Agurkų Sodinimas Šiltnamyje: Nuo Sėklos iki Gausaus Derliaus – Išsamus Gidas

Traškūs, sultingi, tiesiai nuo krūmo nuskinti agurkai – tikra vasaros palaima. O kas gali būti geriau, nei mėgautis savais, ekologiškai užaugintais agurkais? Lietuviškos vasaros kartais būna nenuspėjamos, todėl šiltnamis tampa tikru išsigelbėjimu agurkų augintojams, leidžiančiu ne tik pratęsti derliaus sezoną, bet ir apsaugoti augalus nuo nepalankių oro sąlygų. Šiame išsamiame gide pasidalinsime visomis agurkų sodinimo ir auginimo šiltnamyje subtilybėmis – nuo tinkamiausių veislių pasirinkimo iki gausaus derliaus nuėmimo ir netgi mažiau žinomų gudrybių, kurios padės Jūsų agurkams klestėti.

Kodėl verta agurkus auginti šiltnamyje?

Nors agurkus galima auginti ir lauke, šiltnamis suteikia daugybę privalumų, ypač mūsų klimato sąlygomis:

• Ilgesnis auginimo sezonas: Šiltnamyje agurkus galima pradėti auginti anksčiau pavasarį ir džiaugtis derliumi ilgiau rudenį. Tai ypač aktualu ankstyvosioms veislėms.
• Apsauga nuo nepalankių oro sąlygų: Šaltos naktys, stiprūs vėjai, kruša ar ilgalaikės liūtys gali pražūtingai paveikti lauke augančius agurkus. Šiltnamis suteikia saugią užuovėją.
• Stabilios augimo sąlygos: Galimybė kontroliuoti temperatūrą ir drėgmę leidžia sukurti optimalias sąlygas agurkų augimui ir vystymuisi.
• Mažesnė ligų ir kenkėjų rizika: Nors visiškai išvengti problemų sunku, šiltnamyje lengviau kontroliuoti aplinką ir apsisaugoti nuo kai kurių ligų bei kenkėjų antplūdžio.
• Geresnė derliaus kokybė ir gausa: Optimaliomis sąlygomis augantys agurkai dažniausiai būna sveikesni, gražesni ir derlingesni.

Tinkamiausių agurkų veislių pasirinkimas šiltnamiui

Renkantis agurkų veisles šiltnamiui, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus. Nuo teisingo pasirinkimo priklausys ir Jūsų būsimas derlius.

Pirmiausia, nuspręskite, kokio tipo agurkų norite. Dažniausiai šiltnamiams renkamasi iš šių tipų:

• Partenokarpinės (savidulkės) veislės: Tai populiariausias pasirinkimas šiltnamiams. Šios veislės mezga vaisius be apdulkinimo, todėl nereikia rūpintis vabzdžių apdulkintojų pritraukimu. Jos užtikrina stabilesnį derlių uždarose erdvėse.
• Bičių apdulkinamos veislės: Nors tradiciškesnės, šiltnamyje joms reikės pagalbos – arba teks reguliariai vėdinti šiltnamį, kad įskristų bitės, arba netgi imtis rankinio apdulkinimo. Jei Jūsų šiltnamis gerai vėdinamas ir aplink gausu bičių, galite rinktis ir jas, tačiau partenokarpinės veislės yra patikimesnis variantas.

Kiti svarbūs kriterijai:

• Augimo tipas: Dauguma šiltnaminių agurkų yra indeterminantiniai (vijokliniai), reikalaujantys atramų ir formavimo. Egzistuoja ir determinantinių (krūminių) veislių, tačiau jos mažiau paplitusios šiltnamiuose dėl mažesnio bendro derlingumo iš ploto vieneto.
• Atsparumas ligoms: Rinkitės veisles, kurios yra atsparios dažniausiai pasitaikančioms agurkų ligoms, tokioms kaip miltligė, agurkų mozaikos virusas ar rauplės. Informacija apie atsparumą dažniausiai pateikiama ant sėklų pakuotės.
• Vaisių paskirtis: Ar agurkus auginsite salotoms, ar konservavimui? Salotoms skirti agurkai dažniausiai būna ilgesni, lygesne odele, o konservavimui – trumpesni, tvirtesni, kartais su spygliukais. Yra ir universalių veislių.
• Ankstyvumas: Jei norite kuo anksčiau mėgautis derliumi, rinkitės ankstyvąsias arba labai ankstyvąsias veisles. Vėlesnės veislės paprastai dera ilgiau ir gausiau.

Populiarios ir gerai Lietuvoje pasiteisinusios šiltnaminės partenokarpinės veislės yra ‘Mirabelle H’, ‘Dirigent H’, ‘Mandy H’, ‘Pasalimo H’, ‘Sonate H’. Nebijokite eksperimentuoti ir išbandyti naujas veisles, tačiau visuomet turėkite ir keletą patikrintų favoritų.

Šiltnamio paruošimas agurkams

Prieš sodinant agurkus, šiltnamį būtina tinkamai paruošti. Tai vienas iš svarbiausių sėkmingo auginimo etapų.

Šiltnamio valymas ir dezinfekcija

Jei šiltnamis buvo naudotas praėjusiais metais, pavasarį jį būtina kruopščiai išvalyti. Pašalinkite visas augalų liekanas, senas virves ar atramas. Nuplaukite šiltnamio dangą (stiklą ar polikarbonatą) tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tam galite naudoti ūkinį muilą, specialias šiltnamių plovimo priemones arba tiesiog šiltą vandenį su trupučiu indų ploviklio. Švarūs paviršiai praleidžia daugiau šviesos ir sumažina ligų bei kenkėjų plitimo riziką. Po plovimo, jei praėjusiais metais buvo problemų su ligomis, rekomenduojama dezinfekuoti šiltnamio konstrukcijas ir dirvožemį. Tam galima naudoti specialius dezinfekantus arba ekologiškesnes priemones, pavyzdžiui, sieros dūmadėžes (naudojant atsargiai ir laikantis instrukcijų).

Dirvožemio paruošimas

Agurkai mėgsta purią, derlingą, gerai drenuojamą dirvą, turtingą organinių medžiagų. Idealus pH – nuo 6.0 iki 7.0.

• Dirvožemio tyrimas: Jei įmanoma, atlikite dirvožemio tyrimą. Tai padės nustatyti jo rūgštingumą ir maisto medžiagų kiekį, leis tikslingai pagerinti dirvą.
• Dirvos gerinimas: Prieš sodinimą į dirvą įterpkite gerai perpuvusio mėšlo (geriausia rudenį arba anksti pavasarį, likus bent kelioms savaitėms iki sodinimo) arba komposto (5-10 kg kvadratiniam metrui). Taip pat galite naudoti specialias organines trąšas agurkams. Venkite šviežio mėšlo, nes jis gali „nudeginti” jaunų augalų šaknis.
• Struktūros gerinimas: Jei dirva sunki, molinga, įmaišykite smėlio ar durpių, kad pagerintumėte oro pralaidumą ir drenažą. Jei dirva per lengva, smėlinga, pridėkite daugiau komposto, kad sulaikytų drėgmę.
• Lysvių formavimas: Šiltnamyje agurkus patogu auginti šiek tiek pakeltose lysvėse. Tai pagerina drenažą ir leidžia dirvai greičiau įšilti. Lysvių plotis turėtų būti toks, kad būtų patogu pasiekti augalus iš abiejų pusių (apie 80-100 cm).

Ventiliacija ir temperatūros kontrolė

Pasirūpinkite, kad šiltnamyje būtų gera ventiliacija. Agurkams reikalinga oro kaita, kad nesikauptų perteklinė drėgmė, kuri skatina grybinių ligų plitimą. Įsitikinkite, kad šiltnamio langai ar durys lengvai atsidaro. Karštomis vasaros dienomis gali prireikti ir papildomo šešėliavimo, pavyzdžiui, naudojant specialius tinklus ar kalkinant stogą.

Agurkų sėja ir daigų auginimas

Agurkus šiltnamyje galima auginti iš daigų arba sėti tiesiai į lysves. Auginimas iš daigų leidžia gauti ankstyvesnį derlių.

Sėja daigams

• Sėjos laikas: Agurkų sėklas daigams sėkite likus maždaug 3-4 savaitėms iki numatomo persodinimo į šiltnamį. Lietuvoje tai dažniausiai būna balandžio vidurys ar pabaiga, priklausomai nuo pavasario ir šiltnamio tipo.
• Indeliai: Geriausia sėti į individualius indelius (durpinius puodelius, plastikinius vazonėlius, specialias daigyklas), kad persodinant kuo mažiau būtų pažeidžiamos jautrios agurkų šaknys. Indelių skersmuo turėtų būti apie 8-10 cm.
• Substratas: Naudokite specialų daigams skirtą substratą arba pasigaminkite mišinį iš durpių, komposto ir smėlio. Svarbu, kad substratas būtų purus ir laidus orui.
• Sėja: Į kiekvieną indelį dėkite po 1-2 sėklas maždaug 1-2 cm gyliu. Jei dygsta abi, silpnesnę daigelį vėliau atsargiai pašalinkite.
• Dygimo sąlygos: Uždenkite indelius plėvele ar stiklu, kad palaikytumėte drėgmę, ir pastatykite šiltoje vietoje (optimali temperatūra dygimui 22-26°C). Sėklos sudygsta per 3-7 dienas. Sudygus, plėvelę nuimkite.

Daigų priežiūra

• Šviesa: Agurkų daigams reikia daug šviesos – mažiausiai 10-12 valandų per dieną. Jei natūralios šviesos nepakanka (ypač ankstyvam sėjimui), naudokite papildomą apšvietimą specialiomis fitolampomis. Trūkstant šviesos daigai ištįsta ir būna silpni.
• Temperatūra: Sudygus, temperatūrą galima šiek tiek sumažinti iki 18-22°C dieną ir 16-18°C naktį. Venkite staigių temperatūros svyravimų.
• Laistymas: Laistykite saikingai, bet reguliariai, kai substrato paviršius pradžiūsta. Naudokite kambario temperatūros nusistovėjusį vandenį. Venkite perlaistymo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį.
• Grūdinimas: Likus 7-10 dienų iki persodinimo į šiltnamį, daigus pradėkite grūdinti. Kasdien išneškite juos į lauką ar vėsesnį šiltnamį, palaipsniui ilgindami buvimo laiką ir pratindami prie tiesioginių saulės spindulių bei vėjo. Grūdinimas padeda augalams lengviau adaptuotis naujoje vietoje.

Daigų sodinimas į šiltnamį

Kai praeina šalnų pavojus, dirva šiltnamyje įšyla bent iki 15-17°C (optimaliai 18-20°C), o daigai turi 3-4 tikruosius lapelius ir tvirtą šaknų sistemą, ateina metas juos sodinti į nuolatinę augimo vietą.

• Sodinimo laikas: Dažniausiai tai būna gegužės mėnuo. Pasirinkite apsiniaukusią dieną arba sodinkite pavakary, kad augalai patirtų mažiau streso.
• Atstumai: Agurkus šiltnamyje sodinkite viena eile arba dviem eilėmis šachmatine tvarka. Atstumai tarp augalų eilėje turėtų būti 40-60 cm, o tarp eilių – 70-90 cm. Tikslūs atstumai priklauso nuo veislės augumo ir formavimo būdo. Per tankus sodinimas blogina oro cirkuliaciją ir didina ligų riziką.
• Sodinimo technika: Iškaskite duobutes šiek tiek didesnes nei daigų indelių tūris. Atsargiai išimkite daigą su visu žemės gumulu, stengdamiesi nepažeisti šaknų. Jei naudojote durpinius puodelius, galite sodinti tiesiai su jais (įsitikinkite, kad puodelio kraštai neišlenda virš žemės, nes tai gali trukdyti drėgmės patekimui). Sodinkite daigus tokiu pačiu gyliu, kaip jie augo indeliuose, arba vos keliais centimetrais giliau, iki skilčialapių. Negalima užberti žemėmis augimo kūgelio.
• Laistymas po sodinimo: Pasodintus daigus gausiai paliekite šiltu vandeniu.

Agurkų priežiūra šiltnamyje: sėkmės paslaptys

Tinkama priežiūra yra raktas į gausų ir sveiką agurkų derlių. Agurkai yra gana reiklūs augalai, todėl jiems reikės Jūsų dėmesio viso vegetacijos periodo metu.

Laistymas

Agurkai labai mėgsta drėgmę, jų šaknų sistema yra paviršinė. Todėl laistyti reikia reguliariai ir gausiai, ypač žydėjimo ir vaisių mezgimo metu. Dirva visada turėtų būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.

• Dažnumas ir kiekis: Karštomis dienomis gali tekti laistyti kasdien ar net du kartus per dieną. Vėsesniu oru – kas 2-3 dienas. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad sudrėktų gilesni dirvos sluoksniai (apie 20-30 cm). Vidutiniškai vienam suaugusiam augalui reikia 5-10 litrų vandens vienu laistymu, priklausomai nuo oro sąlygų ir augalo dydžio.
• Vandens temperatūra: Laistykite tik šiltu, nusistovėjusiu vandeniu (apie 20-25°C). Šaltas vandentiekio vanduo gali sukelti augalams stresą, lėtinti augimą ir netgi sukelti vaisių kritimą ar ligas.
• Laistymo būdas: Geriausia laistyti tiesiai į šaknis, stengiantis nesudrėkinti lapų. Drėgni lapai, ypač vakare, sudaro palankias sąlygas grybinių ligų plitimui. Tam puikiai tinka lašelinė laistymo sistema arba laistymas iš laistytuvo be antgalio tiesiai prie augalo pagrindo.
• Laikas: Palankiausias laikas laistymui – rytas. Vakarinis laistymas gali padidinti drėgmę šiltnamyje per naktį.

Temperatūros ir drėgmės valdymas

Optimali temperatūra agurkams augti dieną yra 22-28°C, naktį – 18-20°C. Esant aukštesnei nei 32-35°C temperatūrai, augimas gali sulėtėti, žiedai kristi. Kritinė žema temperatūra yra apie 10-12°C.

• Vėdinimas: Reguliariai vėdinkite šiltnamį, ypač rytais po vėsios nakties, kad išeitų susikaupusi drėgmė. Karštomis dienomis šiltnamio durys ir langai turėtų būti praviri. Venkite skersvėjų, nes agurkai jų nemėgsta.
• Šešėliavimas: Jei saulė labai kaitri, naudokite šešėliavimo tinklus arba balinkite šiltnamio stogą kreida ar specialiais dažais, kad apsaugotumėte augalus nuo nudegimų.
• Oro drėgmė: Agurkai mėgsta didesnę oro drėgmę (70-85%). Karštomis ir sausomis dienomis galite padidinti drėgmę šiltnamyje, purkšdami takelius vandeniu (bet ne pačius augalus). Tačiau svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją, kad drėgmė nebūtų per didelė ir neskatintų ligų.

Tręšimas

Agurkai yra „ėdrūs” augalai ir jiems reikia reguliaraus maitinimo viso augimo sezono metu, ypač intensyvaus derėjimo laikotarpiu.

• Pirmas tręšimas: Praėjus maždaug 10-14 dienų po daigų pasodinimo, kai jie prigyja ir pradeda augti. Tinka kompleksinės mineralinės trąšos su didesniu azoto kiekiu (skatinančiam žaliosios masės augimą) arba organinės trąšos, pavyzdžiui, praskiestas raugintas paukščių mėšlas (1:15-20) ar dilgėlių nuoviras.
• Tręšimas žydėjimo ir derėjimo metu: Šiuo laikotarpiu agurkams reikia daugiau kalio ir fosforo, kurie skatina žiedų formavimąsi ir vaisių mezgimą. Tręškite kas 10-14 dienų specialiomis agurkams skirtomis trąšomis arba organinėmis alternatyvomis. Puikiai tinka medžio pelenų antpilas (1 stiklinė pelenų 10 litrų vandens, palaikyti parą) – tai puikus kalio ir mikroelementų šaltinis.
• Mikroelementai: Nepamirškite, kad agurkams reikia ne tik pagrindinių maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio), bet ir mikroelementų (magnio, boro, geležies ir kt.). Dauguma kompleksinių trąšų juos turi. Magnio trūkumą rodo šviesėjančios gyslos lapuose, o patys lapai lieka žalesni.
• Stebėkite augalus: Augalų išvaizda gali signalizuoti apie maisto medžiagų trūkumą. Pavyzdžiui, šviesūs, smulkūs lapai gali rodyti azoto trūkumą; tamsiai žali, trapūs lapai ir lėtas augimas – fosforo trūkumą; lapų kraštai džiūsta ir riečiasi – kalio trūkumą.
• Venkite pertręšimo: Per didelis trąšų kiekis, ypač azoto, gali pakenkti augalams – jie augins daug lapų, bet menkai derės, o vaisiuose gali kauptis nitratai. Visada laikykitės trąšų gamintojo rekomendacijų.

Atramos ir formavimas (genėjimas)

Dauguma šiltnaminių agurkų veislių yra vijoklinės ir joms būtinos atramos. Formavimas padeda optimaliai išnaudoti šiltnamio erdvę, užtikrinti gerą apšvietimą bei vėdinimą ir gauti gausesnį derlių.

• Atramų įrengimas: Kai tik daigai pasodinami arba šiek tiek paauga, įrenkite atramas. Tai gali būti vertikaliai įtemptos virvės, specialūs tinklai, grotelės ar individualūs kuolai. Virves riškite prie šiltnamio konstrukcijos viršaus ir atsargiai apsukite aplink augalo stiebą arba pririškite prie jo.
• Pagrindinio stiebo formavimas: Dažniausiai agurkai formuojami vienu pagrindiniu stiebu. Reguliariai (kas kelias dienas) sukite augantį pagrindinį stiebą aplink atramą pagal laikrodžio rodyklę.
• Šoninių ūglių (pažastėlių) šalinimas: Iš lapų pažastų augančius šoninius ūglius reikia reguliuoti.
  • Apatinėje stiebo dalyje (maždaug iki 50 cm aukščio arba pirmų 4-5 lapų) pašalinkite visus šoninius ūglius ir žiedų užuomazgas. Tai leis augalui sustiprėti ir suformuoti galingą šaknų sistemą.
  • Aukščiau (maždaug nuo 50 cm iki 1 metro) šoninius ūglius galima palikti, bet juos trumpinti, paliekant po 1-2 lapus ir 1-2 agurkėlius.
  • Dar aukščiau (virš 1 metro iki 1,5 metro) šoniniuose ūgliuose galima palikti po 2-3 lapus ir 2-3 agurkėlius.
  • Viršutinėje dalyje (nuo 1,5 metro iki atramos viršaus) šoniniuose ūgliuose paliekama po 3-4 lapus ir atitinkamai vaisių.
• Pagrindinio stiebo viršūnės nugnybimas: Kai pagrindinis stiebas pasiekia šiltnamio viršų ar atramos pabaigą, jo viršūnę nugnybkite. Tai skatina šoninių ūglių augimą ir derėjimą. Kartais viršūnę lenkia žemyn ir leidžia augti toliau.
• Lapų šalinimas: Reguliariai šalinkite senus, pageltusius, ligotus ar žemę liečiančius lapus. Tai gerina oro cirkuliaciją, mažina ligų riziką ir leidžia augalui nukreipti energiją į vaisių auginimą. Šalinkite lapus palaipsniui, ne daugiau kaip 1-2 vienu metu nuo vieno augalo, kad nesukeltumėte streso.
• Ūsų šalinimas: Nors ūseliai padeda augalui kabintis, šiltnamyje, kur yra įrengtos atramos, jie nėra būtini ir eikvoja augalo energiją. Galima juos atsargiai pašalinti.

Formavimo būdų yra įvairių, ir jie gali skirtis priklausomai nuo veislės bei augintojo patirties. Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti ir stebėti, kaip reaguoja jūsų augalai.

Apdulkinimas (jei reikia)

Jei auginate ne partenokarpines (savidulkes), o bičių apdulkinamas veisles, reikės pasirūpinti apdulkinimu. Karštomis, saulėtomis dienomis plačiai atverkite šiltnamio duris ir langus, kad įskristų vabzdžiai. Jei bičių mažai, galite imtis rankinio apdulkinimo: ryte nuskinkite vyriškąjį žiedą (jis neturi užuomazgos apačioje), nuplėškite jo žiedlapius ir atsargiai pridėkite prie moteriškojo žiedo (su maža agurkėlio užuomazga) piestelės. Vienu vyrišku žiedu galima apdulkinti kelis moteriškus.

Dažniausios agurkų ligos ir kenkėjai šiltnamyje bei jų kontrolė

Net ir kruopščiai prižiūrint, agurkai šiltnamyje kartais suserga ar yra puolami kenkėjų. Svarbu laiku pastebėti problemą ir imtis veiksmų.

Kenkėjai:

• Amarai: Smulkūs, dažniausiai žali ar juodi vabzdžiai, kolonijomis apspintantys jaunus ūglius ir lapų apačią, siurbiantys sultis. Pažeisti lapai riečiasi, gelsta. Kovai naudokite žaliąjį muilą, česnako ar svogūnų lukštų antpilus, specialius insekticidus (geriau biologinius).
• Baltasparniai (šiltadaržiniai): Mažos, baltos muselės, panašios į kandis. Jų lervos taip pat siurbia sultis, o suaugėliai platina ligas. Sunkiai naikinami. Naudokite lipnias gaudykles, biologinius insekticidus.
• Voratinklinės erkės: Labai smulkūs, sunkiai pastebimi kenkėjai, ypač mėgstantys sausą ir karštą orą. Ant lapų atsiranda smulkūs šviesūs taškeliai, vėliau lapai gelsta, džiūsta, o apatinėje pusėje matomas švelnus voratinklis. Padidinkite oro drėgmę, purkškite augalus vandeniu, naudokite akaricidus.

Ligos:

• Miltligė: Ant lapų ir stiebų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Liga greitai plinta esant šiltam, drėgnam orui ir prastai ventiliacijai. Pašalinkite pažeistus lapus, purkškite pienu su vandeniu (1:9), asiūklio nuoviru, vario preparatais arba fungicidais.
• Netikroji miltligė (peronosporozė): Viršutinėje lapų pusėje atsiranda gelsvos, kampuotos dėmės, o apatinėje – pilkšvai violetinis pelėsis. Plinta esant drėgnam orui ir žemesnei temperatūrai. Svarbu gera ventiliacija, neperlaistyti, vengti lapų drėkinimo. Naudokite fungicidus.
• Agurkų mozaikos virusas: Lapai tampa margi, su šviesesnėmis ir tamsesnėmis dėmėmis, deformuojasi, augalai skursta. Liga nepagydoma, platinama amarų ir per sėklas. Pažeistus augalus reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti. Rinkitės atsparias veisles.
• Šaknų puviniai: Augalai vysta, gelsta, stiebo pagrindas pūva. Priežastys – perlaistymas, šaltas vanduo, užkrėsta dirva. Svarbu geras drenažas, saikingas laistymas šiltu vandeniu. Pažeistus augalus sunku išgelbėti.

Prevencija yra geriausia apsauga: rinkitės atsparias veisles, laikykitės sėjomainos (jei įmanoma šiltnamyje, keiskite žemę kas kelis metus), dezinfekuokite šiltnamį, užtikrinkite gerą ventiliaciją, tinkamai laistykite ir tręškite, reguliariai apžiūrėkite augalus.

Agurkų derliaus nuėmimas

Tai maloniausia agurkų auginimo dalis! Nuo teisingo derliaus nuėmimo priklauso ne tik jo kokybė, bet ir tolimesnis augalų derėjimas.

• Kada skinti: Agurkus skinkite reguliariai, kas 1-3 dienas, priklausomai nuo veislės ir augimo intensyvumo. Neleiskite agurkams peraugti – peraugę vaisiai tampa neskanūs (kartūs, sėklos kietos), o augalas eikvoja energiją jiems brandinti vietoje naujų užuomazgų formavimo. Skinkite agurkus, kai jie pasiekia būdingą veislei dydį ir formą. Konservavimui skirtus agurkus (kornišonus) skinkite mažesnius.
• Kaip skinti: Agurkus geriausia nupjauti aštriu peiliu ar sekatoriumi, paliekant trumpą kotelį (apie 1-2 cm). Neraukite vaisių rankomis, nes galite pažeisti stiebą ar visą augalą.
• Laikas: Geriausia derlių nuimti ryte, kai agurkai būna tvirčiausi ir sultingiausi.

Reguliarus derliaus nuėmimas skatina augalus formuoti naujus žiedus ir megzti daugiau vaisių, taip prailgindamas derėjimo periodą.

Keletas mažiau žinomų gudrybių sėkmingam agurkų auginimui

• Mulčiavimas: Mulčiuokite dirvą aplink agurkus šienu, šiaudais, nupjauta žole (be sėklų) ar specialia agroplėvele. Mulčias sulaiko drėgmę dirvoje, neleidžia augti piktžolėms, apsaugo šaknis nuo perkaitimo ir palaiko pastovesnę dirvos temperatūrą.
• Kaimynystė: Agurkai gerai auga šalia krapų, pupelių, salotų, ridikėlių. Krapai gali pagerinti agurkų skonį ir pritraukti naudingus vabzdžius. Venkite agurkus sodinti šalia bulvių ar pomidorų, nes jie gali konkuruoti dėl maisto medžiagų ir platinti panašias ligas.
• Karbamido (šlapalo) purškimas: Esant stresinėms sąlygoms (pvz., po šaltos nakties) arba norint paskatinti augimą, galima nupurkšti lapus silpnu karbamido tirpalu (5-10 g / 10 litrų vandens). Tai greitai suteikia augalams azoto.
• Pieno purškalas nuo miltligės: Profilaktiškai arba pasirodžius pirmiesiems miltligės požymiams, purkškite agurkus pieno ir vandens mišiniu (1 dalis pieno, 9 dalys vandens, galima įdėti kelis lašus jodo).
• Venkite kartumo: Agurkai gali apkarsti dėl streso – nereguliaraus laistymo, didelių temperatūros svyravimų, maisto medžiagų trūkumo. Užtikrinkite pastovias augimo sąlygas.

Dažniausiai daromos klaidos auginant agurkus šiltnamyje

• Netinkamas laistymas: Perlaistymas arba nepakankamas laistymas, laistymas šaltu vandeniu, lapų drėkinimas.
• Prasta ventiliacija: Tai sukelia per didelę drėgmę ir skatina ligų plitimą.
• Per tankus sodinimas: Augalai konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų, blogėja oro cirkuliacija.
• Netinkamas formavimas arba jo nebuvimas: Augalas auga chaotiškai, derlius būna menkesnis.
• Ignoruojami pirmieji ligų ar kenkėjų požymiai: Problema įsisenėja ir tampa sunkiau valdoma.
• Netinkamas tręšimas: Per mažai arba per daug trąšų, netinkamas maisto medžiagų balansas.

Derliaus sezono pabaiga ir šiltnamio paruošimas žiemai

Baigiantis agurkų derėjimo sezonui, paprastai rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, pašalinkite visus augalų likučius iš šiltnamio. Tai svarbu, norint sumažinti ligų ir kenkėjų tikimybę kitais metais. Išvalykite ir, jei reikia, dezinfekuokite šiltnamį. Jei dirva stipriai išnaudota, galite ją pagerinti įterpdami organinių medžiagų rudenį arba pakeisdami viršutinį sluoksnį.

Agurkų auginimas šiltnamyje gali atrodyti reikalaujantis daug pastangų, tačiau matant gausų, sveiką derlių, visos pastangos atsiperka su kaupu. Svarbiausia – meilė augalams, kantrybė ir noras mokytis. Tikimės, kad šis išsamus gidas padės Jums užsiauginti pačius skaniausius agurkus. Sėkmės daržuose!