Ryškiosios nasturtos: Sodo sanitarės ir gurmaniškas atradimas jūsų lėkštėje

Kai pagalvojame apie vasaros gėlynus, dažnai prieš akis iškyla vaizdas, kuriame dominuoja ryškios, ugninės spalvos žiedai, besislepiantys po apvaliais, skydo formos lapais. Tai – nasturtos. Ilgą laiką šios gėlės buvo nepelnytai laikomos „kaimiškomis“ ar skirtomis tik močiučių darželiams, tačiau pastarąjį dešimtmetį jos išgyvena tikrą renesansą. Šiuolaikiniai sodininkai, kraštovaizdžio architektai ir netgi aukštosios virtuvės šefai iš naujo atranda šį augalą ne tik kaip dekoratyvinį elementą, bet ir kaip nepakeičiamą sodo pagalbininką bei unikalų maisto ingredientą.

Nasturtos (lot. Tropaeolum) yra kur kas daugiau nei tik gražus augalas. Tai – tikra gamtos laboratorija, gebanti apsaugoti kitus augalus nuo kenkėjų, praturtinti dirvožemį ir suteikti jūsų patiekalams pikantiško, garstyčias primenančio skonio. Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime pagrindinius auginimo principus, bet ir pasinersime į gilesnius, rečiau aptariamus nasturtų pasaulio niuansus: nuo jų istorinės kelionės iš Pietų Amerikos iki modernių pritaikymo būdų permakultūros ūkiuose.

Karališka kilmė ir istorinė kelionė

Nors šiandien nasturtos atrodo tokios savos ir lietuviškos, jų šaknys siekia tolimąją Pietų Ameriką. Laukinės nasturtos natūraliai auga Andų kalnų regionuose – nuo Bolivijos iki Kolumbijos. Įdomu tai, kad pirmieji europiečiai, atradę šį augalą, buvo ispanų konkistadorai. XVI amžiuje jie pargabeno sėklas į Europą, kur augalas iš pradžių buvo vertinamas ne dėl grožio, o dėl savo vaistinių savybių ir specifinio skonio, primenančio tuo metu populiarius rėžiukus (angliškai – watercress, iš čia ir kilo angliškas nasturtos pavadinimas – Nasturtium, nors botaniškai tai nėra visiškai tikslu).

Švedų botanikas Karlas Linėjus, suteikdamas augalui lotynišką pavadinimą Tropaeolum, įžvelgė simbolinę prasmę. Augalo lapai jam priminė karių skydus, o ryškūs, dažnai raudoni žiedai – krauju suteptus šalmus. Senovės Romoje nugalėtojai statydavo trofėjų stulpus (tropaeum), ant kurių kabindavo nugalėtų priešų ginklus ir šarvus. Linėjui nasturta atrodė kaip gyvas, žydintis pergalės trofėjus. Ši simbolika puikiai tinka ir šiandien – nasturta iš tiesų yra nugalėtoja kovoje su skurdžiu dirvožemiu ir sodo kenkėjais.

Nasturtų įvairovė: Nuo nykštukų iki milžinų

Daugelis pradedančiųjų sodininkų nustemba sužinoję, kokia plati yra nasturtų veislių įvairovė. Įprastai auginama didžioji nasturtė (Tropaeolum majus), tačiau selekcininkai sukūrė daugybę formų, kurios tinka patiems įvairiausiems tikslams.

Krūminės ir žemaūgės veislės

Jei turite nedidelį balkoną, terasą ar norite suformuoti tvarkingą gėlyno apvadą, rinkitės žemaūges veisles (pvz., „Tom Thumb“ serija). Šios nasturtos paprastai neauga aukštesnės nei 30–40 cm. Jos formuoja kompaktiškus kerus, kurie nenustelbia kaimyninių augalų, bet sukuria tankų, ryškų kilimą. Jos idealiai tinka auginti vazonuose ar loveliuose, nes jų šaknų sistema nėra tokia plati kaip vijoklinių giminaičių.

Vijoklinės nasturtos

Tai tikrosios sodo užkariautojos. Jų stiebai gali pasiekti 2–3 metrų ilgį (o šiltesnio klimato zonose ar šiltnamiuose – ir dar daugiau). Vijoklinės nasturtos neturi ūsų, kuriais kabintųsi už atramų, kaip tai daro žirniai. Vietoj to, jos apsivynioja pačiais lapkočiais. Tai reiškia, kad joms reikalingos specifinės atramos – ploni tinklai, virvutės ar grotelės. Šios veislės puikiai tinka negražoms sienoms, tvoroms ar komposto dėžėms maskuoti.

Dekoratyvūs lapai

Nors dažniausiai žavimės žiedais, verta atkreipti dėmesį į veisles margais lapais, pavyzdžiui, „Alaska“. Jų lapai išmarginti kreminės ar baltos spalvos dėmėmis, todėl augalas atrodo dekoratyviai net ir tada, kai nežydi. Tai suteikia gėlynui papildomos tekstūros ir šviesos žaismo.

Auginimo paslaptys: Kodėl mažiau yra daugiau?

Nasturtos yra vienas iš nedaugelio augalų, kurie vadovaujasi principu „kuo blogiau, tuo geriau“. Tai, žinoma, supaprastinimas, tačiau jame slypi esminė auginimo taisyklė, kurią dažnai pažeidžia pradedantieji, norėdami augalui „gero“.

Dirvožemis ir tręšimas

Didžiausia klaida, kurią galite padaryti augindami nasturtas – pasodinti jas į riebią, kompostu gausiai patręštą žemę ir dar papildomai laistyti azoto trąšomis. Rezultatas bus įspūdingas, bet ne toks, kokio tikėjotės: turėsite milžinišką kiekį tamsiai žalių, vešlių lapų džiungles, tačiau žiedų bus vos vienas kitas, ir tie patys slėpsis po lapija.

Nasturtos evoliucionavo skurdžiuose Andų šlaituose, todėl jos užprogramuotos žydėti ir brandinti sėklas esant stresinėms sąlygoms. Norint gausaus žydėjimo, dirva turi būti laidi, lengva ir vidutiniškai derlinga ar net skurdi. Tręšti jų praktiškai nereikia, nebent auginate vazonuose, kur maisto medžiagos greitai išsiplauna. Tokiu atveju naudokite trąšas su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, bet venkite azoto.

Saulė ir drėgmė

Šios gėlės dievina saulę. Pavėsyje jos augs, bet stiebai ištįs, taps gležni, o žiedų bus mažai. Ideali vieta – pietinė arba pietrytinė pusė. Kalbant apie laistymą, nasturtos yra gana pakančios sausrai. Jaunus daigus reikia laistyti reguliariai, tačiau suaugę augalai geriau jaučiasi, kai žemė tarp laistymų pradžiūsta. Per didelė drėgmė skatina grybines ligas ir puvinį.

Sėja: Kada ir kaip?

Nasturtos yra jautrios šalnoms. Tai reiškia, kad skubėti neverta. Lietuvoje į atvirą gruntą jas rekomenduojama sėti ne anksčiau kaip gegužės viduryje, kai praeina didesnių šalnų pavojus. Sėklos yra stambios, žirnio dydžio, todėl jas lengva sėti net vaikams.

• Sėjos gylis: Apie 2–3 cm. Per giliai pasėtos sėklos gali supūti, o per sekliai – išdžiūti.
• Atstumai: Krūminėms veislėms palikite 20–30 cm tarpus, vijoklinėms – didesnius.
• Daigumas: Nasturtos sudygsta per 10–14 dienų. Norint pagreitinti dygimą, sėklas galima parą pamirkyti drungname vandenyje.

Jei norite ankstyvesnio žydėjimo, galite sėti į vazonėlius balandžio mėnesį kambaryje ar šiltnamyje. Tačiau būkite atsargūs persodindami – nasturtų šaknys yra trapios ir nemėgsta būti judinamos. Geriausia sėti į durpinius puodelius, kuriuos į gruntą sodinsite kartu su augalu.

Nasturtos sodo ekosistemoje: Gamtos sanitarės

Vienas vertingiausių nasturtų bruožų yra jų vaidmuo sodo ekosistemoje. Permakultūros ir ekologinės žemdirbystės atstovai jas vadina „augalais aukomis“ arba „gaudyklėmis“ (trap crops). Štai kodėl nasturtas verta sodinti šalia daržovių:

Amarų magnetas

Tai gali skambėti keistai, bet nasturtos pritraukia amarus. Kodėl tai gerai? Nes amarai dažnai renkasi nasturtas vietoj šalia augančių pupelių, agurkų ar rožių. Kai pamatote, kad nasturtos aplipusios amarais, galite tiesiog nuskinti pažeistus lapus ir juos sunaikinti, taip sumažindami kenkėjų populiaciją visame sode. Be to, didelis amarų kiekis ant nasturtų pritraukia boružes ir auksaakes – natūralius amarų priešus, kurie vėliau pereina medžioti ir ant kitų augalų.

Kopūstų sargybinės

Nasturtos išskiria specifinius lakiuosius junginius (garstyčių aliejus), kurie klaidina kopūstinius baltukus. Drugiai, ieškodami vietos kiaušinėliams dėti, vadovaujasi uosle. Stiprus nasturtų kvapas užgožia kopūstų kvapą, todėl kenkėjams sunkiau rasti jūsų brokolius, žiedinius ar gūžinius kopūstus. Rekomenduojama nasturtomis apsodinti kopūstų lysvės perimetrą.

Dirvos sveikata

Tankūs nasturtų lapai veikia kaip gyvas mulčias (ground cover). Jie uždengia dirvą, sulaikydami drėgmę ir neleisdami dygti piktžolėms. Rudenį, po pirmųjų šalnų, nasturtos greitai suyra, praturtindamos dirvą organinėmis medžiagomis. Jų biomasė yra puiki komposto sudedamoji dalis.

Gurmaniški potyriai: Valgoma nuo žiedo iki sėklos

Jei nasturtas auginate tik dėl grožio, prarandate pusę malonumo. Visos antžeminės augalo dalys yra valgomos ir pasižymi unikaliu skoniu bei maistinėmis savybėmis.

Žiedai – lėkštės puošmena ir vitaminų bomba

Nasturtų žiedai yra ne tik estetiški, bet ir skanūs. Jų skonis – salstelėjęs su aštriu poskoniu, primenančiu rėžiukus. Juose gausu liuteino (svarbaus akių sveikatai) ir vitamino C.
Panaudojimas: Dėkite į vasariškas salotas, naudokite tortų ir desertų puošybai, įšaldykite ledo kubeliuose gėrimams. Taip pat žiedus galima įdaryti minkštu sūriu (pvz., rikota su žolelėmis) – tai prabangus ir netikėtas užkandis.

Lapai – pikantiškas priedas

Jauni lapeliai yra švelnesni, senesni – aštresni. Juose gausu geležies ir natūralių antibiotinių medžiagų.
Panaudojimas: Smulkintus lapus dėkite į sumuštinius vietoj salotų ar garstyčių. Iš nasturtų lapų galima gaminti puikų pestą: sutrinkite lapus su česnaku, alyvuogių aliejumi, riešutais (graikiniais arba kedro) ir kietuoju sūriu. Toks padžas puikiai tinka prie makaronų ar kaip užtepėlė.

Sėklos – vargšų kaparėliai

Tai ko gero įdomiausias nasturtų panaudojimo būdas. Žalios, nesubrendusios nasturtų sėklos gali būti marinuojamos ir naudojamos kaip kaparėlių pakaitalas.
Receptas: Surinkite jaunas, žalias sėklas (kol jos dar minkštos). Nuplaukite ir nusausinkite. Sudėkite į stiklainį. Užpilkite karštu marinatu (actas, vanduo, druska, šiek tiek cukraus, lauro lapas, pipirai). Po kelių savaičių turėsite aštraus, pikantiško skonio pagardą, kuris idealiai tinka prie žuvies patiekalų, picų ar „Cezario“ salotų.

Nasturtos liaudies medicinoje

Nuo seno žinoma, kad nasturtos turi gydomųjų savybių. Pietų Amerikos indėnai jas naudojo žaizdoms gydyti ir kaip priemonę nuo kosulio. Šiuolaikinis mokslas patvirtina, kad augale esantys benzilo garstyčių aliejai veikia kaip natūralus antibiotikas, kovojantis su bakterijomis ir grybeliais. Nasturtų tinktūros ar arbatos kartais naudojamos kvėpavimo takų infekcijoms, bronchitui gydyti, taip pat imunitetui stiprinti.

Be to, nasturtų sultys ar nuovirai naudojami kosmetikoje. Manoma, kad skalaujant plaukus nasturtų nuoviru, galima sustabdyti plaukų slinkimą ir paskatinti jų augimą, nes aktyviosios medžiagos gerina galvos odos kraujotaką.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Nors nasturtos yra nereiklios, kartais sodininkai susiduria su problemomis. Štai keletas dažniausių situacijų ir jų sprendimo būdų:

• Gelsta lapai: Tai gali rodyti maisto medžiagų trūkumą (labai retai) arba, dažniau, perlaistymą ir šaknų užmirkimą. Patikrinkite, ar dirva nėra nuolat šlapia.
• Augalas nežydi: Kaip minėta anksčiau, tai dažniausiai perteklinio tręšimo azotu pasekmė arba saulės trūkumas.
• Miltligė: Vasaros pabaigoje, esant drėgnam orui, lapus gali aptraukti balta apnaša. Norėdami to išvengti, sodinkite augalus rečiau, kad tarp jų laisvai cirkuliuotų oras.

Kodėl verta auginti nasturtas? Apibendrinimas

Nasturtos yra unikalus augalas, sujungiantis grožį, naudą ir skonį. Jos nereikalauja sudėtingos priežiūros, todėl puikiai tinka pradedantiesiems sodininkams, tačiau savo savybėmis nustebina ir visko mačiusius profesionalus. Pasėdami nasturtą, jūs ne tik papuošiate savo aplinką ryškiais žiedais, bet ir įsigyjate patikimą sąjungininką kovoje su kenkėjais bei atveriate duris kulinariniams eksperimentams.

Kitą kartą, planuodami savo sodo ar balkono apželdinimą, nepamirškite įtraukti šio nuostabaus augalo. Leiskite jam laisvai vyniotis tvoromis, uždengti tuščius žemės plotus ar svirti iš pakabinamų vazonų. Gamta jums atsidėkos sveikesniu sodu, o jūsų virtuvė pasipildys naujais, ryškiais skoniais.