: Kaip Apsaugoti Savo Augalus

Aktinidijos yra gana atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais problemų gali kilti. Dažniausios problemos:

• Grybinės ligos (miltligė, lapų dėmėtligės): Pasirodo esant per drėgnam orui, per tankiam vainikui. Profilaktikai svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją (tinkamas genėjimas), neperlaistyti, vengti sodinti per tankiai. Pažeistus lapus ir šakas reikia šalinti. Esant stipriam pažeidimui, galima naudoti fungicidus.
• Amarai: Gali pulti jaunus ūglius ir lapus. Naikinti galima purškiant žaliojo muilo tirpalu, dilgėlių ar kitų augalinių preparatų ištraukomis. Esant gausiam antplūdžiui – insekticidais.
• Voratinklinės erkutės: Atsiranda sausu ir karštu oru. Pažeisti lapai gelsta, ant jų matosi smulkūs voratinkliai. Kovai tinka akaricidai arba purškimas vandeniu (erkutės nemėgsta drėgmės).
• Katės: Keista, bet tiesa – katės tiesiog dievina smailialapės aktinidijos (Actinidia kolomikta) kvapą, ypač jaunų augalų. Jos gali laižyti, kramtyti ir trintis į augalus, taip juos pažeisdamos ar net sunaikindamos. Jaunus augalus reikėtų apsaugoti tvorelėmis ar specialiais tinklais. Margalapės aktinidijos katėms nėra tokios patrauklios.

Derliaus Nuėmimas ir Laikymas

Aktinidijų vaisiai prinoksta palaipsniui, todėl derlių gali tekti skinti kelis kartus. Smailialapės aktinidijos prinoksta anksčiau – rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Jų vaisiai prinokę greitai minkštėja ir byra, todėl svarbu nepraleisti derliaus nuėmimo momento. Margalapės aktinidijos prinoksta vėliau – rugsėjo-spalio mėnesiais. Jų vaisiai tvirtesni, geriau laikosi ant šakų. Prinokę vaisiai šiek tiek suminkštėja, įgauna būdingą veislei aromatą. Kai kurios margalapių veislės gali būti skinamos dar kietokos ir paliekamos sunokti kambario temperatūroje.

Šviežios aktinidijų uogos kambario temperatūroje laikosi kelias dienas. Šaldytuve, sandariame indelyje, jos gali išsilaikyti kelias savaites. Ilgesniam laikymui vaisius galima šaldyti, džiovinti, virti uogienes, kompotus, gaminti vyną ar kitus gardėsius.

Aktinidijų Panaudojimas

Aktinidijų vaisiai yra universalūs. Juos skaniausia valgyti šviežius, tiesiai nuo krūmo – ypač todėl, kad jų odelė yra plona ir valgoma. Taip pat jie puikiai tinka:

• Desertams, vaisių salotoms, kokteiliams
• Uogienėms, džemams, marmeladams
• Kompotams, sultims, sirupams
• Vynui, likeriams
• Džiovinimui (džiovintos aktinidijos primena razinas)
• Šaldymui (šaldytos uogos išlaiko daugumą naudingųjų savybių)
• Padažams prie mėsos ar žuvies patiekalų

Įdomūs Faktai Apie Aktinidijas

• Pavadinimas „aktinidija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „aktis“, reiškiančio „spindulys“, dėl vaisiaus skerspjūvyje matomų spinduliškai išsidėsčiusių sėklalizdžių.
• Nors kiviai (kininės aktinidijos vaisiai) yra kilę iš Kinijos, pasaulyje jie išpopuliarėjo per Naująją Zelandiją, kur XX amžiaus pradžioje buvo pradėti auginti komerciniais tikslais ir pavadinti kiviais dėl panašumo į nacionalinį paukštį kivį.
• Aktinidijos yra ilgaamžiai augalai, vienoje vietoje gali augti ir derėti kelias dešimtis metų.
• Pirmasis aktinidijų derlius paprastai gaunamas praėjus 3-5 metams po pasodinimo, priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų.

Aktinidijų auginimas Lietuvoje – tai ne tik galimybė paįvairinti savo sodą egzotišku augalu, bet ir proga mėgautis gardžiomis, sveikomis uogomis, kurių nenusipirksi kiekvienoje parduotuvėje. Nors pradinės investicijos į sodinukus ir atramas gali pasirodyti nemažos, o priežiūra reikalauja tam tikrų žinių ir pastangų, ilgainiui šie augalai atsidėkos gausiu derliumi ir nepakartojamu skoniu. Tad drąsiai eksperimentuokite, rinkitės tinkamas veisles ir džiaukitės savo pačių užaugintais „mini kiviais“!