Taršos Mokestis Lietuvoje: Kada, Kam ir Kodėl Reikia Mokėti? Išsamus Gidas

Gyvename laikais, kai aplinkosauga tampa ne tik mados reikalu, bet ir būtinybe. Vienas iš būdų, kaip valstybės skatina atsakingesnį požiūrį į gamtą ir jos išteklius, yra taršos mokesčiai. Lietuvoje ši sistema veikia jau ne vienerius metus, tačiau daugeliui vis dar kyla klausimų: kas tiksliai yra taršos mokestis, kas jį turi mokėti, o svarbiausia – kada ateina laikas atverti piniginę? Šiame išsamiame straipsnyje pasistengsime atsakyti į visus šiuos klausimus, pateikdami aktualią informaciją ir praktinius patarimus.

Kas yra taršos mokestis ir kodėl jis svarbus?

Taršos mokestis – tai finansinė prievolė, taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims už jų veiklos ar turto daromą neigiamą poveikį aplinkai. Pagrindinis šio mokesčio tikslas yra vadinamasis „teršėjas moka“ principas. Tai reiškia, kad tie, kurie teršia aplinką, turėtų prisiimti finansinę atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Surinktos lėšos dažniausiai naudojamos aplinkosaugos priemonėms finansuoti, žalai gamtai mažinti bei prevencinėms programoms įgyvendinti.

Kodėl tai svarbu? Pirma, taršos mokesčiai skatina keisti įpročius. Jei tarša kainuoja, atsiranda motyvacija ieškoti būdų, kaip jos išvengti ar sumažinti – rinktis ekologiškesnes technologijas, taupyti išteklius, keisti vartojimo įpročius. Antra, tai teisingumo klausimas. Kodėl visuomenė turėtų padengti išlaidas, susijusias su tam tikrų subjektų sukelta tarša? Taršos mokestis padeda internalizuoti šias išorines sąnaudas. Trečia, tai yra pajamų šaltinis aplinkosaugos projektams, kurie gerina mūsų visų gyvenimo kokybę.

Lietuvoje taršos mokesčių sistema yra gana plati ir apima įvairias sritis – nuo transporto priemonių iki pramonės įmonių veiklos ar net tam tikrų produktų pakuočių. Suprasti šią sistemą yra svarbu ne tik dėl finansinių įsipareigojimų, bet ir norint prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo.

Pagrindinės taršos mokesčių rūšys Lietuvoje

Norint tiksliai žinoti, kada mokamas taršos mokestis, pirmiausia reikia suprasti, kad egzistuoja keletas pagrindinių jo rūšių. Kiekviena jų turi savo specifiką, mokėtojus ir, žinoma, mokėjimo terminus bei tvarką.

• Automobilių taršos mokesčiai: Tai bene labiausiai visuomenėje aptarinėjama mokesčių grupė, apimanti tiek vienkartinį registracijos mokestį, tiek potencialų metinį naudojimo mokestį.
• Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių: Šis mokestis aktualus pramonės įmonėms ir kitiems ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su teršalų išmetimu į atmosferą, vandenį ar dirvožemį iš konkrečių, nekintančių vietų (pvz., gamyklos kaminas).
• Mokestis už gaminių ir pakuočių atliekas: Ši kategorija apima mokesčius už tam tikrus gaminius (pvz., padangas, alyvas, baterijas, akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą) bei visas į rinką išleidžiamas pakuotes. Atsakomybė dažniausiai tenka gamintojams ir importuotojams.

Kiekviena iš šių mokesčių rūšių turi savo teisinį reglamentavimą, apskaičiavimo metodikas ir mokėjimo terminus, kuriuos detaliau ir aptarsime.

Automobilių taršos mokesčiai: kada ir ką reikia žinoti?

Automobilių tarša yra vienas didžiausių oro kokybės problemų miestuose kaltininkų. Todėl nenuostabu, kad šiai sričiai skiriamas ypatingas dėmesys mokesčių politikoje. Lietuvoje šiuo metu aktualūs du pagrindiniai su automobiliais susiję taršos mokesčiai.

1. Automobilio registracijos mokestis

Tai vienkartinis mokestis, kuris tapo aktualus nuo 2020 metų liepos 1 dienos. Svarbu pabrėžti, kad jis mokamas tik tam tikrais atvejais.

• Kada mokamas? Registracijos mokestis sumokamas prieš automobilio registraciją Lietuvoje. Tai reiškia, kad norint įregistruoti automobilį (tiek naują, tiek naudotą iš užsienio, tiek perregistruojant Lietuvoje jau registruotą, bet keičiantį savininką, jei mokestis dar nebuvo sumokėtas arba jei pasikeitė jo CO2 emisija po pertvarkymo), pirmiausia reikia sumokėti šį mokestį, jei jis taikomas. Be mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento „Regitra“ neatliks registracijos veiksmų.
• Kas moka? Mokestį moka asmuo (fizinis ar juridinis), kuris registruoja M1 klasės (keleiviniai automobiliai) arba N1 klasės (lengvieji krovininiai automobiliai, kurių bendroji masė neviršija 3,5 t) transporto priemonę.
• Nuo ko priklauso dydis? Mokesčio dydis priklauso nuo automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio, išreikšto gramais kilometrui (g/km), ir degalų rūšies. Mokestis taikomas, jei CO2 emisija viršija 130 g/km. Kuo didesnė emisija, tuo didesnis mokestis. Dyzeliniams automobiliams taikomi didesni tarifai nei benzininiams ar dujomis varomiems, esant tam pačiam CO2 kiekiui. Elektromobiliams šis mokestis netaikomas. Informaciją apie CO2 emisiją dažniausiai galima rasti automobilio registracijos dokumentuose arba gamintojo techninėse specifikacijose.

Svarbu atminti, kad šis mokestis yra vienkartinis konkrečiam automobiliui, kol jo techniniai parametrai, lemiantys CO2 emisiją, nesikeičia ir jis nėra perregistruojamas naujam savininkui, kuris dar nėra mokėjęs šio mokesčio už tą patį automobilį.

2. Metinis (naudotojo) automobilio taršos mokestis

Nuo 2023 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo ir metinis motorinių transporto priemonių taršos mokestis. Šis mokestis yra periodinis ir susietas su automobilio naudojimu.

• Kada mokamas? Šis mokestis yra metinis. Jis turi būti sumokėtas už kiekvienus kalendorinius metus. Konkretus mokėjimo terminas priklauso nuo situacijos:
  • Jei per kalendorinius metus transporto priemonei atliekama privalomoji techninė apžiūra, mokestis turi būti sumokėtas prieš atliekant šią apžiūrą.
  • Jei keičiasi transporto priemonės valdytojas (parduodama, perrašoma), mokestis už einamuosius metus turi būti sumokėtas prieš valdytojo keitimo įregistravimą.
  • Jei transporto priemonė išregistruojama, mokestis turi būti sumokėtas prieš išregistravimą.
  • Jei per kalendorinius metus neįvyksta nė vienas iš aukščiau paminėtų atvejų (pvz., techninė apžiūra galioja ir automobilis neparduodamas), mokestis už einamuosius metus turi būti sumokėtas iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos, t.y., iki gruodžio 31 dienos. Pavyzdžiui, mokestį už 2025 metus reikės sumokėti iki 2025 m. gruodžio 31 d., jei nebus anksčiau minėtų aplinkybių.
• Kas moka? Mokestį moka transporto priemonės valdytojas, nurodytas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Tai gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
• Nuo ko priklauso dydis? Panašiai kaip ir registracijos mokestis, metinio mokesčio dydis priklauso nuo automobilio CO2 emisijos (g/km) ir degalų tipo. Mokestis taikomas M1 ir N1 klasės transporto priemonėms, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km. Kuo didesnė CO2 emisija ir kuo taršesni degalai (dyzelinas laikomas taršesniu nei benzinas ar dujos), tuo didesnis metinis mokestis. Elektromobiliams šis mokestis taip pat netaikomas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) administruoja šį mokestį ir pateikia skaičiuokles bei detalią informaciją savo interneto svetainėje.
• Kaip deklaruojama ir sumokama? Šis mokestis deklaruojamas ir sumokamas per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemas. VMI paprastai informuoja mokesčių mokėtojus apie prievolę sumokėti mokestį. Svarbu laiku pasitikrinti VMI sistemoje ir atlikti mokėjimą.

Verta paminėti, kad automobilių taršos mokesčių sistema gali kisti, todėl visada rekomenduojama sekti naujausią informaciją oficialiuose VMI ir „Regitros“ šaltiniuose.

Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių

Šis mokestis yra aktualus verslo subjektams, kurių veikla susijusi su teršalų išmetimu į aplinką iš stacionarių, t.y., nekilnojamų, taršos šaltinių. Tai gali būti gamyklų kaminai, nuotekų išleistuvai, katilinės ir pan.

• Kas moka? Mokesčio mokėtojai yra juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą, kurių veikloje naudojami stacionarūs taršos šaltiniai ir iš jų į aplinką išmetami teršalai. Tam reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas arba Taršos leidimas.
• Už kokią taršą? Mokestis mokamas už į aplinkos orą išmetamus teršalus (pvz., sieros dioksidą, azoto oksidus, kietąsias daleles), už vandenų taršą (nuotekų išleidimą į paviršinius ar požeminius vandenis, jei viršijamos nustatytos normos ar nėra tinkamo valymo) bei už tam tikras atliekas, kurios šalinamos sąvartynuose.
• Kada mokamas? Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių yra deklaruojamas ir mokamas periodiškai. Dažniausiai tai daroma kas ketvirtį. Mokesčio deklaracija turi būti pateikta ir mokestis sumokėtas Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) arba per Mokesčių apskaita informacinę sistemą (MAIS) iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos. Pavyzdžiui, už pirmąjį metų ketvirtį (sausį-kovą) deklaruoti ir sumokėti reikia iki balandžio 25 dienos. Metinė deklaracija taip pat gali būti reikalaujama.

Šio mokesčio apskaičiavimas yra sudėtingas, priklausantis nuo teršalų kiekio, jų pavojingumo ir nustatytų tarifų. Įmonės privalo vesti tikslią išmetamų teršalų apskaitą.

Mokestis už gaminių ir pakuočių atliekas

Ši mokesčių grupė skirta skatinti gamintojus ir importuotojus prisiimti atsakomybę už jų tiekiamų produktų ir pakuočių gyvavimo ciklo pabaigą, t.y., už jų surinkimą ir perdirbimą.

1. Mokestis už gaminių keliamą taršą

Tai mokestis už tam tikrus gaminius, kurie tapę atliekomis gali daryti žalą aplinkai. Tokie gaminiai apima:

• Padangas (naujas ir restauruotas);
• Akumuliatorius ir baterijas;
• Alyvas (tepalus);
• Elektros ir elektroninę įrangą;
• Transporto priemones.

• Kas moka? Mokestį moka gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šiuos gaminius į Lietuvos vidaus rinką.
• Kada mokamas? Gamintojai ir importuotojai privalo teikti ataskaitas ir mokėti mokestį. Dažniausiai tai daroma kas ketvirtį. Ataskaitos ir mokėjimai atliekami iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos (panašiai kaip ir už stacionarius šaltinius) per atitinkamas informacines sistemas (pvz., Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą GPAIS).

Mokesčio dydis priklauso nuo gaminio tipo, jo kiekio (svorio ar vienetų) ir nustatytų tarifų. Gamintojai ir importuotojai gali būti atleisti nuo šio mokesčio, jei dalyvauja gamintojų ir importuotojų organizacijų veikloje ir finansuoja tų gaminių atliekų surinkimą bei tvarkymą.

2. Mokestis už pakuočių atliekas

Šis mokestis taikomas visoms pakuotėms (stiklinėms, plastikinėms, popierinėms, metalinėms, kombinuotoms), kurios su prekėmis patenka į Lietuvos rinką.

• Kas moka? Mokestį moka gamintojai ir importuotojai, kurie naudoja pakuotes savo gaminiams arba importuoja prekes pakuotėse.
• Kada mokamas? Panašiai kaip ir už gaminių taršą, mokestis už pakuotes deklaruojamas ir mokamas kas ketvirtį. Deklaracijos teikiamos ir mokestis sumokamas iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos per GPAIS sistemą.

Mokesčio dydis priklauso nuo pakuotės medžiagos tipo, svorio ir nustatytų tarifų. Kaip ir gaminių atveju, įmonės gali būti atleistos nuo tiesioginio mokesčio mokėjimo, jei sudaro sutartis su licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis ir vykdo nustatytas pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis.

Svarbu pabrėžti, kad tiek gaminių, tiek pakuočių mokesčių sistemos yra gana kompleksinės, reikalaujančios tikslios apskaitos ir atskaitomybės. Įmonėms, susiduriančioms su šiais mokesčiais, dažnai prireikia specialistų pagalbos arba detalių konsultacijų.

Kaip apskaičiuojamas taršos mokestis? Bendrieji principai

Taršos mokesčio apskaičiavimas priklauso nuo konkrečios mokesčio rūšies. Tačiau egzistuoja keli bendri principai:

• Tarifai: Kiekvienai taršos rūšiai ar taršiam produktui yra nustatyti specifiniai tarifai. Pavyzdžiui, automobilio CO2 emisijai – tarifas už gramą CO2, teršalams iš stacionarių šaltinių – tarifas už toną ar kilogramą teršalo, pakuotėms – tarifas už toną pakuotės medžiagos. Šiuos tarifus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
• Kiekis: Mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo taršos kiekio. Kuo daugiau teršiama (didesnė CO2 emisija, daugiau išmestų teršalų, didesnis pakuočių svoris), tuo didesnis mokestis.
• Taršos pobūdis: Kai kuriais atvejais mokesčio dydis priklauso nuo taršos pavojingumo. Pavojingesni teršalai ar medžiagos apmokestinami didesniais tarifais.
• Lengvatos ir išimtys: Tam tikrais atvejais gali būti taikomos mokesčių lengvatos arba išimtys (pvz., elektromobiliams, įmonėms, investuojančioms į taršą mažinančias technologijas, ar vykdant organizuotas atliekų tvarkymo sistemas).

Daugeliu atvejų (ypač verslui) mokesčio apskaičiavimas reikalauja tikslios apskaitos, matavimų ir duomenų rinkimo. Fiziniams asmenims, pavyzdžiui, automobilio taršos mokesčio atveju, skaičiavimus dažnai padeda atlikti VMI pateikiamos skaičiuoklės arba informacija būna aiškiai nurodyta.

Taršos mokesčio deklaravimas ir sumokėjimas: bendroji tvarka

Nors kiekviena taršos mokesčio rūšis turi savo niuansų, bendroji deklaravimo ir sumokėjimo tvarka apima kelis esminius žingsnius:

1. Apskaita ir duomenų rinkimas: Pirmiausia reikia turėti tikslius duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti (pvz., automobilio CO2 emisija, išmestų teršalų kiekiai, į rinką išleistų pakuočių svoris).
2. Deklaravimas: Dauguma taršos mokesčių turi būti deklaruojami. Tai reiškia, kad mokesčio mokėtojas turi pateikti nustatytos formos deklaraciją atsakingai institucijai (VMI, AAA ar per specializuotas sistemas kaip GPAIS, MAIS). Deklaracijoje nurodomi apskaičiuoto mokesčio duomenys. Deklaravimo terminai yra griežtai apibrėžti.
3. Sumokėjimas: Po deklaravimo (arba lygiagrečiai, kaip automobilio registracijos mokesčio atveju) mokestis turi būti sumokėtas į nurodytą valstybės biudžeto sąskaitą. Mokėjimo terminai taip pat yra nustatyti ir jų privaloma laikytis.

Svarbiausios institucijos, susijusios su taršos mokesčiais Lietuvoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) ir Aplinkos ministerija, formuojanti aplinkosaugos politiką. Informaciją apie mokesčius, jų tarifus, deklaravimo tvarką ir terminus galima rasti šių institucijų interneto svetainėse.

Mokėti galima įvairiais būdais: internetu per elektroninę bankininkystę, banko skyriuose, kai kuriais atvejais – ir kitose įmokas priimančiose vietose.

Labai svarbu laiku ir teisingai deklaruoti bei sumokėti taršos mokesčius, nes priešingu atveju gresia finansinės sankcijos.

Mokesčių lengvatos ir išimtys: ar galite jų tikėtis?

Nors „teršėjas moka“ principas yra pagrindinis, tam tikrais atvejais įstatymai numato mokesčių lengvatas arba visišką atleidimą nuo mokesčio. Štai keletas pavyzdžių:

• Automobilių srityje: Elektromobiliai yra atleisti nuo registracijos ir metinio taršos mokesčio. Taip pat lengvatos gali būti taikomos istorinėms transporto priemonėms, neįgaliesiems pritaikytam transportui.
• Pramonės tarša: Įmonės, investuojančios į modernias, taršą mažinančias technologijas, kurios leidžia pasiekti geresnius aplinkosaugos rodiklius nei reikalaujama, kartais gali tikėtis mokesčio sumažinimo.
• Gaminių ir pakuočių atliekos: Kaip minėta, gamintojai ir importuotojai gali būti atleisti nuo tiesioginio mokesčio mokėjimo, jei dalyvauja licencijuotų organizacijų veikloje ir taip užtikrina atliekų surinkimą bei tvarkymą pagal nustatytas užduotis.
• Mažos apimtys: Kartais smulkūs teršėjai ar tie, kurių veiklos apimtys labai mažos, gali būti atleisti nuo mokesčio arba jiems taikomi supaprastinti reikalavimai.

Kiekviena lengvata ar išimtis turi savo sąlygas ir kriterijus, todėl norint ja pasinaudoti, būtina detaliai susipažinti su atitinkamais teisės aktais arba konsultuotis su atsakingomis institucijomis.

Atsakomybė už taršos mokesčio nesumokėjimą

Taršos mokesčiai yra privalomi, todėl jų nesumokėjimas laiku ar neteisingas deklaravimas gali turėti neigiamų pasekmių. Dažniausios sankcijos yra:

• Delspinigiai: Už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną skaičiuojami delspinigiai. Jų dydis yra nustatytas teisės aktuose.
• Baudos: Už mokesčių įstatymų pažeidimus (pvz., nedeklaravimą, klaidingą deklaravimą, mokesčio slėpimą) gali būti skiriamos piniginės baudos. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto.
• Administracinė atsakomybė: Tam tikrais atvejais įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
• Veiklos apribojimai: Piktybiškai vengiantiems mokėti mokesčius ar sistemingai pažeidinėjantiems aplinkosaugos reikalavimus, kraštutiniais atvejais gali būti taikomi veiklos apribojimai ar net leidimų panaikinimas.

Todėl labai svarbu atsakingai žiūrėti į savo prievoles, laiku domėtis mokesčių pasikeitimais ir sąžiningai vykdyti įsipareigojimus valstybei.

Taršos mokesčių ateitis Lietuvoje: ko galime tikėtis?

Aplinkosaugos reikalavimai Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje nuolat griežtėja. Lietuva, kaip ES narė, taip pat juda link ambicingesnių aplinkosaugos tikslų, ypač klimato kaitos mažinimo srityje. Tai reiškia, kad taršos mokesčių sistema greičiausiai ir toliau evoliucionuos:

• Mokesčių plėtra: Gali atsirasti naujų apmokestinamų taršos objektų arba sričių. Pavyzdžiui, diskusijos apie CO2 mokestį platesniam sektorių ratui ar aviacijos taršos apmokestinimą.
• Tarifų didinimas: Siekiant didesnio poveikio, esamų taršos mokesčių tarifai gali būti periodiškai peržiūrimi ir didinami, ypač tiems taršos šaltiniams ar produktams, kurie daro didžiausią neigiamą poveikį.
• Didesnis dėmesys žiedinei ekonomikai: Mokesčių politika gali būti dar labiau orientuota į žiedinės ekonomikos principų skatinimą – mažiau atliekų, daugiau perdirbimo ir pakartotinio naudojimo.
• Diferenciacija: Mokesčiai gali tapti labiau diferencijuoti, atsižvelgiant ne tik į taršos kiekį, bet ir į jos poveikį sveikatai ar ekosistemoms.

Vienareikšmiškai galima teigti, kad taršos mokesčiai išliks svarbiu aplinkosaugos politikos įrankiu, todėl tiek gyventojams, tiek verslui svarbu būti pasiruošusiems pokyčiams ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Patarimai, kaip mažinti taršą ir mokesčių naštą

Nors taršos mokesčiai yra prievolė, egzistuoja būdų, kaip galima ne tik sumažinti savo poveikį aplinkai, bet ir potencialiai sumažinti mokamų mokesčių sumą:

• Automobilių savininkams:
  • Renkantis naują automobilį, atkreipkite dėmesį į jo CO2 emisiją. Mažiau taršūs automobiliai reiškia mažesnius arba jokių mokesčių.
  • Svarstykite apie hibridinį ar elektrinį automobilį.
  • Rūpinkitės savo automobilio technine būkle – tvarkingas variklis teršia mažiau.
  • Dažniau rinkitės viešąjį transportą, dviratį ar keliones pėsčiomis trumpesniais atstumais.
• Verslui:
  • Investuokite į energiją taupančias ir mažiau taršias technologijas gamyboje.
  • Optimizuokite gamybos procesus, kad susidarytų mažiau atliekų ir teršalų.
  • Rinkitės ekologiškesnes žaliavas ir pakuotes.
  • Diekite atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemas.
  • Pasinaudokite galimybe dalyvauti gamintojų ir importuotojų organizacijų veikloje, jei tai aktualu jūsų produktams ar pakuotėms.
  • Domėkitės valstybės ar ES paramos programomis, skirtomis aplinkosaugos projektams finansuoti.
• Buitiniame lygmenyje:
  • Rūšiuokite atliekas.
  • Taupykite vandenį ir elektros energiją.
  • Rinkitės daugkartinio naudojimo daiktus vietoj vienkartinių.
  • Atsakingai vartokite, venkite nereikalingų pirkinių.

Kiekvienas mažas žingsnis link ekologiškesnio gyvenimo būdo ar verslo praktikos ne tik padeda saugoti gamtą, bet ir ilgainiui gali turėti teigiamos finansinės naudos.

Apibendrinimas

Taršos mokestis yra svarbi priemonė, skatinanti atsakingesnį požiūrį į aplinką. Lietuvoje veikianti sistema apima įvairias sritis – nuo automobilių iki pramonės ir pakuočių. Suprasti, kada mokamas taršos mokestis, kas jį moka ir kaip jis apskaičiuojamas, yra būtina kiekvienam sąmoningam piliečiui ir verslo subjektui. Automobilių registracijos mokestis mokamas prieš registraciją, metinis automobilio mokestis – iki metų pabaigos arba susijusių įvykių metu, mokesčiai už taršą iš stacionarių šaltinių bei už gaminių ir pakuočių atliekas dažniausiai deklaruojami ir mokami kas ketvirtį.

Laiku ir teisingai vykdomi įsipareigojimai padeda išvengti baudų ir prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo mums visiems. Sekdami naujausią informaciją ir diegdami aplinkai draugiškesnius sprendimus, galime ne tik sumažinti savo poveikį gamtai, bet ir optimizuoti su tarša susijusias išlaidas. Būkime atsakingi – dėl savęs ir ateities kartų.