Kenkėjų antplūdis – tai vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria kiekvienas sodininkas, daržininkas ar ūkininkas. Siekiant apsaugoti savo derlių ir dekoratyvinius augalus, dažnai griebiamasi cheminių apsaugos priemonių. Viena iš tokių priemonių, kuri ilgą laiką buvo populiari dėl savo efektyvumo, yra Actara. Tačiau pastaraisiais metais diskusijos apie šio ir panašių insekticidų poveikį aplinkai, ypač bitėms, tapo itin aktualios. Šiame straipsnyje detaliai pažvelgsime į Actara insekticidą: jo veikimo principus, naudojimo sritis, privalumus, trūkumus, dabartinį teisinį statusą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje, ir, žinoma, aptarsime galimas alternatyvas.
Kas yra Actara ir Kaip Ji Veikia?
Actara yra prekinis pavadinimas insekticido, kurio veiklioji medžiaga yra tiametoksamas. Tiametoksamas priklauso neonikotinoidų cheminei klasei – tai palyginti naujos kartos insekticidai, veikiantys vabzdžių centrinę nervų sistemą. Produkto forma dažniausiai būna vandenyje dispersiškos granulės (WG), kurios prieš naudojimą skiedžiamos vandeniu.
Pagrindinis Actara veikimo principas yra sisteminis. Tai reiškia, kad patekęs ant augalo (dažniausiai purškimo būdu) ar į dirvą (laistant), tiametoksamas yra absorbuojamas per lapus ar šaknis ir pasiskirsto po visą augalą jo sultimis. Kenkėjai, maitindamiesi tokiu augalu – siurbdami sultis ar grauždami lapus – gauna veikliosios medžiagos dozę. Tiametoksamas jungiasi prie vabzdžių nervų sistemos nikotininių acetilcholino receptorių, sutrikdydamas normalų nervinių impulsų perdavimą. Tai sukelia vabzdžių paralyžių ir galiausiai žūtį. Svarbu paminėti, kad poveikis dažniausiai būna gana greitas.
Dėl sisteminio veikimo Actara pasižymi ir tam tikru ilgalaikiu poveikiu, nes veiklioji medžiaga augale išlieka aktyvi kurį laiką, apsaugodama ir naujai išaugusias augalo dalis. Tai ypač naudinga kovojant su pasislėpusiais ar greitai besidauginančiais kenkėjais.
Kokiems Kenkėjams ir Augalams Actara Buvo Naudojama?
Actara pasižymi plačiu veikimo spektru, todėl ji buvo naudojama kovai su įvairiais kenkėjais įvairiose kultūrose. Lietuvoje ir kitose šalyse ji buvo registruota naudoti:
- Bulvėse: Prieš kolorado vabalus (tiek lervas, tiek suaugėlius) ir amarus.
- Cukriniuose runkeliuose: Prieš amarus, runkelines muses, sprages.
- Daržovėse (atvirame grunte ir šiltnamiuose): Prieš amarus, baltasparnius, tripsus, kai kuriuos drugelių vikšrus kopūstuose, pomidoruose, agurkuose ir kitose daržovėse.
- Vaismedžiuose ir vaiskrūmiuose: Prieš amarus, obelinius žiedinukus, vyšnines muses.
- Dekoratyviniuose augaluose: Prieš amarus, baltasparnius, tripsus, skydamarius ir kitus kenkėjus gėlėse, rožėse, dekoratyviniuose krūmuose.
- Javams ir rapsams: Kai kuriose šalyse buvo naudojama sėklų beicavimui nuo ankstyvųjų kenkėjų.
Pagrindiniai Actara taikiniai yra siurbiantieji kenkėjai (amarai, baltasparniai, tripsai, cikadėlės) bei kai kurie graužiantieji (pvz., kolorado vabalai).
Actara Privalumai: Kodėl Ji Buvo Populiari?
Actara populiarumą lėmė keletas svarbių savybių:
- Platus veikimo spektras: Galimybė viena priemone kovoti su daugeliu skirtingų kenkėjų.
- Sisteminis veikimas: Apsauga ne tik apdorotoms augalo dalims, bet ir naujai augančioms. Veiklioji medžiaga pasiskirsto augale, todėl mažiau priklausoma nuo purškimo kokybės padengiant visus lapus.
- Ilgalaikė apsauga: Priklausomai nuo augalo ir kenkėjo, apsauga gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.
- Santykinai greitas poveikis: Kenkėjai nustoja maitintis ir žūsta pakankamai greitai po kontakto su veikliąja medžiaga.
- Patogus naudojimas: Vandenyje dispersiškos granulės lengvai tirpsta, o paruoštas tirpalas naudojamas purškimui įprasta sodo technika.
Neonikotinoidų Kontroversija ir Actara Rizikos
Nepaisant akivaizdžių privalumų kovojant su kenkėjais, Actara ir kiti neonikotinoidų grupės insekticidai sulaukė didžiulio dėmesio ir kritikos dėl neigiamo poveikio aplinkai, ypač naudingiesiems vabzdžiams, visų pirma – bitėms ir kitiems apdulkintojams. Ši problema tapo pagrindine priežastimi, kodėl tiametoksamo ir kitų panašių medžiagų naudojimas buvo smarkiai apribotas.
Poveikis Bitėms ir Kitiems Apdulkintojams
Moksliniai tyrimai parodė, kad net ir mažos neonikotinoidų dozės, kurios tiesiogiai nežudo bičių, gali turėti subletalų poveikį:
- Sutrikdyti orientaciją ir navigaciją: Bitės darbininkės sunkiau randa kelią atgal į avilį.
- Pakenkti mokymosi ir atminties procesams: Sunkiau įsimena žiedų kvapus ir vietas.
- Susilpninti imuninę sistemą: Bitės tampa jautresnės ligoms ir parazitams (pvz., Varroa erkėms).
- Sumažinti reprodukcinį potencialą: Neigiamai veikia tranų vaisingumą ir bičių motinų produktyvumą.
- Užteršti nektarą ir žiedadulkes: Kadangi neonikotinoidai yra sisteminiai, jie patenka į visas augalo dalis, įskaitant žiedus. Bitės, rinkdamos nektarą ir žiedadulkes iš apdorotų augalų, parsineša nuodingas medžiagas į avilį, taip paveikdamos visą koloniją, įskaitant lervas.
Šis poveikis yra ypač pavojingas, nes bitės ir kiti apdulkintojai yra gyvybiškai svarbūs ne tik natūralioms ekosistemoms, bet ir žemės ūkiui – daugelio vaisių, daržovių ir kitų kultūrų derlius tiesiogiai priklauso nuo apdulkinimo.
Kitos Rizikos
- Atsparumo išsivystymas: Dažnas ir netinkamas to paties veikimo principo insekticidų naudojimas gali lemti kenkėjų populiacijų atsparumo išsivystymą. Tai reiškia, kad laikui bėgant preparatas tampa mažiau efektyvus arba visai nebeveikia.
- Toksiškumas kitiems naudingiems organizmams: Neonikotinoidai gali būti toksiški ir kitiems naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, boružėms (kurios minta amarais) ar auksaakėms. Taip pat gali pakenkti vandens bestuburiams, jei preparatas patenka į vandens telkinius.
- Likučiai продукции: Svarbu griežtai laikytis nurodyto laukimo laikotarpio (karencijos) – laiko nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo, kad produkcijoje nebūtų kenksmingų cheminių medžiagų likučių.
- Poveikis dirvožemio mikroorganizmams: Kai kurie tyrimai rodo galimą neigiamą poveikį dirvožemio gyvybingumui ir mikroorganizmų bendrijoms.
Actara Teisinis Statusas: Apribojimai Lietuvoje ir ES
Atsižvelgiant į mokslinius duomenis apie neonikotinoidų keliamą riziką bitėms, Europos Sąjunga ėmėsi griežtų priemonių. Nuo 2013 metų buvo laikinai apribotas trijų pagrindinių neonikotinoidų – tiametoksamo (Actara veiklioji medžiaga), imidakloprido ir klotianidino – naudojimas žydinčiuose augaluose ir tuose, kurie yra patrauklūs bitėms.
2018 metais šie apribojimai buvo dar labiau sugriežtinti – praktiškai uždraustas bet koks tiametoksamo, imidakloprido ir klotianidino naudojimas lauke. Šiuo metu šias veikliąsias medžiagas leidžiama naudoti tik nuolatiniuose šiltnamiuose, kur nėra sąlyčio su bitėmis, ir su tam tikromis išimtimis sėklų apdorojimui, jei nėra kitų alternatyvų ir tai yra būtina konkrečiai problemai spręsti (taikomos specialios leidimų procedūros ir griežtos sąlygos).
Lietuva, kaip ES narė, laikosi šių reglamentų. Tai reiškia, kad Actara ir kiti produktai su tiametoksamu lauko sąlygomis Lietuvoje yra draudžiami. Jei turite senų Actara atsargų, skirtų lauko augalams, jų naudoti nebegalima. Visada svarbu pasitikrinti naujausią informaciją Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) interneto svetainėje dėl konkrečių augalų apsaugos produktų registracijos ir leidžiamų naudojimo sąlygų.
Šie draudimai sukėlė daug diskusijų tarp ūkininkų, kurie susidūrė su tam tikrų kenkėjų kontrolės problemomis, tačiau aplinkosaugininkai ir bitininkai palaiko šiuos sprendimus kaip būtinus biologinei įvairovei išsaugoti.
Atsakingas Augalų Apsaugos Produktų Naudojimas (Bendrieji Principai)
Nors Actara lauko naudojimui yra uždrausta, bendrieji atsakingo augalų apsaugos produktų naudojimo principai išlieka aktualūs dirbant su bet kokiomis cheminėmis priemonėmis, kurios dar yra leidžiamos:
- Atpažinkite problemą: Prieš naudodami bet kokį produktą, įsitikinkite, kad tikrai yra kenkėjų ir kad jie daro reikšmingą žalą. Nenaudokite chemijos profilaktiškai „dėl viso pikto”.
- Pasirinkite tinkamą produktą: Rinkitės selektyvesnius produktus, kurie veikia konkrečius kenkėjus ir yra mažiau kenksmingi naudingiesiems organizmams. Atidžiai skaitykite etiketę.
- Griežtai laikykitės normų: Niekada neviršykite rekomenduojamų produkto normų. Didesnė koncentracija nereiškia geresnio poveikio, bet padidina riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.
- Tinkamas purškimo laikas: Nepurkškite vėjuotu oru (kad preparatas nenukeliautų ant gretimų augalų ar vandens telkinių), prieš lietų (nuplaus) ar per didelius karščius. Geriausia purkšti anksti ryte arba vėlai vakare, kai bitės mažiau aktyvios (net jei produktas nėra tiesiogiai skirtas žydintiems augalams, atsargumas nepakenks).
- Saugokite bites: Niekada nepurkškite žydinčių augalų ar tų augalų, kuriuos aktyviai lanko bitės, produktais, kurie joms pavojingi. Net jei produktas nėra neonikotinoidas, jis vis tiek gali būti toksiškas bitėms.
- Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): Dirbdami su chemikalais visada naudokite tinkamas AAP: pirštines, respiratorių, apsauginius akinius, specialią aprangą.
- Laukimo laikotarpis: Griežtai laikykitės nurodyto laukimo laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo.
- Likučių tvarkymas: Tuščias pakuotes ir nepanaudotus likučius tvarkykite pagal gamintojo nurodymus ir teisės aktų reikalavimus. Nepilkite likučių į kanalizaciją ar vandens telkinius.
Alternatyvos Actara Insekticidui: Ką Rinktis Šiandien?
Uždraudus daugelį neonikotinoidų lauko naudojimui, sodininkai ir ūkininkai ieško efektyvių ir saugesnių alternatyvų. Laimei, jų yra, ir dažniausiai geriausių rezultatų pasiekiama taikant integruotą kenkėjų kontrolę (IKK), kuri apima įvairius metodus:
1. Agrotechninės Priemonės:
- Sėjomaina: Augalų kaita laukuose padeda išvengti specifinių kenkėjų ir ligų įsiveisimo dirvoje.
- Atsparių veislių pasirinkimas: Rinkitės veisles, kurios yra genetiškai atsparesnės tam tikriems kenkėjams ar ligoms.
- Optimalus sėjos/sodinimo laikas ir tankis: Tai gali padėti augalams „išvengti” didžiausio kenkėjų antplūdžio arba būti stipresniems ir atsparesniems.
- Subalansuotas tręšimas: Perteklinis azoto tręšimas gali paskatinti vešlų augimą, kuris traukia amarus.
- Piktžolių kontrolė: Kai kurios piktžolės gali būti kenkėjų šeimininkais.
- Mechaninis kenkėjų naikinimas: Rankinis kolorado vabalų ar jų lervų rinkimas mažuose plotuose, amarų nuplovimas stipria vandens srove.
- Dirvos paruošimas: Gilus rudeninis arimas gali sunaikinti dirvoje žiemojančius kenkėjus.
2. Biologinės Kontrolės Priemonės:
- Naudingųjų vabzdžių pritraukimas ir išsaugojimas: Sodinkite augalus, kurie vilioja boružes (minta amarais), auksaakes (lervos minta amarais, tripsais), žiedmuses (lervos minta amarais). Venkite plataus spektro insekticidų, kurie naikina ir naudingąją fauną.
- Entomopatogeninių nematodų naudojimas: Mikroskopinės kirmėlaitės, kurios parazituoja dirvoje gyvenančius kenkėjus (pvz., grambuolių lervas, požeminius pelėdgalvius).
- Bakterinių preparatų naudojimas: Pavyzdžiui, Bacillus thuringiensis (Bt) produktai, kurie yra toksiški tam tikrų vabzdžių (pvz., kolorado vabalų, drugelių vikšrų) lervoms, bet nekenksmingi kitiems organizmams.
- Grybinių preparatų naudojimas: Preparatai su Beauveria bassiana ar Metarhizium anisopliae grybais, kurie sukelia vabzdžių ligas.
3. Fizinės ir Mechaninės Priemonės:
- Gaudyklės: Lipnios juostos, feromoninės gaudyklės specifiniams kenkėjams gaudyti ir jų populiacijai stebėti.
- Agroplėvelės ir tinklai: Apsaugo augalus nuo tam tikrų skraidančių kenkėjų (pvz., morkinės musės, svogūninės musės, kopūstiniai baltukai).
4. Augaliniai Ekstraktai ir Liaudiškos Priemonės:
- Dilgėlių, česnakų, svogūnų laiškų, tabako, bitkrėslės nuovirai ir antpilai: Gali turėti atbaidantį ar insekticidinį poveikį kai kuriems kenkėjams. Svarbu prisiminti, kad ir natūralios priemonės gali būti toksiškos, todėl reikia naudoti atsargiai.
- Muilo tirpalai: Paprastas ūkinio ar žaliojo muilo tirpalas gali padėti nuo amarų ir kitų minkštakūnių kenkėjų.
- Aliejiniai preparatai: Pvz., rapsų aliejaus pagrindo produktai, kurie padengia kenkėjus plėvele ir juos uždusina.
5. Cheminiai Insekticidai (Kai Būtina ir Leidžiama):
Jei kitos priemonės nepadeda ir kenkėjų antplūdis yra labai didelis, gali tekti naudoti cheminius insekticidus. Tačiau svarbu rinktis:
- Mažiau pavojingus aplinkai ir bitėms produktus. Rinkitės selektyvesnius, trumpesnio veikimo insekticidus.
- Produktus iš kitų cheminių klasių, nei neonikotinoidai. Pavyzdžiui, piretroidai, piretrinai, organofosfatai (nors daugelis jų taip pat ribojami arba uždrausti), karbamatai, spinosinai ir kt. Visada tikrinkite galiojančią registraciją ir naudojimo sąlygas.
- Griežtai laikytis visų saugumo reikalavimų.
Mažiau Žinomi Faktai ir Įdomybės apie Tiametoksamą
- Tiametoksamas buvo sukurtas ir pirmą kartą registruotas dešimtajame dešimtmetyje, kaip naujesnės kartos insekticidas, turintis geresnį poveikį nei kai kurie senesni chemikalai.
- Vienas iš būdų, kaip tiametoksamas veikia vabzdžius, yra per vadinamąjį „trofinį perdavimą”. Pavyzdžiui, amarai, maitindamiesi augalo sultimis su tiametoksamu, patys tampa toksiški juos ėdantiems plėšrūnams, pavyzdžiui, boružėms. Tai gali turėti neigiamą poveikį biologinei kontrolei.
- Sisteminės savybės reiškia, kad veiklioji medžiaga gali judėti augale tiek akropetaliai (iš apačios į viršų, su vandens srove), tiek bazipetaliai (iš viršaus į apačią, su maisto medžiagų srove), nors akropetalinis judėjimas dažniausiai yra ryškesnis.
- Dėl didelio tirpumo vandenyje tiametoksamas turi potencialą išsiplauti į gruntinius vandenis, ypač lengvuose dirvožemiuose, kas kelia papildomą aplinkosauginį susirūpinimą.
Išvados: Apsisprendimas Reikalauja Žinių ir Atsakomybės
Actara, kurios veiklioji medžiaga yra tiametoksamas, ilgą laiką buvo vertinama kaip efektyvi priemonė prieš daugelį žemės ūkio ir sodo augalų kenkėjų. Jos sisteminis veikimas ir platus spektras suteikė greitų rezultatų. Tačiau didėjantis supratimas apie neonikotinoidų keliamą grėsmę bitėms ir kitai biologinei įvairovei lėmė griežtus šios medžiagos naudojimo apribojimus ir draudimus lauko sąlygomis visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą.
Šiandien sodininkai ir ūkininkai turi ieškoti alternatyvių, tvaresnių kenkėjų kontrolės metodų. Integruota kenkėjų kontrolė, apimanti agrotechnines, biologines, mechanines ir, tik esant būtinybei, chemines priemones (pasirenkant saugesnius produktus), yra kelias į sveiką derlių ir gyvybingą aplinką. Svarbiausia – nuolat domėtis, atsakingai vertinti situaciją savo sode ar ūkyje ir priimti informacija pagrįstus sprendimus, kurie nekenktų nei mums, nei mus supančiai gamtai.
Atminkite, kad augalų apsauga – tai ne tik kova su kenkėjais, bet ir rūpestis visa ekosistema. Rinkdamiesi priemones, visada pagalvokite apie ilgalaikes pasekmes ir stenkitės dirbti harmonijoje su gamta.