Pomidorų lapai sukasi: Ką jūsų augalai bando pasakyti ir kaip jiems padėti
Kiekvienas sodininkas, net ir turintis ilgametę patirtį, bent kartą yra susidūręs su šiuo vaizdu: įžengiate į šiltnamį ar prieinate prie lysvės atvirame grunte, tikėdamiesi pamatyti vešlius, išsiskleidusius augalus, tačiau jus pasitinka susisukę, deformuoti lapai. Pirmas jausmas – panika. Ar tai liga? Ar tai kenkėjai? O gal netinkamos trąšos?
Klausimas, kodėl sukasi pomidorų lapai, yra vienas dažniausiai užduodamų daržininkų forumuose ir pokalbiuose prie tvoros. Tačiau gera žinia ta, kad dažniausiai tai nėra nuosprendis jūsų derliui. Pomidorai yra itin jautrūs, bet kartu ir labai komunikabilūs augalai. Lapų sukimas – tai jų kalba, kuria jie reaguoja į aplinkos pokyčius, stresą arba signalizuoja apie poreikius. Norint sėkmingai išspręsti problemą, svarbiausia yra teisingai „išversti” šią kalbą.
Šiame straipsnyje mes atidžiai išnagrinėsime visas įmanomas priežastis – nuo paprasčiausių klimato kaprizų iki sudėtingesnių virusinių susirgimų – ir pateiksime konkrečius, praktiškus sprendimo būdus.
1. Fiziologinis stresas: Kai pomidorams tiesiog per karšta
Dažniausia priežastis, kodėl matote susisukusius lapus, neturi nieko bendro su infekcijomis. Tai gynybinė reakcija. Vasaros viduryje, kai temperatūra šiltnamyje pakyla virš 30°C, pomidorai patiria didžiulį stresą. Augalo lapai turi didelį paviršiaus plotą, per kurį vyksta transpiracija (vandens garinimas). Kai karštis tampa nepakeliamas, augalas bando taupyti drėgmę.
Susukdamas lapus į vamzdelį (dažniausiai kraštais į viršų), pomidoras sumažina paviršiaus plotą, kurį tiesiogiai kepina saulė, ir taip sulėtina drėgmės praradimą. Tai protingas išgyvenimo mechanizmas.
Kaip atpažinti karščio stresą?
- Lapai sukasi į viršų, primindami valtelę ar vamzdelį.
- Augalas atrodo sveikas, žalias, nėra dėmių ar pageltimo.
- Dažniausiai tai nutinka viršutiniams arba viduriniams lapams.
- Vakare, nukritus temperatūrai, lapai gali šiek tiek atsitiesti.
Ką daryti?
Jei tai karščio pasekmė, panikuoti nereikia. Tačiau būtina pagerinti mikroklimatą:
- Vėdinimas: Tai kritiškai svarbu. Šiltnamyje durys ir orlaidės turi būti atidarytos. Jei įmanoma, sukurkite skersvėjį. Pomidorai (skirtingai nei agurkai) mėgsta judantį orą.
- Šešėliavimas: Naudokite šešėliavimo tinklus arba balinkite šiltnamio stogą specialiomis priemonėmis ar kreida. Tai gali sumažinti temperatūrą viduje 5–7 laipsniais.
- Mulčiavimas: Dirvos paviršiaus padengimas šiaudais ar nupjauta žole neleidžia greitai išgaruoti drėgmei iš šaknų zonos, todėl augalui lengviau ištverti karštį.

2. Vandens režimo sutrikimai: Per daug arba per mažai
Vanduo yra gyvybė, bet netinkamas jo kiekis gali tapti pagrindine priežastimi, kodėl sukasi pomidorų lapai. Įdomu tai, kad simptomai gali būti panašūs tiek trūkstant drėgmės, tiek jos esant per daug, tačiau mechanizmai skiriasi.
Drėgmės trūkumas
Tai gana akivaizdu – augalas bando išsaugoti paskutinius vandens lašus. Tačiau čia svarbu paminėti netolygų laistymą. Jei pomidorą laistote retai, bet gausiai, o po to leidžiate žemei visiškai išdžiūti iki dulkių, augalas patiria šoką. Tokie svyravimai skatina lapų sukimąsi.
Perlaistymas ir šaknų uždusimas
Tai daug pavojingesnė situacija. Kai dirva nuolat permirkusi, užsikemša oro tarpai dirvožemyje. Šaknims reikia deguonies. Kai jo nėra, šaknys pradeda pūti ir nebegali įsisavinti nei vandens, nei maisto medžiagų, nors aplinkui drėgmės perteklius. Paradoksalu, bet augalas „džiūsta” stovėdamas vandenyje.
Sprendimas: Patikrinkite dirvą ne paviršiuje, o 5–10 cm gylyje. Ji turi būti drėgna, bet ne šlapia (suspaudus saujoje neturi bėgti vanduo). Laistykite rečiau, bet gausiai, geriausia – rytais, kad per dieną drėgmės perteklius išgaruotų ir nesusidarytų sąlygos grybelinėms ligoms.
3. Tręšimo klaidos: Azoto perteklius arba mikroelementų trūkumas
Daugelis sodininkų, norėdami kuo geresnio derliaus, „pamyli” savo augalus per stipriai. Viena dažniausių klaidų – per didelis azoto trąšų (mėšlo, srutų, salietros) kiekis.
Azoto perteklius („Riebus” augalas)
Kai pomidoras gauna per daug azoto, jis pradeda augti labai sparčiai. Stiebas tampa storas, lapai – tamsiai žali, masyvūs, o viršūnė smarkiai susisuka į vadinamąjį „avino ragą”. Lapų gyslos auga greičiau nei lapalakštis, todėl lapas priverstas suktis.
Nors tai atrodo dramatiškai, dažniausiai tai praeina, kai augalas sunaudoja azoto perteklių ir pradeda megzti vaisius. Tačiau pertręšimas azotu gali atitolinti žydėjimą ir sumažinti vaisių kiekį.
Kaip taisyti? Nutraukite bet kokį tręšimą azotu. Gausiai paliekite augalus vandeniu (išplovimas), kad dalis azoto pasišalintų į gilesnius sluoksnius. Naudokite kalio ir fosforo trąšas, kurios skatina žydėjimą.
Mikroelementų trūkumas
Rečiau, bet pasitaiko, kad lapai sukasi dėl specifinių medžiagų trūkumo:
- Varis: Jauni lapai sukasi vamzdeliu žemyn, gali atsirasti nekrozinių dėmių.
- Kalis: Senesnių lapų kraštai sukasi į viršų ir džiūsta (kraštų degimas).
- Magnis: Lapai sukasi, o tarpgysliai gelsta (chlorozė), gyslos lieka žalios.
4. Genėjimo (Pasiukų skabymo) stresas
Pomidorų formavimas yra būtinas, tačiau tai – chirurginė intervencija. Jei vienu metu pašalinate per daug žaliosios masės (daugiau nei 2–3 didelius lapus ar daug stambių ūglių), augalas patiria didžiulį stresą.
Augalo šaknų sistema pumpuoja vandenį ir maistines medžiagas į viršų. Kai staiga sumažėja lapų plotas, nėra kur dėti šio srauto, todėl likusieji lapai nuo spaudimo ir medžiagų pertekliaus pradeda riestis. Tai fiziologinis atsakas į disbalansą tarp šaknų ir antžeminės dalies.
Patarimas: Genėkite po truputį, bet dažnai. Geriausia pašalinti po 1–2 lapus per savaitę ir neleidžiant „vagims” (pažastiniams ūgliams) užaugti didesniems nei 5 cm.
5. Nematomas priešas: Herbicidų žala
Tai viena liūdniausių ir vis dažnėjančių priežasčių, kodėl sukasi pomidorų lapai. Pomidorai yra neįtikėtinai jautrūs herbicidams (piktžolių naikinimo chemikalams). Net jei patys nenaudojote jokių chemikalų savo darže, pavojus gali slypėti kitur.
Kaip herbicidai patenka ant pomidorų?
- Vėjo atnešta dulksna: Jei kaimynas purškia veją ar laukus vėjuotą dieną, net mikroskopiniai lašeliai, nukeliavę keliasdešimt metrų, gali pažeisti pomidorus.
- Užterštas mėšlas ar kompostas (Aminopiralidai): Tai vis didėjanti problema. Ūkininkai purškia ganyklas herbicidais, kurie naikina piktžoles, bet nekenkia žolei. Galvijai ėda tą žolę, o herbicidai nepakitę pasišalina su mėšlu. Šie chemikalai mėšle gali išlikti aktyvūs kelerius metus! Patręšus pomidorus tokiu mėšlu, pasekmės būna katastrofiškos.
- Mulčias: Šiaudai iš laukų, kurie buvo purkšti tam tikrais herbicidais.
Simptomai
Herbicidinis pažeidimas atrodo kitaip nei fiziologinis susukimas. Lapai tampa siauri, deformuoti, primena paparčius, stiebai išsikraipo, viršūnės tampa kietos ir trapios. Augalas atrodo tarsi „suglamžytas”.
Sprendimas: Deja, jei tai stiprus herbicidinis apnuodijimas, augalo išgelbėti dažniausiai nepavyksta. Jei pažeidimas silpnas, augalas gali „išaugti” problemą, bet derlius bus menkas. Svarbiausia prevencija – naudoti tik patikimą kompostą ir mėšlą.
6. Kenkėjai: Kas slypi lapo apačioje?
Kartais atsakymas į klausimą „kodėl sukasi pomidorų lapai” slypi tiesioginėje vabzdžių atakoje. Kenkėjai čiulpia augalo sultis, pažeidžia audinius ir suleidžia toksinus, kurie deformuoja lapus.
- Amarai: Dažniausiai susitelkia ant jaunų ūglių ir lapų apačioje. Lapai susisuka į gumulą, saugodami kenkėjus. Galima pamatyti lipnų skystį („lipčių”).
- Voratinklinė erkė: Lapai pradeda gelsti taškeliais, džiūti ir suktis. Apvertus lapą, galima pamatyti smulkius voratinklius (padidinus – ir pačias erkes).
- Baltasparniai: Pajudinus augalą, pakyla baltų muselių debesis. Jų lervos čiulpia sultis lapų apačioje, sukeldamos deformacijas ir suodligę.
Kova: Naudokite žaliąjį muilą, nimbamedžio aliejų (Neem oil) arba insekticidus (jei situacija kritinė). Svarbu pastebėti kenkėjus ankstyvoje stadijoje.
7. Virusinės ligos: Pavojingiausias scenarijus
Tai pati rimčiausia priežastis. Jei fiziologines problemas galima išspręsti pakoregavus priežiūrą, virusai yra nepagydomi.
Pomidorų geltonoji lapų sukimosi liga (TYLCV) arba Tabako mozaikos virusas (TMV) sukelia drastiškus pokyčius. Kaip atskirti virusą nuo paprasto streso?
- Spalva: Tai pagrindinis indikatorius. Fiziologinio streso atveju lapai dažniausiai išlieka žali. Virusų atveju lapai tampa margi, atsiranda geltonos dėmės (mozaika), gyslos gali pašviesėti arba paruduoti.
- Augimas: Augalas nustoja augti (tampa nykštukinis), tarpubambliai sutrumpėja, vaisiai mezgami deformuoti ir neskanūs.
Ką daryti? Jei įtariate virusą, negailėkite augalo. Jį reikia nedelsiant išrauti ir sunaikinti (sudeginti arba išmesti į konteinerį, jokiu būdu ne į kompostą), kad liga neplistų per vabzdžius ar įrankius ant kitų pomidorų. Dezinfekuokite įrankius ir plaukite rankas.
8. Veislės ypatumai: Kai tai tiesiog normalu
Prieš pradedant gydyti augalus, verta pasidomėti veisle. Kai kurios pomidorų veislės, ypač „Cherry” tipo (pvz., ‘Oxheart’ tipo ar kai kurie kekiniai pomidorai), turi genetinį polinkį į lapų sukimąsi. Jų lapai gali būti šiek tiek pasisukę žemyn arba į viršų, jie atrodo „pavargę”, nors augalas yra visiškai sveikas ir derlingas.
Jei visi vienos veislės pomidorai atrodo vienodai susisukę, o šalia augantys kitos veislės pomidorai yra tiesūs – greičiausiai tai tiesiog veislės bruožas („genetika”).
Apibendrinimas: Diagnostikos atmintinė
Kad nesutriktumėte pamatę besisukančius lapus, vadovaukitės šiuo paprastu algoritmu:
- Apžiūrėkite lapus: Ar jie žali, ar dėmėti? Jei žali – greičiausiai fiziologinis stresas. Jei margi – įtarkite ligą.
- Įvertinkite orą: Ar buvo karšta? Ar trūksta drėgmės? Tai dažniausia priežastis.
- Patikrinkite apatinę lapo pusę: Ar nėra amarų ar erkių?
- Prisiminkite tręšimą: Ar nepadauginote azoto?
- Pagalvokite apie herbicidus: Ar naudojote atvežtinį mėšlą ar mulčią?
Pomidorų auginimas – tai nuolatinis mokymasis ir stebėjimas. Lapų sukimasis dažniausiai yra tik pagalbos šauksmas, į kurį laiku sureagavus, galima džiaugtis gausiu ir skaniu derliumi. Nebijokite eksperimentuoti, stebėti ir, svarbiausia, neskubėkite griebtis chemijos, kol nesate tikri dėl priežasties.





