Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Mangoldus: Nuo Sėklos Iki Stalo

Ar kada nors vaikščiodami po daržovių turgų ar sėklų parduotuvę atkreipėte dėmesį į įspūdingus, ryškiaspalvius lapus su gyslotais, spalvotais stiebais? Jei taip, tikėtina, kad matėte mangoldus. Nors Lietuvoje jie vis dar nėra tokie populiarūs kaip špinatai ar lapiniai kopūstai, šie artimi burokėlių giminaičiai pamažu, bet užtikrintai skinasi kelią į mūsų daržus ir virtuves. Ir ne be reikalo! Mangoldai – tai ne tik akį džiuginanti daržo puošmena, bet ir tikras vitaminų bei mineralų šaltinis, galintis paįvairinti bet kurį patiekalą. Šiame išsamiame straipsnyje panersime į spalvingą mangoldų pasaulį: išsiaiškinsime, kas jie tokie, kuo naudingi mūsų sveikatai, kaip juos sėkmingai auginti savo darže ir, žinoma, kaip skaniausiai paruošti.

Kas tie mangoldai? Susipažinkite su lapiniu burokėliu

Mangoldas (lot. Beta vulgaris subsp. vulgaris, Cicla grupė) yra lapinė daržovė, priklausanti tai pačiai augalų šeimai kaip ir gerai mums pažįstami raudonieji burokėliai ar cukriniai runkeliai. Iš esmės, mangoldas yra burokėlis, kuris per tūkstantmečius buvo selekcionuojamas ne dėl šakniavaisio, o dėl vešlių, didelių lapų ir mėsingų lapkočių. Būtent todėl jis dažnai vadinamas lapiniu burokėliu arba romėnišku kopūstu.

Nors atrodo egzotiškai, mangoldų istorija siekia senovės laikus. Manoma, kad jie kilo iš laukinių pajūrinių runkelių, augusių Viduržemio jūros regione. Jau senovės graikai ir romėnai vertino šią daržovę tiek dėl maistinių, tiek dėl gydomųjų savybių. Pats Aristotelis minėjo raudonkotį mangoldą savo raštuose IV a. pr. Kr. Ilgainiui mangoldai paplito po visą Europą ir tapo svarbia daržove daugelyje virtuvių, ypač Viduržemio jūros šalyse.

Pagrindinis skirtumas nuo įprasto burokėlio – mangoldo šaknis yra maža, kieta ir nevalgoma. Visa augalo galia ir maistinės medžiagos sutelktos į jo antžeminę dalį: didelius, šiek tiek raukšlėtus lapus ir storus, traškius stiebus. Būtent dėl šių dalių universalumo mangoldai ir yra taip vertinami kulinarijoje.

Spalvų vaivorykštė jūsų darže: populiariausios mangoldų veislės

Vienas didžiausių mangoldų privalumų – jų estetinė išvaizda. Priklausomai nuo veislės, jų stiebai gali būti įvairiausių spalvų, paversdami daržo lysvę tikru meno kūriniu. Populiariausios veislių grupės yra šios:

• Žaliastiebiai mangoldai: Tai klasikinės veislės, pavyzdžiui, ‘Lucullus’ ar ‘Fordhook Giant’. Jų stiebai balti arba šviesiai žali, o lapai – sodriai žali. Šios veislės dažnai būna pačios derlingiausios ir atspariausios.
• Raudonstiebiai mangoldai: Veislės kaip ‘Rhubarb Chard’ ar ‘Ruby Red’ išsiskiria ryškiai raudonais, rubino spalvos stiebais ir tamsiai žaliais lapais su raudonomis gyslomis. Jie ne tik gražūs, bet ir pasižymi šiek tiek stipresniu, žemiškesniu skoniu.
• Vaivorykštiniai mangoldai (Rainbow Chard): Tai ne viena veislė, o kelių veislių mišinys, pavyzdžiui, ‘Bright Lights’ ar ‘Five Color Silverbeet’. Viename sėklų pakelyje rasite sėklų, iš kurių išaugs augalai su geltonais, oranžiniais, rožiniais, raudonais ir baltais stiebais. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas nori maksimalios spalvų įvairovės tiek darže, tiek lėkštėje.

Nors stiebų spalva skiriasi, visų veislių lapų skonis yra gana panašus – švelnus, šiek tiek primenantis špinatus, su vos juntamu sūrumu ir burokėlių poskoniu. Stiebai yra traškesni ir švelnesnio skonio, šiek tiek panašūs į salierus.

Mangoldų nauda sveikatai: kodėl verta įtraukti juos į mitybą?

Mangoldai ne veltui vadinami supermaistu. Jų lapai ir stiebai yra tiesiog prikimšti vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Štai keletas svarbiausių jų privalumų:

• Vitaminų šaltinis: Mangoldai yra vieni iš lyderių pagal vitamino K kiekį. Šis vitaminas yra gyvybiškai svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. Taip pat juose gausu vitamino A (svarbaus regėjimui ir imuninei sistemai), vitamino C (galingo antioksidanto) ir vitamino E.
• Mineralų gausa: Ši daržovė yra puikus magnio, geležies, kalio ir mangano šaltinis. Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme, įskaitant nervų sistemos ir raumenų funkcijos palaikymą. Kalis padeda reguliuoti kraujo spaudimą, o geležis būtina deguonies pernešimui kraujyje.
• Galingi antioksidantai: Be vitaminų C ir E, mangolduose gausu kitų antioksidantų, tokių kaip beta karotenas, liuteinas, zeaksantinas ir įvairūs flavonoidai. Šios medžiagos padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, mažina uždegiminius procesus organizme ir gali padėti apsisaugoti nuo lėtinių ligų. Ypatingai išsiskiria siringo rūgštis, kuri, tyrimų duomenimis, gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.
• Skaidulų šaltinis: Mangoldai, kaip ir kitos lapinės daržovės, turi daug maistinių skaidulų, kurios gerina virškinimą, skatina žarnyno peristaltiką ir padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą.

Mangoldų auginimas: misija įmanoma net pradedančiajam

Gera žinia ta, kad mangoldai yra viena lengviausiai auginamų daržovių. Jie nėra reiklūs, gana atsparūs ligoms ir kenkėjams, o derliumi džiugina nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens. Net jei esate pradedantysis daržininkas, jums tikrai pavyks!

Sėjimas ir vieta

Mangoldus galima sėti tiesiai į dirvą nuo pavasario, kai žemė jau pakankamai įšyla (balandžio pabaiga – gegužės mėnuo), iki pat liepos vidurio. Sėjant kas kelias savaites, galima užsitikrinti nepertraukiamą derlių visam sezonui.

Vieta turėtų būti saulėta arba daliniame pavėsyje. Jie puikiai augs ir saulėkaitoje, tačiau karštomis vasaros dienomis gali prireikti dažnesnio laistymo. Dirvožemis turėtų būti derlingas, purus, gerai drenuojamas ir praturtintas organinėmis medžiagomis – kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Prieš sėją lysvę gerai supurenkite ir išravėkite.

Sėkite maždaug 1.5-2 cm gylyje, eilėmis, palikdami tarp eilių apie 40-50 cm. Įdomu tai, kad mangoldų sėkla, panašiai kaip ir burokėlių, iš tiesų yra vaisius, kuriame yra kelios sėklos. Todėl nesistebėkite, jei iš vienos „sėklos” išdygs keli daigeliai. Dėl šios priežasties vėliau būtina atlikti retinimą.

Priežiūra: laistymas, tręšimas ir retinimas

Kai daigeliai paauga ir išleidžia 2-3 tikruosius lapelius, ateina laikas svarbiam darbui – retinimui. Tarp augalų palikite maždaug 20-30 cm atstumą. Neišmeskite išrautų daigelių – tai pirmasis jūsų derlius! Juos galima panaudoti salotoms ar sriuboms pagardinti.

Laistymas: Mangoldai mėgsta drėgmę. Reguliarus ir gausus laistymas yra būtinas, kad lapai augtų švelnūs ir sultingi. Drėgmės trūkumas gali lemti lapų kietumą, kartumą ir ankstyvą žydėjimą (augalas „išeina į žiedą”). Karštomis ir sausomis dienomis laistykite gausiai, geriausia ryte arba vakare.

Mulčiavimas: Lysvės mulčiavimas šienu, nupjauta žole ar kompostu padės išsaugoti drėgmę dirvoje, neleis augti piktžolėms ir palaikys tolygesnę dirvos temperatūrą.

Tręšimas: Jei dirvą gerai paruošėte prieš sėją, papildomo tręšimo gali ir neprireikti. Tačiau jei pastebite, kad augalai auga lėtai, o lapai blyškūs, galite juos kartą ar du per sezoną palaistyti skystomis organinėmis trąšomis, pavyzdžiui, dilgėlių raugu ar komposto arbata. Mangoldams ypač svarbus azotas, skatinantis lapų augimą.

Derliaus nuėmimas

Mangoldų derlių galima pradėti imti praėjus maždaug 50-60 dienų po sėjos. Pats geriausias derliaus nuėmimo būdas yra „skink ir augink toliau” (angl. cut-and-come-again). Aštriu peiliu arba tiesiog rankomis nuskinkite išorinius, didžiausius lapus, palikdami viduryje esančius jaunus lapelius ir augimo centrą nepažeistą. Palikite bent 4-5 vidurinius lapus, kad augalas galėtų toliau fotosintetinti ir auginti naują derlių. Taip nuimdami derlių, galėsite džiaugtis šviežiais lapais visą sezoną, dažnai net iki pirmųjų stipresnių šalnų. Mangoldai yra gana atsparūs šalčiui ir gali ištverti nedideles šalnas.

Kenkėjai ir ligos

Nors mangoldai gana atsparūs, kartais juos gali pulti tie patys kenkėjai ir ligos kaip ir burokėlius.

• Amarai: Šie smulkūs vabzdžiai mėgsta siurbti sultis iš jaunų lapų. Jų atsikratyti galima nupurškiant augalus stipria vandens srove arba žaliuoju muilu.
• Šliužai ir sraigės: Ypač mėgsta jaunus daigelius. Apsaugai galima aplink lysves barstyti pelenus, kiaušinių lukštus arba naudoti specialias gaudykles.
• Lapų dėmėtligė (cerkosporozė): Tai grybelinė liga, pasireiškianti pilkomis arba rudomis dėmėmis ant lapų. Norint jos išvengti, svarbu neperlaistyti, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų (neauginti per tankiai) ir laikytis sėjomainos. Pažeistus lapus reikia nedelsiant pašalinti.

Mangoldai virtuvėje: kaip paruošti ir su kuo valgyti?

Mangoldai yra neįtikėtinai universali daržovė. Valgomos yra abi dalys – lapai ir stiebai, tačiau juos rekomenduojama ruošti atskirai, nes stiebams pagaminti reikia šiek tiek daugiau laiko.

Paruošimas: Pirmiausia, kruopščiai nuplaukite lapus po tekančiu vandeniu, kad neliktų žemių. Tuomet nupjaukite stiebus nuo lapų. Lapus galite suplėšyti arba supjaustyti juostelėmis, o stiebus supjaustyti gabalėliais, panašiai kaip salierus.

Lapai: Mangoldų lapus galima naudoti visur, kur naudotumėte špinatus. Jie puikiai tinka:

• Troškinti: Į keptuvę įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus, įdėkite smulkinto česnako, pakaitinkite, kol pasklis aromatas, tuomet sudėkite mangoldų lapus ir troškinkite kelias minutes, kol sukris. Pagardinkite druska, pipirais ir citrinos sultimis.
• Sriuboms ir troškiniams: Susmulkintus lapus dėkite į sriubas, trintas sriubas ar daržovių troškinius baigiant virti.
• Įdarams: Puikiai tinka pyragų (pvz., kišo), virtinių, lietinių ar lazanijos įdarams.
• Balandėliams: Didelius mangoldų lapus galima nuplikyti ir naudoti vietoje kopūstų lapų gaminant balandėlius.

Stiebai: Dėl savo traškios tekstūros ir švelnaus skonio stiebai taip pat gali būti panaudoti įvairiai:

• Kepti ar troškinti: Supjaustytus stiebus galima kepti keptuvėje su svogūnais ir kitomis daržovėmis, kol suminkštės. Tai puikus garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų.
• Virtuvėje „zero waste”: Nieko neišmeskite! Stiebus galite susmulkinti ir dėti į sultinį ar daržovių troškinį kartu su morkomis ir salierais.
• Marinuoti: Mangoldų stiebus galima marinuoti panašiai kaip agurkus – tai bus puikus ir originalus užkandis.

Paprastas receptas: Troškinti mangoldai su česnaku ir citrina

Jums reikės:

• Didelio ryšulėlio mangoldų
• 2-3 skiltelių česnako
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• Pusės citrinos sulčių
• Druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Gaminimas:
1. Nuplaukite mangoldus. Atskirkite lapus nuo stiebų. Stiebus supjaustykite maždaug 1 cm pločio gabalėliais, lapus stambiai supjaustykite.
2. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų. Suberkite smulkintą česnaką ir pakepinkite apie 30 sekundžių, kol pasklis kvapas.
3. Sudėkite į keptuvę pjaustytus mangoldų stiebus ir kepkite maišydami apie 4-5 minutes, kol šiek tiek suminkštės.
4. Sudėkite mangoldų lapus. Viską išmaišykite. Lapai greitai sukris. Troškinkite dar 2-3 minutes.
5. Nukelkite nuo ugnies. Pagardinkite druska, pipirais ir apšlakstykite citrinos sultimis. Patiekite nedelsiant kaip garnyrą arba valgykite vienus.

Apibendrinimas

Mangoldai – tai tikras atradimas kiekvienam, ieškančiam naujų skonių, spalvų ir naudos sveikatai. Ši lengvai auginama, derlinga ir neįtikėtinai universali daržovė nusipelnė garbingos vietos kiekviename Lietuvos darže ir virtuvėje. Nesvarbu, ar esate patyręs sodininkas, ar tik pradedate savo daržininkystės kelionę, suteikite mangoldams šansą. Jų ryškios spalvos praskaidrins jūsų lysves, o švelnus skonis ir maistinių medžiagų gausa praturtins jūsų stalą nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Išdrįskite išbandyti – galbūt mangoldai taps jūsų nauja mėgstamiausia daržove!