Sausmedis – vienas iš tų augalų, kuris daugeliui sukelia šiltus ir malonius prisiminimus. Galbūt tai vaikystėje ragautos saldžios laukinio sausmedžio uogos (nors reikėtų būti atsargiems, nes ne visos yra valgomos!), o gal svaiginantis vijoklinio sausmedžio aromatas, sklindantis vasaros vakarais pro atvirą langą. Tai nepaprastai įvairiapusiška augalų gentis, kurioje rasime ir dailių vijoklių, ir tvirtų krūmų, galinčių papuošti bet kurį sodą, terasą ar net balkoną. Pasinerkime į kerintį sausmedžių pasaulį, atraskime jų įvairovę, auginimo ypatumus ir pritaikymo galimybes.
Kas Tas Sausmedis? Botaninis Portretas
Sausmedis (lot. Lonicera) priklauso sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimai. Šiai genčiai priskiriama apie 180-200 rūšių, paplitusių daugiausia Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Tai gali būti lapus metantys arba visžaliai augalai. Pagal augimo pobūdį sausmedžiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: vijoklinius (liaudiškai dažnai vadinamus „vinvyčiais”, nors tai netikslu) ir krūminius.
Lapai dažniausiai priešiniai, paprasti, ovalo ar kiaušinio formos, nors kai kurių rūšių lapų forma gali būti ir įmantresnė. Bene labiausiai sausmedžiai vertinami dėl savo žiedų. Jie dažniausiai būna vamzdiški arba dvilūpiai, susitelkę į poras arba sudėtingesnius žiedynus lapų pažastyse ar šakelių viršūnėse. Žiedų spalvų paletė labai plati – nuo baltos, kreminės, gelsvos iki rožinės, raudonos, violetinės ar net dvispalvių derinių. Daugelis sausmedžių rūšių, ypač vijoklinių, garsėja nepaprastai maloniu, saldžiu aromatu, kuris ypač sustiprėja vakarais, priviliojantis naktinius drugius ir kitus apdulkintojus.
Po žydėjimo sausmedžiai subrandina vaisius – sultingas uogas. Uogų spalva taip pat varijuoja: jos gali būti raudonos, mėlynos, juodos, kartais net gelsvos. Čia slypi vienas svarbiausių aspektų, kurį privalo žinoti kiekvienas augintojas: daugelio dekoratyvinių sausmedžių rūšių uogos yra nuodingos arba silpnai nuodingos! Jas ragauti ar juo labiau valgyti yra pavojinga. Tačiau yra ir išimčių – pavyzdžiui, valgomojo sausmedžio (Lonicera caerulea) uogos yra ne tik valgomos, bet ir labai vertingos dėl savo maistinių savybių.
Sausmedžių Įvairovė: Nuo Vijoklių Iki Krūmų
Sausmedžių pasaulis stebina savo įvairove. Kiekviena rūšis ir veislė turi savų ypatumų, todėl prieš renkantis augalą savo sodui, verta susipažinti su populiariausiais atstovais.
Vijokliniai Sausmedžiai – Kvapnūs Sodo Akcentai
Vijokliniai sausmedžiai – tikra sodo puošmena. Jie puikiai tinka apželdinti pavėsines, tvoras, pergoles, namų sienas ar senus medžių kamienus. Jiems reikalinga atrama, aplink kurią galėtų vytis.
- Kvapusis sausmedis (Lonicera caprifolium): Vienas populiariausių vijoklinių sausmedžių Lietuvoje. Žydi gegužės-birželio mėnesiais itin kvapniais, gelsvai baltais, kartais su rausvu atspalviu žiedais. Užauga iki 4-6 metrų aukščio. Vaisiai – oranžiškai raudonos, nevalgomos uogos. Mėgsta saulėtas ar pusiau pavėsingas vietas.
- Vijoklinis sausmedis (Lonicera periclymenum): Taip pat labai kvapnus, žydintis nuo birželio iki rugsėjo. Žiedai dvilūpiai, išorėje dažnai purpuriškai raudoni, viduje gelsvai balti. Yra įvairių veislių, pavyzdžiui, ‘Serotina’ (vėlyvesnio žydėjimo, ryškesnių žiedų) ar ‘Graham Thomas’ (geltonais žiedais). Uogos tamsiai raudonos, nuodingos.
- Japoninis sausmedis (Lonicera japonica): Intensyviai augantis, kartais net agresyvokas vijoklis. Žiedai iš pradžių balti, vėliau pagelsta, labai kvapnūs, žydi ilgai – nuo birželio iki šalnų. Kai kuriose šalyse laikomas invazine rūšimi, todėl jo plitimą reikėtų kontroliuoti. Veislė ‘Halliana’ yra ypač populiari. Lapai gali būti pusiau visžaliai švelnesnio klimato sąlygomis.
- Hekroto sausmedis (Lonicera x heckrottii): Hibridinė rūšis, išvesta sukryžminus kelis sausmedžius. Pasižymi ilgu ir gausiu žydėjimu. Žiedai vamzdiški, dvispalviai – išorėje ryškiai rožiniai ar purpuriniai, viduje oranžiškai geltoni. ‘Goldflame’ ir ‘American Beauty’ veislės yra ypač dekoratyvios. Aromatas švelnesnis nei kitų vijoklinių sausmedžių.
- Brauno sausmedis (Lonicera x brownii): Dar vienas įspūdingas hibridas, ypač vertinamas dėl ryškių, vamzdiškų žiedų. Veislė ‘Dropmore Scarlet’ žydi skaisčiai raudonais žiedais visą vasarą. Ši rūšis mažiau kvapni, bet privilioja bites ir drugelius.
Krūminiai Sausmedžiai – Universalūs Kraštovaizdžio Elementai
Krūminiai sausmedžiai yra ne mažiau įvairūs ir naudingi. Jie gali būti naudojami pavieniui, grupėmis, gyvatvorėms formuoti ar šlaitams tvirtinti.
- Paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum): Lietuvoje natūraliai gamtoje augantis krūmas. Užauga iki 2-3 metrų aukščio. Žydi gegužės-birželio mėnesiais nedideliais, gelsvai baltais, kartais rausvais žiedeliais. Vaisiai – tamsiai raudonos, poromis suaugusios uogos, kurios yra silpnai nuodingos. Nereiklus, gerai auga įvairiose dirvose.
- Totorinis sausmedis (Lonicera tatarica): Labai populiarus, atsparus šalčiui ir sausroms krūmas. Užauga iki 3-4 metrų aukščio ir panašaus pločio. Gausiai žydi gegužės-birželio mėnesiais rožiniais, baltais arba rausvais žiedais. Vėliau subrandina ryškiai raudonas arba oranžines, nevalgomas uogas. Puikiai tinka nekarpomoms gyvatvorėms, vėjaužaudoms. Yra įvairių veislių, besiskiriančių žiedų spalva ir augimo forma.
- Valgomasis sausmedis (Lonicera caerulea var. kamtschatica, Lonicera caerulea var. edulis): Šis sausmedis – tikras atradimas uogų mėgėjams! Tai 1-2 metrų aukščio krūmas, anksti pavasarį pražystantis kukliais gelsvais žiedeliais. Tačiau didžiausia jo vertybė – pailgos, melsvai violetinės, saldžiarūgštės uogos, sunokstančios jau birželio pradžioje, kartais net anksčiau už braškes. Jos vadinamos medaus uogomis, sausmedžio uogomis. Uogos labai vertingos dėl vitaminų (ypač C ir P), antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų. Norint gausaus derliaus, rekomenduojama sodinti bent dvi skirtingas veisles dėl geresnio apsidulkinimo. Populiarios veislės: ‘Duet’, ‘Wojtek’, ‘Zojka’, ‘Leningradskij Velikan’.
- Blizgusis sausmedis (Lonicera nitida): Visžalis arba pusiau visžalis, tankus, smulkialapis krūmas, dažniausiai naudojamas žemoms karpomoms gyvatvorėms ar figūriniam karpymui (topiarams). Žiedai smulkūs, kreminiai, nelabai pastebimi. Uogos violetinės, retos. Reiklesnis drėgmei ir dirvožemiui, gali apšalti esant stiprioms žiemoms be sniego.
- Žemasis sausmedis (Lonicera pileata): Panašus į blizgųjį, tačiau labiau pažeme besidriekiantis visžalis ar pusiau visžalis krūmas. Puikus augalas šlaitams, didesniems alpinariumams ar kaip kiliminis augalas po medžiais. Atsparesnis šalčiui nei blizgusis sausmedis.
Sausmedžių Auginimas: Sėkmės Paslaptys
Nors dauguma sausmedžių yra gana nereiklūs augalai, keletas pagrindinių auginimo taisyklių padės džiaugtis sveikais ir gausiai žydinčiais krūmais ar vijokliais.
Vietos Parinkimas ir Dirvožemis
Dauguma sausmedžių geriausiai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Vijokliniams sausmedžiams, ypač tiems, kurie auginami prie pietinių sienų, svarbu, kad jų „kojos” (apatinė stiebo dalis ir šaknys) būtų pavėsyje ir vėsiai. Tai galima pasiekti mulčiuojant arba prie pagrindo pasodinant žemesnius augalus.
Dirvožemiui sausmedžiai nėra labai išrankūs, tačiau geriausiai klesti derlingoje, purioje, gerai drenuojamoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Svarbu, kad neužmirktų vanduo, ypač žiemą. Prieš sodinant, dirvą verta pagerinti kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu.
Sodinimas
Sausmedžius geriausia sodinti pavasarį arba rudenį. Sodinimo duobė turėtų būti maždaug dvigubai platesnė ir gilesnė už augalo šaknų gumulą. Jei sodinate vijoklinį sausmedį prie sienos ar tvoros, palikite bent 30-50 cm atstumą nuo konstrukcijos, kad būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija. Pasodinus augalą, gausiai palaistykite ir pamulčiuokite dirvą aplink jį. Mulčias padės išlaikyti drėgmę, stabdys piktžolių augimą ir apsaugos šaknis nuo perkaitimo vasarą bei šalčio žiemą.
Laistymas ir Tręšimas
Jaunus, neseniai pasodintus sausmedžius reikia laistyti reguliariai, kol gerai įsišaknys. Suaugę augalai dažniausiai yra gana atsparūs sausrai, tačiau per ilgesnes sausras juos taip pat verta palaistyti, ypač žydėjimo ir vaisių mezgimo metu. Valgomuosius sausmedžius laistyti reikia gausiau, nes nuo drėgmės priklauso uogų dydis ir sultingumas.
Tręšti sausmedžius rekomenduojama pavasarį, vegetacijos pradžioje, kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba organinėmis trąšomis (kompostu, perpuvusiu mėšlu). Vijoklinius sausmedžius galima papildomai patręšti žydėjimą skatinančiomis trąšomis vasaros pradžioje. Valgomuosius sausmedžius po derliaus nuėmimo galima palepinti kalio ir fosforo trąšomis, kurios padeda pasiruošti žiemai ir formuoja kitų metų žiedinius pumpurus.
Sausmedžių Priežiūra: Genėjimas ir Atramos
Genėjimas – Sveikatos ir Grožio Šaltinis
Genėjimas yra svarbi sausmedžių priežiūros dalis. Jis padeda palaikyti norimą augalo formą, skatina gausesnį žydėjimą ir derėjimą, gerina oro cirkuliaciją krūmo ar vijoklio viduje, taip mažinant ligų riziką.
- Vijoklinių sausmedžių genėjimas: Anksti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai, išpjaunamos visos pažeistos, silpnos, susipynusios ar per tankiai augančios šakos. Po žydėjimo galima patrumpinti per ilgas ar netvarkingai augančias šakas. Kai kurie vijokliniai sausmedžiai, pavyzdžiui, japoninis, linkę greitai plėstis, todėl juos gali tekti genėti stipriau, kad išlaikytų norimą dydį ir formą. Senus, sumedėjusius vijoklinius sausmedžius galima atjauninti, stipriai nugenint dalį senų stiebų iki pat pagrindo.
- Krūminių sausmedžių genėjimas: Dekoratyvinius krūminius sausmedžius (pvz., totorinį) genėti reikėtų po žydėjimo, nes jie žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių. Išpjaunamos senos, menkai žydinčios šakos, taip pat silpni, pažeisti ar į krūmo vidų augantys ūgliai. Gyvatvorėms naudojamus sausmedžius (pvz., blizgųjį) galima karpyti kelis kartus per sezoną, formuojant norimą kontūrą.
- Valgomųjų sausmedžių genėjimas: Jaunų krūmelių pirmuosius 3-4 metus genėti beveik nereikia, šalinamos tik pažeistos ar žemę siekiančios šakelės. Vėliau, maždaug nuo 5-6 metų, pradedamas formuojamasis ir sanitarinis genėjimas. Anksti pavasarį arba rudenį po lapų kritimo išpjaunamos senos (vyresnės nei 7-8 metų), menkai derančios šakos, taip pat silpni, susipynę ūgliai, retinamas krūmo vidurys. Tikslas – turėti apie 10-15 įvairaus amžiaus stiprių šakų.
Atramos Vijokliams
Vijokliniams sausmedžiams būtinos tvirtos atramos: pergolės, arkos, treliažai, tvoros, virvių ar vielų konstrukcijos. Svarbu parinkti atramą pagal augalo dydį ir svorį. Jaunus ūglius iš pradžių gali tekti pririšti prie atramų norima kryptimi, vėliau jie patys kabinsis ir vyniosis.
Sausmedžių Dauginimas
Sausmedžius galima dauginti keliais būdais:
- Sėklomis: Tai ilgesnis procesas, ir ne visada išsaugomos veislės savybės, ypač hibridų atveju. Sėklas reikėtų stratifikuoti (palaikyti drėgnai ir vėsiai) prieš sėją.
- Atlankomis: Vienas paprasčiausių būdų, ypač vijokliniams sausmedžiams. Pavasarį ar vasaros pradžioje ilgesnė, lanksti šakelė prilenkiama prie žemės, vidurinė jos dalis įkasama į negilią duobutę (viršūnėlė paliekama paviršiuje), pritvirtinama ir palaistoma. Per kelis mėnesius ar metus toje vietoje išauga šaknys, ir naują augalą galima atskirti nuo motininio.
- Ūgliais (auginiais): Vasaros pradžioje pjaunami pusiau sumedėję auginiai (apie 10-15 cm ilgio), apatiniai lapai pašalinami, viršutiniai perpus patrumpinami. Auginiai sodinami į drėgną smėlio ir durpių mišinį, pridengiami plėvele ar stiklainiu, kad būtų palaikoma drėgmė. Taip pat galima dauginti ir sumedėjusiais auginiais rudenį.
- Krūmo dalijimu: Kai kurias krūminių sausmedžių rūšis galima padauginti anksti pavasarį arba rudenį dalijant kerą.
Nauda ir Panaudojimas Sode
Sausmedžiai – ne tik gražūs, bet ir naudingi augalai.
- Dekoratyvumas: Tai pagrindinė jų vertė. Įvairios formos, dydžiai, lapų ir žiedų spalvos leidžia kurti įspūdingas kompozicijas.
- Aromatas: Daugelio vijoklinių sausmedžių kvapas yra tiesiog dieviškas, ypač malonus šiltais vasaros vakarais. Sodinkite juos prie poilsio zonų, terasų, langų.
- Laukinės gamtos oazė: Sausmedžių žiedai privilioja bites, kamanes, drugelius, o kai kurių rūšių uogomis (net ir nevalgomomis žmonėms) minta paukščiai.
- Gyvatvorės ir uždangos: Krūminiai sausmedžiai puikiai tinka gyvatvorėms, o vijokliniai – greitai ir efektyviai uždengia negražias sienas ar tvoras.
- Valgomosios uogos: Valgomasis sausmedis dovanoja ankstyvas, skanias ir labai sveikas uogas. Tai puikus pasirinkimas sveikuoliams ir mėgstantiems natūralius vitaminus tiesiai iš sodo.
Dėmesio: Nuodingos Uogos!
Dar kartą norime pabrėžti: daugumos dekoratyvinių sausmedžių (Lonicera caprifolium, L. periclymenum, L. xylosteum, L. tatarica ir kt.) uogos yra nuodingos arba silpnai nuodingos. Nors jos atrodo viliojančiai, jų negalima valgyti. Ypač svarbu tai paaiškinti vaikams. Jei sode auga mažų vaikų, reikėtų rinktis rūšis, kurios nemezga uogų, arba valgomąjį sausmedį, arba atidžiai prižiūrėti, kad vaikai neragautų nepažįstamų uogų.
Ligos ir Kenkėjai
Sausmedžiai yra gana atsparūs augalai, tačiau kartais juos gali pulti tam tikros ligos ar kenkėjai:
- Miltligė: Ant lapų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Dažniausiai pasireiškia esant drėgnam orui ir prastai oro cirkuliacijai. Pažeistus lapus reikėtų šalinti, o esant stipriam pažeidimui – purkšti fungicidais.
- Amarai: Šie smulkūs vabzdžiai dažnai puola jaunus ūglius ir lapus, siurbdami jų sultis. Galima naikinti stipria vandens srove, muiluotu vandeniu arba insekticidais.
- Lapgraužiai vabalai: Kai kurie vabalai ar jų lervos gali graužti lapus. Esant nedideliam kiekiui, galima surinkti rankomis.
Geriausia ligų ir kenkėjų prevencija – tinkama agrotechnika: parinkti atsparias veisles, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, nepertręšti azoto trąšomis, laiku šalinti pažeistas augalo dalis.
Sausmedis Lietuviškoje Aplinkoje
Lietuvoje savaime auga paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), dažnas miškuose ir pamiškėse. Kitos rūšys yra introdukuotos ir auginamos kaip dekoratyviniai ar vaisiniai augalai. Dėl savo atsparumo ir dekoratyvumo sausmedžiai puikiai pritapo mūsų klimato sąlygomis ir yra mėgstami sodininkų. Ypač sparčiai populiarėja valgomieji sausmedžiai, vertinami dėl ankstyvo ir gausaus derliaus bei naudingų uogų.
Pabaigai
Sausmedis – tai augalas, galintis pasiūlyti daug daugiau nei vien tik gražius žiedus. Tai ir svaiginantis aromatas, ir žaluma, ir net skanios bei sveikos uogos. Tinkamai parinkus rūšį ir veislę bei užtikrinus minimalią priežiūrą, šis nuostabus augalas ilgus metus džiugins jus ir jūsų artimuosius, praturtindamas sodo aplinką ir suteikdamas jai ypatingo žavesio. Nebijokite eksperimentuoti, atraskite savo mėgstamiausią sausmedį ir leiskite jam suvešėti jūsų žaliojoje oazėje!