Pachisandra: Visžalis Kilimas Jūsų Pavėsingam Sodui – Atraskite Nepaprastą Grožį ir Naudą

Kiekvienas sodininkas svajoja apie sodą, kuris džiugintų akį visus metus, nereikalautų perdėtos priežiūros ir efektyviai spręstų tokias problemas kaip piktžolių antplūdis ar plikos žemės plotai po medžiais. Jei ieškote būtent tokio augalo savo pavėsingoms sodo kertelėms, pachisandra (Pachysandra) gali tapti tikru atradimu. Šis žavingas, visžalis kiliminis augalas ne tik papuoš jūsų aplinką sodria žaluma, bet ir pasiūlys daugybę praktinių privalumų. Leiskimės į išsamią pažintį su pachisandra, jos rūšimis, auginimo ypatumais ir pritaikymo galimybėmis kuriant svajonių sodą.

Kas yra Pachisandra? Botaninis Portretas ir Kilmė

Pachisandra priklauso buksmedinių (Buxaceae) šeimai, kuriai priklauso ir gerai žinomi buksmedžiai. Šis faktas jau pats savaime byloja apie augalo tvirtumą ir dekoratyvumą. Gento pavadinimas „Pachysandra“ kilęs iš graikų kalbos žodžių: „pachys“, reiškiančio „storas“, ir „andros“, reiškiančio „vyriškas organas“, turint omenyje augalo stambius kuokelius žieduose. Tai daugiamečiai, žemi, kiliminiai augalai, vertinami dėl savo gebėjimo greitai ir efektyviai padengti žemės paviršių tankiu, sodriai žalios spalvos lapijos kilimu.

Pachisandrų tėvynė – Rytų Azija (Japonija, Kinija, Korėja) ir Šiaurės Amerika. Natūraliai jos auga miškų paunksnėje, kur dirvožemis drėgnas, purus ir turtingas organinių medžiagų. Būtent šios prigimtinės sąlygos ir nulemia pagrindinius jų auginimo reikalavimus sode.

Pagrindinis pachisandrų koziris – jų visžalė lapija. Lapai išsidėstę menturiškai stiebų viršūnėse, sudarydami dailias skroteles. Jie yra odiški, blizgūs arba matiniai, priklausomai nuo rūšies, dažniausiai tamsiai žalios spalvos, nors kai kurios veislės gali pasigirti ir margalapiais ar šviesesniais atspalviais. Pavasarį, dažniausiai balandžio ar gegužės mėnesį, pachisandros kukliai pražysta. Žiedai nedideli, balti ar žalsvai balti, susitelkę trumpose varpose stiebų viršūnėse. Nors žiedai nėra itin įspūdingi, jie skleidžia švelnų aromatą ir suteikia augalui papildomo žavesio ankstyvą pavasarį.

Pachisandrų Rūšys ir Populiariausios Veislės: Kurią Pasirinkti?

Nors pachisandrų gentis nėra labai gausi, sodininkystėje dažniausiai sutinkamos kelios pagrindinės rūšys, turinčios savų privalumų ir auginimo ypatumų.

1. Japoninė Pachisandra (Pachysandra terminalis)

Tai bene pati populiariausia ir dažniausiai auginama pachisandrų rūšis Lietuvoje bei visame pasaulyje. Kaip sufleruoja pavadinimas, jos tėvynė – Japonija, taip pat Kinija ir Korėja. Japoninė pachisandra yra visžalis augalas, užaugantis iki 20-30 cm aukščio. Ji sparčiai plinta požeminiais ūgliais (rizomomis), greitai suformuodama tankų, vientisą kilimą. Lapai tamsiai žali, blizgūs, odiški, susitelkę menturiuose stiebų viršūnėse. Žydi anksti pavasarį baltais, kvepiančiais žiedeliais, susitelkusiais trumpose stačiose kekėse. Ši rūšis puikiai jaučiasi pavėsyje ir pusiau pavėsyje, mėgsta drėgną, rūgštoką, humusingą dirvą.

Populiarios japoninės pachisandros veislės:

• ‘Green Carpet’: Klasikinė veislė, pasižyminti itin tankiu ir lygiu kilimu, sodria žalia lapija. Puikiai tinka dideliems plotams uždengti.
• ‘Variegata’ (arba ‘Silver Edge’): Dekoratyvi veislė, kurios lapų kraštai papuošti netaisyklinga balta juostele. Suteikia šviesumo ir įdomumo pavėsingoms vietoms, tačiau auga šiek tiek lėčiau nei žalialapės formos ir gali būti jautresnė tiesioginiams saulės spinduliams.
• ‘Green Sheen’: Išsiskiria ypač blizgiais, tarsi vaškuotais lapais, kurie suteikia augalui prabangos ir gaivumo įspūdį.

2. Gulsčioji Pachisandra (Pachysandra procumbens)

Ši rūšis kilusi iš pietrytinės Šiaurės Amerikos dalies, todėl kartais vadinama Aleganų pachisandra. Skirtingai nuo japoninės giminaitės, gulsčioji pachisandra yra pusiau visžalė arba lapus metanti šaltesniuose klimatuose. Jos lapai stambesni, matiniai, dažnai su sidabrišku ar melsvu atspalviu, kartais margi, su neryškiomis dėmėmis, ypač jauni. Pavasarį, dar prieš skleidžiantis naujiems lapams arba kartu su jais, pasirodo kvapnūs, balti ar rausvoki žiedai, susitelkę ant žemai prie pagrindo esančių žiedynkočių. Gulsčioji pachisandra plinta lėčiau nei japoninė, sudarydama ne tokį agresyvų, labiau kereliais augantį kilimą. Ji yra atsparesnė sausroms ir gali pakęsti daugiau saulės šviesos nei P. terminalis, tačiau vis tiek geriausiai auga daliniame pavėsyje.

3. Pažastinė Pachisandra (Pachysandra axillaris)

Retesnė, bet taip pat dėmesio verta rūšis, kilusi iš Kinijos. Ji panaši į japoninę pachisandrą, tačiau gali būti šiek tiek aukštesnė, o jos lapai – didesni ir blizgesni. Pavadinimas „pažastinė“ nurodo, kad jos balti, kvapnūs žiedai formuojasi lapų pažastyse, o ne stiebų viršūnėse kaip pas kitas rūšis. Ši rūšis taip pat mėgsta pavėsį ir drėgną, derlingą dirvą.

Kodėl Verta Auginti Pachisandras Savo Sode? Privalumų Gausa

Pachisandros ne veltui pelnė sodininkų simpatijas. Jų universalumas ir nauda akivaizdi:

• Idealus Dirvos Dengiamasis Augalas: Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl pachisandros taip vertinamos. Jos greitai suformuoja tankų, vešlų kilimą, kuris ne tik estetiškai atrodo, bet ir efektyviai stelbia piktžoles. Pamirškite varginantį ravėjimą po medžiais ar krūmais!
• Pavėsio Karalienės: Daugelis augalų sunkiai ištveria nuolatinį pavėsį, tačiau pachisandroms tai – ideali augimo vieta. Jos puikiai jaučiasi po aukštais medžiais, šiaurinėje pastatų pusėje ar kitose menkai apšviestose sodo zonose.
• Minimali Priežiūra: Įsitvirtinusios pachisandros reikalauja labai mažai dėmesio. Joms nereikia dažno laistymo (išskyrus sausras), tręšimo ar genėjimo. Tai puikus pasirinkimas užimtiems sodininkams arba tiems, kas nori lengvai prižiūrimo sodo.
• Visžalis Grožis: Dauguma pachisandrų rūšių išlaiko savo sodrią žalumą ištisus metus, suteikdamos sodui gyvybingumo net ir niūriausiais žiemos mėnesiais.
• Dirvožemio Apsauga: Tankus pachisandrų kilimas apsaugo dirvožemį nuo erozijos, ypač šlaituose, bei padeda išlaikyti drėgmę.
• Atsparumas Elniams ir Kiškiams: Daugeliu atvejų šie žolėdžiai gyvūnai pachisandrų neliečia, kas yra didelis privalumas vietovėse, kur šie gyvūnai dažni svečiai.
• Universalus Panaudojimas: Pachisandros tinka ne tik dideliems plotams uždengti, bet ir gėlynų pakraščiams, takelių apvadams formuoti, alpinariumams ar net konteineriams apsodinti.

Idealios Auginimo Sąlygos Pachisandroms: Sukurkite Joms Rojų

Nors pachisandros yra nereiklūs augalai, tam tikrų sąlygų užtikrinimas padės joms klestėti ir atskleisti visą savo grožį.

Šviesa: Pavėsio Mėgėjos

Pachisandros geriausiai auga daliniame arba visiškame pavėsyje. Tiesioginiai saulės spinduliai, ypač vidurdienį, gali nudeginti jų lapus, jie gali pagelsti ar paruduoti. Ideali vieta – po medžių laja, kur filtruota šviesa pasiekia augalus, arba šiaurinėje, rytinėje pastato pusėje. Gulsčioji pachisandra (P. procumbens) yra šiek tiek tolerantiškesnė saulei nei japoninė, tačiau ir jai geriau parinkti vietą, kur bent dalį dienos būtų šešėlis.

Dirvožemis: Rūgštus, Drėgnas ir Turtingas

Pachisandros mėgsta purų, gerai drenuojamą, tačiau drėgmę išlaikantį dirvožemį, kuriame gausu organinių medžiagų. Idealus pH – nuo 5.5 iki 6.5, t.y. silpnai rūgštus. Jei jūsų sodo dirva sunki, molinga, prieš sodinant būtina ją pagerinti įmaišant komposto, durpių ar gerai perpuvusio mėšlo. Smėlingoje dirvoje pachisandros taip pat augs, tačiau reikės dažniau laistyti ir papildomai praturtinti organika. Svarbu užtikrinti, kad dirvožemis nebūtų užmirkstantis, nes nuolatinė šlapuma gali sukelti šaknų puvinius.

Drėgmė: Nuolatinis, Bet Ne Pernelyg Didelis Drėgnumas

Pachisandros mėgsta nuolat drėgną dirvą, ypač kol įsitvirtina ir aktyviai auga. Karštomis ir sausomis vasaros dienomis jas reikėtų reguliariai palieti. Tačiau svarbu nepersistengti – dirva neturėtų būti permirkusi. Įsitvirtinę augalai tampa atsparesni trumpalaikėms sausroms, ypač jei auga pavėsyje ir yra mulčiuoti.

Pachisandrų Sodinimas: Žingsnis po Žingsnio Instrukcija

Sėkmingas pachisandrų įkurdinimas prasideda nuo tinkamo sodinimo.

Kada Sodinti?

Geriausias laikas sodinti pachisandras – pavasaris (balandžio-gegužės mėn.) arba ankstyvas ruduo (rugsėjo mėn.). Sodinant pavasarį, augalai turės pakankamai laiko įsitvirtinti iki vasaros karščių. Rudenį pasodintos pachisandros spės įsišaknyti iki žiemos šalnų. Konteineriuose augintus sodinukus galima sodinti viso sezono metu, tačiau karštuoju laikotarpiu reikės atidesnės priežiūros.

Kaip Sodinti?

1. Dirvos Paruošimas: Prieš sodinant, kruopščiai išrinkite piktžoles iš numatytos vietos. Dirvą giliai sukaskite (bent 20-30 cm gyliu) ir pagerinkite kompostu, durpėmis ar kita organine trąša. Jei dirva sunki, įmaišykite smėlio ar perlito drenažui pagerinti.
2. Sodinukų Paruošimas: Jei sodinate plikomis šaknimis, pamirkykite jas vandenyje keletą valandų prieš sodinimą. Konteineriuose augintus sodinukus atsargiai išimkite iš vazonėlių, stengdamiesi nepažeisti šaknų gumulo.
3. Atstumai: Sodinant pachisandras, svarbu palikti tinkamus atstumus tarp augalų, kad jie turėtų erdvės plėstis. Japoninę pachisandrą (P. terminalis) rekomenduojama sodinti kas 15-30 cm. Gulsčiąją pachisandrą (P. procumbens), kuri plinta lėčiau, galima sodinti šiek tiek tankiau arba rečiau, priklausomai nuo norimo efekto ir kantrybės.
4. Sodinimo Gylis: Sodinukus sodinkite tokiame pačiame gylyje, kokiame jie augo vazonėlyje ar daigykloje. Šaknies kaklelis turėtų būti lygus žemės paviršiui.
5. Sodinimas ir Laistymas: Įstatykite augalą į paruoštą duobutę, švelniai paskleiskite šaknis ir užberkite žemėmis, lengvai apspaudžiant aplink. Po pasodinimo gausiai paliekite, kad dirva gerai priglustų prie šaknų.
6. Mulčiavimas: Pasodintus augalus rekomenduojama mulčiuoti 5-7 cm storio organinio mulčio sluoksniu (pvz., pušų žieve, spygliais, kompostu). Mulčias padės išlaikyti drėgmę, slopins piktžoles ir palaikys palankią dirvos temperatūrą.

Pachisandrų Priežiūra: Lengva, Bet Reikalinga

Nors pachisandros nereikalauja daug pastangų, minimali priežiūra užtikrins jų sveikatą ir dekoratyvumą.

Laistymas

Naujai pasodintas pachisandras reikia laistyti reguliariai, kol jos gerai įsitvirtins (pirmąjį sezoną). Vėliau laistyti reikėtų sausringais periodais, ypač jei augalai auga sausesnėje vietoje ar patiria daugiau saulės. Svarbu stebėti dirvos drėgmę – ji turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad sudrėktų gilesni dirvos sluoksniai.

Tręšimas

Pachisandros nėra labai reiklios maisto medžiagoms, ypač jei auga derlingoje, organika praturtintoje dirvoje. Pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui, naudinga pamulčiuoti kompostu arba patręšti subalansuotomis lėto veikimo kompleksinėmis trąšomis, skirtomis rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Venkite pertręšimo azoto trąšomis, nes tai gali paskatinti pernelyg vešlų lapijos augimą, kuris bus jautresnis ligoms.

Mulčiavimas

Mulčiavimas – labai svarbi pachisandrų priežiūros dalis. Kasmet pavasarį atnaujinkite mulčio sluoksnį aplink augalus. Tai ne tik padės kovoti su piktžolėmis ir išlaikyti drėgmę, bet ir palaipsniui gerins dirvožemio struktūrą bei aprūpins augalus maisto medžiagomis.

Genėjimas

Pachisandroms reguliarus genėjimas nėra būtinas. Kartais pavasarį galima apkarpyti senus, pažeistus ar negražiai atrodančius stiebus, kad paskatintumėte naujų ūglių augimą ir atjaunintumėte kerą. Jei pachisandros pradeda plisti per daug agresyviai į nepageidaujamas vietas, jų plitimą galima kontroliuoti įkasant į žemę barjerus arba reguliariai nupjaunant pakraščius.

Pachisandrų Dauginimas: Praplėskite Savo Žaliąjį Kilimą

Pachisandras gana lengva pasidauginti keliais būdais.

Dalijant Kerą

Tai pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas. Geriausia tai daryti anksti pavasarį arba rudenį. Atsargiai iškaskite dalį kero su gerai išsivysčiusiomis šaknimis ir ūgliais. Padalinkite jį į mažesnes dalis, turinčias bent kelis stiebus ir pakankamai šaknų. Gautus augalėlius iš karto pasodinkite į naują paruoštą vietą ir gerai paliekite.

Auginiais

Pachisandras galima dauginti ir stiebo auginiais. Pavasarį arba vasaros pradžioje nupjaukite 8-10 cm ilgio jaunų, sveikų ūglių viršūnėles. Apatinius lapus pašalinkite, palikdami tik kelis viršutinius. Auginius galima įšaknydinti vandenyje arba tiesiai drėgname, puraus substrato (durpių ir smėlio mišinio) pripildytame indelyje. Uždenkite indą plėvele ar stiklu, kad palaikytumėte drėgmę, ir laikykite šiltoje, šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Šaknys paprastai pasirodo per kelias savaites.

Sėklomis

Dauginimas sėklomis yra ilgesnis ir sudėtingesnis procesas, retai taikomas mėgėjų sodininkystėje, nes veislinės savybės gali neišlikti, o daigumas būna prastas. Jei vis dėlto norite pabandyti, surinkite subrendusias sėklas ir sėkite jas rudenį į lengvą substratą lauke arba stratifikuokite ir sėkite pavasarį.

Ligos ir Kenkėjai: Kaip Apsaugoti Savo Pachisandras?

Nors pachisandros yra gana atsparūs augalai, kartais jas gali pažeisti tam tikros ligos ar kenkėjai.

Dažniausios Ligos

• Volutella dėmėtligė (Volutella pachysandrae): Tai pati rimčiausia ir dažniausia pachisandrų liga. Ant lapų ir stiebų atsiranda rudos arba juodos dėmės, kurios palaipsniui plečiasi. Pažeisti augalai vysta, džiūsta, gali žūti ištisi plotai. Liga ypač plinta drėgnu oru ir tankiuose, prastai vėdinamuose sąžalynuose. Kovai su liga svarbu pašalinti ir sunaikinti pažeistas augalų dalis, retinti per tankius sąžalynus, vengti perlaistymo. Sunkiais atvejais gali tekti naudoti fungicidus.
• Lapų dėmėtligės: Įvairūs grybai gali sukelti ant lapų atsirandančias dėmes. Paprastai jos nekelia didelės grėsmės augalui, jei nėra masinio išplitimo. Svarbu rinkti ir naikinti nukritusius lapus.
• Šaknų puvinys: Atsiranda dėl per didelės dirvos drėgmės ir prasto drenažo. Augalai skursta, gelsta, lengvai išsipeša iš žemės. Prevencija – tinkamas dirvožemis ir saikingas laistymas.

Pagrindiniai Kenkėjai

• Amarai: Kartais gali apsigyventi ant jaunų ūglių ir lapų, siurbdami sultis. Esant nedideliam kiekiui, galima nuplauti vandens srove arba naudoti insekticidinį muilą.
• Skydamariai: Šie smulkūs, prie augalo prisitvirtinę vabzdžiai taip pat siurbia sultis. Juos sunku kontroliuoti. Galima bandyti valyti spiritu suvilgytu tamponu arba naudoti sisteminius insekticidus.
• Sraigės ir šliužai: Mėgsta graužti jaunus lapus ir ūglius, ypač drėgnu oru. Rinkite rankomis, naudokite specialias gaudykles ar granules nuo moliuskų.
• Nematodai: Mikroskopinės kirmėlės, pažeidžiančios šaknis. Augalai skursta, prastai auga. Kovoti sunku, svarbu gera dirvožemio higiena.

Svarbiausia prevencinė priemonė nuo ligų ir kenkėjų – užtikrinti optimalias auginimo sąlygas, tinkamą priežiūrą ir reguliariai stebėti augalus, kad laiku pastebėtumėte pirmuosius pažeidimo požymius.

Pachisandra Kraštovaizdžio Dizaine: Kūrybiškos Idėjos Jūsų Sodui

Pachisandros yra nepaprastai universalūs augalai, suteikiantys daugybę galimybių kuriant harmoningą ir funkcionalų sodo dizainą.

Kaip Panaudoti Pachisandras?

• Po Medžiais ir Krūmais: Tai klasikinis pachisandrų panaudojimo būdas. Jos puikiai užpildo tuščias erdves po stambiais augalais, kur dažnai niekas kitas nenori augti dėl šešėlio ir šaknų konkurencijos.
• Šlaituose ir Nuokalnėse: Tankus šaknynas ir kiliminė danga padeda stabilizuoti dirvožemį ir apsaugo nuo erozijos.
• Pavėsinguose Gėlynuose ir Bordiūruose: Pachisandros gali sudaryti puikų foną aukštesniems, žydintiems pavėsio augalams arba formuoti tvarkingus žalius apvadus.
• Takelių ir Įvažiavimų Apvadams: Žemas, tankus kilimas gražiai įrėmina takus ir sukuria tvarkingumo įspūdį.
• Kapų Apželdinimui: Dėl savo nereiklumo ir visžalės lapijos pachisandros dažnai pasirenkamos kapų priežiūrai palengvinti.
• Konteineriuose ir Pakabinamuose Vazonuose: Nors rečiau, bet pachisandras galima auginti ir didesniuose konteineriuose, ypač kuriant pavėsio kompozicijas balkonuose ar terasose.

Derinimas su Kitais Augalais: Sukurkite Harmoningas Kompozicijas

Pachisandros puikiai dera su daugeliu kitų pavėsį mėgstančių augalų. Štai keletas idėjų, su kuo jas sodinti:

• Melsvės (Hosta): Įvairių dydžių, formų ir spalvų melsvių lapai nuostabiai kontrastuoja su sodria pachisandrų žaluma.
• Papročiai (Athyrium, Dryopteris, Polystichum): Grakštūs paparčių lapai suteikia tekstūros ir lengvumo.
• Astilbės (Astilbe): Jų purios, spalvingos žiedų šluotelės vasarą įneš ryškių akcentų virš žalio pachisandrų kilimo.
• Rododendrai ir Azalijos (Rhododendron, Azalea): Pachisandros puikiai tinka kaip pomedis šiems rūgščią dirvą mėgstantiems krūmams.
• Bruneros (Brunnera): Ypač stambialapė brunera ‘Jack Frost’ su sidabriškais lapais sukurs įspūdingą kontrastą.
• Tiarelės (Tiarella) ir Heicheros (Heuchera): Jų įvairiaspalviai lapai ir ažūriniai žiedynai pagyvins kompoziciją.
• Pavasarį žydinčios svogūninės gėlės: Scylės, snieguolės, krokai, žibutės puikiai atrodys prasiskverbdamos pro pachisandrų kilimą ankstyvą pavasarį, kol jis dar nėra labai tankus.
• Epimedžiai (Epimedium): Dar vienas puikus, atsparus pavėsio augalas su dailiais lapais ir subtiliais žiedais.

Pachisandrų Žiemojimas Lietuvoje

Dauguma pachisandrų rūšių, ypač japoninė pachisandra, yra pakankamai atsparios šalčiui ir gerai žiemoja Lietuvos klimato sąlygomis (USDA 5-8 zona). Joms paprastai nereikia specialios dangos žiemai. Svarbu, kad rudenį augalai būtų gerai palaistyti, ypač jei ruduo sausas, kad neišdžiūtų žiemą. Jaunus, neseniai pasodintus augalus pirmąją žiemą galima lengvai pridengti eglišakėmis ar agroplėvele, ypač jei prognozuojama besniegė ir šalta žiema. Sniegas yra natūrali ir geriausia apsauga.

Įdomūs Faktai ir Mažiau Žinomos Detalės Apie Pachisandras

• Pachisandros kartais vadinamos „japoniškuoju laukiniu imbieru“, nors botaniškai su imbieru nieko bendro neturi.
• Kai kuriose kultūrose pachisandrų lapai buvo naudojami liaudies medicinoje, tačiau svarbu pabrėžti, kad savarankiškai eksperimentuoti su augalais gydymosi tikslais yra pavojinga.
• Nors pachisandros plinta požeminiais ūgliais, jos nėra laikomos invaziniais augalais daugelyje regionų, nes jų plitimas yra gana kontroliuojamas ir jos retai „pabėga” iš auginimo vietų į natūralias ekosistemas.
• Pachisandrų žiedai, nors ir kuklūs, pritraukia ankstyvąsias pavasario bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus.

Pachisandrų Privalumai ir Trūkumai: Apibendrinimas

Privalumai:

• Puikiai dengia dirvą, slopina piktžoles.
• Idealus augalas pavėsingoms vietoms.
• Nereiklus priežiūrai.
• Visžalis arba pusiau visžalis (priklausomai nuo rūšies).
• Atsparus elniams ir kiškiams.
• Padeda išvengti dirvos erozijos.
• Platus panaudojimas kraštovaizdyje.

Trūkumai:

• Gali būti jautrus Volutella dėmėtligei, ypač esant netinkamoms sąlygoms.
• Nemėgsta tiesioginės saulės ir sausos dirvos (ypač P. terminalis).
• Kai kurios rūšys (pvz., P. terminalis) gali plisti gana sparčiai ir reikalauti plitimo kontrolės.
• Rūgščią dirvą mėgstantis augalas, todėl šarminėje dirvoje gali augti prasčiau.

Išvados: Pachisandra – Patikimas Pasirinkimas Jūsų Sodui

Pachisandra yra išties vertingas augalas kiekvienam sodininkui, ieškančiam patrauklaus, lengvai prižiūrimo ir funkcionalaus sprendimo pavėsingoms sodo vietoms. Jos gebėjimas sukurti tankų, visžalį kilimą, slopinti piktžoles ir klestėti ten, kur kiti augalai skursta, daro ją nepakeičiama kuriant harmoningą ir estetišką aplinką. Pasirinkę tinkamą rūšį ir veislę bei užtikrinę pagrindines augimo sąlygas, galėsite džiaugtis vešlia pachisandrų žaluma daugelį metų, įdėdami minimaliai pastangų. Tegul jūsų sodas būna gražus ir tvarkingas net ir pačiuose atokiausiuose ir šešėlingiausiuose kampeliuose!