Nasturtės: Nuo Palangės iki Lėkštės – Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Šį Sodo Perlą

Kiekvienas sodas turi savo herojus. Vieni žavi karališka prabanga, kiti – subtiliu trapumu. Tačiau yra augalų, kurie, regis, neturi jokių pretenzijų, bet savo gyvybingumu, spalvomis ir universalumu pranoksta net ir išrankiausius gėlynų aristokratus. Būtent tokia yra nasturtė (lot. Tropaeolum majus) – kukli, bet nepaprastai dosni gėlė, kurią vienodai myli ir patyrę sodininkai, ir visiški naujokai. Ji ne tik džiugina akį ryškiais žiedais, bet ir praturtina mūsų virtuvę pikantišku skoniu bei tarnauja kaip natūrali sodo vaistinėlė ir ekosistemos sargas. Pasinerkime į spalvingą nasturčių pasaulį ir atraskime, kodėl šis augalas nusipelno garbingos vietos kiekviename sode, darže ar net balkone.

Spalvinga Istorija: Iš Kur Atkeliavo Nasturtės?

Nors nasturtės mums atrodo įprastos ir savos, jų tėvynė – tolimoji Pietų Amerika. Šios gėlės kilusios iš Andų kalnų regionų, dabartinių Peru, Bolivijos ir Kolumbijos teritorijų. Senovės inkai ir kitos vietinės gentys puikiai pažinojo ir vertino nasturtes ne tik dėl jų grožio, bet ir dėl maistinių bei gydomųjų savybių. Jie naudojo lapus ir žiedus salotoms, o sėklas – kaip aštrų prieskonį. Be to, nasturtės buvo laikomos natūraliu antibiotiku, padedančiu gydyti žaizdas, peršalimo ligas ir inkstų negalavimus.

Europą nasturtės pasiekė XVI amžiuje, kartu su ispanų konkistadorais, kurie iš Naujojo Pasaulio gabeno ne tik auksą, bet ir nematytus augalus. Iš pradžių jos buvo auginamos vienuolynų soduose ir karališkosiose oranžerijose kaip egzotiška retenybė. Įdomu tai, kad pats pavadinimas „nasturtė“ yra kiek klaidinantis. Botaniškai tikrosios nasturtės (Nasturtium) priklauso bastutinių šeimai, kuriai priklauso ir mums gerai pažįstamas rėžiukas (Nasturtium officinale). Tačiau dėl panašaus aštraus, pipirus primenančio skonio, atkeliavęs augalas iš Pietų Amerikos imtas vadinti tuo pačiu vardu, ir šis pavadinimas prigijo.

Lotyniškas pavadinimas Tropaeolum yra kur kas poetiškesnis. Jį XVIII amžiuje suteikė garsusis švedų botanikas Karlas Linėjus. Jam apvalūs nasturtės lapai priminė senovės romėnų skydus, o ryškūs žiedai – krauju paplūdusius šalmus. Šis vaizdinys jam asocijavosi su „tropaion“ – ant stulpo po pergalės mūšyje kabinamu trofėjumi, sudarytu iš nugalėto priešo šarvų. Taip paprasta gėlė gavo didingą, pergalę simbolizuojantį vardą.

Botanikos Pasaulyje: Kaip Atpažinti ir Kokią Nasturtę Rinktis?

Nasturtės priklauso nasturtinių (Tropaeolaceae) šeimai, kurioje yra apie 80 rūšių. Visoms joms būdingi skydiški lapai (lapkotis tvirtinasi ne prie krašto, o arčiau centro) ir savitos formos žiedai su pentinu. Tačiau soduose ir daržuose dažniausiai auginamos vos kelios rūšys ir daugybė jų veislių.

Pagrindinės Rūšys ir Jų Skirtumai

• Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus): Tai pati populiariausia ir labiausiai paplitusi rūšis. Ji gali būti dviejų formų: vijoklinė (laipiojanti) ir kerelinė (krūminė). Vijoklinės nasturtės gali užauginti iki 2-3 metrų ilgio ar net ilgesnius ūglius, todėl puikiai tinka tvoroms, pavėsinėms, pergolėms apželdinti arba kaip kiliminis augalas. Kerelinės formos būna kompaktiškesnės, apie 20-40 cm aukščio, idealiai tinka gėlynų pakraščiams, konteineriams ir balkonų loveliams.
• Mažoji nasturtė (Tropaeolum minus): Kaip ir sako pavadinimas, tai smulkesnė didžiosios nasturtės giminaitė. Jos lapai ir žiedai mažesni, o pats keras yra kompaktiškesnis ir tvarkingesnis. Puikiai tinka mažiems sodams ir auginimui vazonuose.
• Svetimšalė nasturtė (Tropaeolum peregrinum): Dar vadinama „kanarėlių liana“. Ši rūšis išsiskiria smulkiais, karpytais lapais ir ryškiai geltonais, į paukštelio sparnus panašiais žiedais. Tai greitai auganti vijoklinė gėlė, galinti pasiekti net 4 metrų aukštį ir sukurti įspūdingą žalią sieną, nusagstytą „kanarėlėmis“.

Populiariausios Veislės Jūsų Sodui

Veislių įvairovė šiandien yra tiesiog stulbinanti. Galima rinktis ne tik pagal augimo tipą, bet ir pagal žiedų bei lapų spalvą:

• ‘Alaska’ serija: Tai kerelinės nasturtės, kurių pagrindinis išskirtinumas – margi, baltai ir žaliai išпaipyti lapai. Žiedai būna įvairių spalvų – nuo geltonos iki oranžinės ir raudonos. Šios nasturtės dekoratyvios net ir tada, kai nežydi.
• ‘Empress of India’: Tikra aristokratė. Ši kerelinė veislė pasižymi tamsiai mėlynai žaliais lapais ir sodriais, aksominiais, skaisčiai raudonais žiedais. Sukuria nuostabų kontrastą ir atrodo labai prabangiai.
• ‘Jewel of Africa’: Vijoklinė veislė su margais lapais ir įvairiaspalviais (geltonais, oranžiniais, raudonais) žiedais. Puikiai tinka vertikaliam apželdinimui.
• ‘Peach Melba’: Subtilaus grožio kerelinė nasturtė. Jos žiedai yra švelniai kreminės, persikinės spalvos su tamsesne raudona dėmele centre. Atrodo labai romantiškai ir puikiai dera pastelinių spalvų gėlynuose.
• ‘Black Velvet’: Ieškantiems dramos – ši veislė kaip tik. Žiedai yra labai tamsios, beveik juodos bordo spalvos. Nuostabiai atrodo šalia šviesesnių augalų.

Nuo Sėklos iki Žiedo: Išsamus Nasturčių Auginimo Gidas

Vienas didžiausių nasturčių privalumų – jų nereiklumas. Jas be vargo gali auginti net vaikai. Tačiau žinant kelias paslaptis, galima sulaukti kur kas gausesnio ir ilgesnio žydėjimo.

Sėja: Kada ir Kaip?

Nasturtes geriausia sėti tiesiai į nuolatinę augimo vietą lauke, kai praeina šalnų pavojus – dažniausiai gegužės mėnesį. Šie augalai nemėgsta persodinimo, nes turi jautrią šaknų sistemą. Sėklos yra gana didelės, todėl jas lengva sėti. Sėkite maždaug 2 cm gylyje, kas 20-30 cm. Norint paspartinti dygimą, sėklas galima parą pamirkyti drungname vandenyje arba švelniai patrinti jų kietą apvalkalą dilde (šis procesas vadinamas skarifavimu). Daigai pasirodo maždaug per 7-14 dienų.

Ideali Vieta ir Dirvožemis: Mažiau Yra Daugiau

Štai svarbiausia nasturčių auginimo taisyklė: joms patinka skurdi dirva! Tai gali skambėti keistai, bet tai tiesa. Jei pasodinsite nasturtes į derlingą, trąšią, humusingą žemę, jos augins vešlius, didelius lapus, bet žydės labai menkai arba visai nežydės. Joms reikia pralaidžios, lengvos, ne per derlingos dirvos. Ideali vieta – saulėta. Nors nasturtės pakenčia ir dalinį pavėsį, gausiausiai žydi būdamos saulės atokaitoje (bent 6 valandos tiesioginės saulės per dieną).

Laistymas ir Tręšimas

Nasturtes laistykite saikingai. Jos geriau pakenčia trumpą sausrą nei perlaistymą. Laistyti reikėtų tuomet, kai dirvos paviršius išdžiūsta. Tręšti nasturčių paprastai nereikia. Jei vis dėlto norite paskatinti augimą, naudokite trąšas, kuriose yra mažai azoto (N) ir daugiau fosforo (P) bei kalio (K). Azotas skatina lapų augimą, o fosforas ir kalis – žiedų formavimąsi.

Kenkėjai ir Ligos: Natūralus Magnetas ir Sargas

Nasturtės yra gana atsparios ligoms. Tačiau jos turi vieną išskirtinę savybę – jos yra tikras magnetas amarams. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip trūkumas, bet sumanus sodininkas tai paverčia privalumu! Nasturtes galima naudoti kaip „augalą-spąstus“. Pasodinkite jas netoli jautresnių augalų (rožių, pupelių, pomidorų), ir amarai pirmiausia puls nasturtes, palikdami ramybėje jūsų pagrindinį derlių. Esant reikalui, amarais aplipusius nasturčių lapus galima tiesiog nuskinti ir sunaikinti arba apipurkšti vandens ir žaliojo muilo tirpalu. Be to, nasturčių kvapas atbaido kai kuriuos kitus kenkėjus, pavyzdžiui, kopūstinius baltukus ir moliūgines blakes.

Valgomos Gėlės ir Ne Tik: Nasturtės Jūsų Virtuvėje

Beveik visos nasturtės dalys yra valgomos ir pasižymi maloniu, aštriu, pipirišku skoniu, primenančiu garstyčias ar rėžiukus. Tai puikus vitamino C, geležies ir liuteino šaltinis.

Ką Galima Valgyti?

• Žiedai: Jie yra švelniausio skonio. Ryškiaspalviai žiedai – nuostabi salotų, sumuštinių, sriubų ir net desertų puošmena. Juos galima įdaryti kreminiu sūriu su žolelėmis ar kitokiu įdaru.
• Lapai: Jauni lapai yra skaniausi. Jų aštrumas puikiai tinka salotoms, suteikdamas joms pikantiškumo. Sutrynus su česnaku, kedro riešutais, parmezano sūriu ir alyvuogių aliejumi, galima pasigaminti originalų pesto padažą – puikią alternatyvą bazilikų pesto.
• Sėklų dėžutės (neprinokusios sėklos): Tai tikras delikatesas! Žalios, neprinokusios sėklos yra aštriausio skonio. Jas galima marinuoti ir naudoti kaip kaparėlių pakaitalą. Šie „vargšų kaparėliai“ nustebins net didžiausius gurmanus.

Receptas: Marinuotos Nasturčių Sėklos („Vargšų Kaparėliai“)

Jums reikės:

• Stiklinės šviežių, žalių nasturčių sėklų
• Stiklinės baltojo vyno acto (arba obuolių sidro acto)
• Šaukštelio druskos
• Šaukštelio cukraus
• Kelių juodųjų pipirų žirnelių, garstyčių sėklų, lauro lapo (nebūtina)

Nuplaukite sėklas ir sudėkite į švarų stiklainį. Mažame puode sumaišykite actą, druską, cukrų ir prieskonius. Užvirkite marinatą ir karštą užpilkite ant sėklų stiklainyje. Sandariai uždarykite ir palikite atvėsti. Laikykite šaldytuve bent 2-3 savaites, kad subręstų skonis. Naudokite kaip kaparėlius prie žuvies, mėsos patiekalų, salotose ar padažuose.

Gamtos Vaistinėlė: Gydomosios Nasturčių Savybės

Kaip jau minėta, nasturtės nuo seno buvo naudojamos liaudies medicinoje. Šiuolaikinis mokslas patvirtina, kad jos tikrai turi naudingų savybių. Nasturtėse gausu gliukotropaeolino – medžiagos, kuri organizme virsta benzilo izotiocianatu. Šis junginys pasižymi stipriomis antibakterinėmis, antivirusinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Dėl to nasturčių preparatai kartais naudojami kaip pagalbinė priemonė gydant kvėpavimo takų (bronchito, peršalimo) ir šlapimo takų infekcijas. Didelis vitamino C kiekis stiprina imuninę sistemą, o antioksidantai padeda kovoti su laisvųjų radikalų daroma žala. Išoriškai nasturčių lapų ir žiedų nuoviras naudojamas plaukams skalauti (stiprina plaukų šaknis, skatina augimą) ir odos problemoms gydyti.

Ekologinis Sodininkavimas: Nasturtė – Geriausia Sodo Draugė

Nasturtės yra tikras ekologinės sodininkystės džiaugsmas. Jų nauda neapsiriboja grožiu ir skoniu.

• Augalų kaimynystė: Nasturtės yra puikios kompanjonės daugeliui daržovių. Pasodintos šalia agurkų, moliūgų, cukinijų, jos atbaido moliūgines blakes. Šalia kopūstų – padeda apsisaugoti nuo kopūstinių baltukų. Po vaismedžiais jos ne tik pritraukia apdulkintojus, bet ir atbaido kai kuriuos kenkėjus.
• Biologinės įvairovės skatinimas: Ryškūs nasturčių žiedai vilioja bites, kamanes ir drugelius, taip padedant apdulkinti ir kitus sodo augalus.
• Dirvos gerinimas: Vijoklinės nasturtės, augdamos kaip gyvas mulčias, padeda išsaugoti dirvos drėgmę, slopina piktžolių augimą ir saugo dirvožemį nuo erozijos.

Pabaigai: Kodėl Kiekviename Sode Turi Būti Nasturčių?

Nasturtė – tai augalas, įkūnijantis dosnumą. Ji nereikalauja beveik nieko – tik saulės spindulio ir lašelio vandens, o atgal duoda nepalyginamai daugiau: kerinčias spalvas, kurios džiugina nuo vasaros pradžios iki pat rudens šalnų, pikantišką skonį, praturtinantį kasdienį maistą, ir neįkainojamą pagalbą palaikant sveiką sodo ekosistemą. Tai gėlė, kuri moko, jog tikrasis grožis ir vertė slypi ne pretenzingume, o paprastume ir gebėjime duoti. Tad kitą pavasarį, planuodami savo gėlynus ar daržą, nepamirškite saujelės nasturčių sėklų. Leiskite šiam kukliam, bet galingam sodo perlui atskleisti jums visas savo paslaptis.